Žemdirbių pajamos per metus padidėjo trečdaliu?

Algimanto SNARSKIO piešinys

Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad Lietuvoje realiosios žemės ūkio pajamos 2020 m., palyginti su 2019 m., išaugo beveik 30 proc. – daugiausia visoje Europos Sąjungoje! Ūkininkų klausėme, ar jie iš tiesų pajuto tokį didelį pajamų augimą?

Raseinių rajono Paliepių seniūnijos ūkininkas Ričardas BENTNORIUS: „Reikia pripažinti, kad pajamos iš tiesų padidėjo, bet išaugo ir išlaidos. Be to, buvo „kovidinių“ pinigų – specialių išmokų, dėl jų irgi pajamos truputį padidėjo. Sunku pasakyti, kiek iš tikrųjų padidėjo pajamos mano produktyviausioje melžiamų karvių bandoje. Natūraliai didėjo primilžis, šiek tiek kilo pieno supirkimo kaina, bet ji turbūt nepasiveja žaliavų, mokesčių ir atlyginimų darbininkams augimo. Stengiamės dirbti kuo ekonomiškiau, pelningiau. Neproduktyvias karves išbrokuojame. Tai procesas, kad gautume daugiau pelno. Visas pasaulis stengiasi dirbti kuo efektyviau.

Aišku, padidėjo grūdininkų pajamos, bet pieno gamintojų, manau, pakilo iki 4–5 proc., daugiausia – iki 10 proc. Bet išlaidos irgi išaugo – viskas brangsta, pradedant trąšomis, baigiant plėvele ir minimaliu atlyginimu. Kitas klausimas, ar pieno supirkimo kainos padidėjimas yra apčiuopiama nauda? Jeigu ji skiriasi 0,5 proc., ar mes galime pajusti tokią naudą?“

Žemės ūkio bendrovės „Kerkasiai“ (Žalpiai, Kelmės r.) pirmininkas Ildefonsas PETKEVIČIUS: „Tikrai nepajutome tokio padidėjimo. Gal todėl, kad mūsų bendrovės specializacija – įvairi, ne tik žemės ūkis, yra ir kitų veiklų. Būtent jos sumažino gautas pajamas. Žemės ūkio pajamos tik šiek tiek padidėjo, nes 2020-ieji buvo palankūs metai žemės ūkiui, gautas geras derlius, produkcijos supirkimo kainos iš pradžių nebuvo labai aukštos, tačiau vėliau pakilo. Tai aktualiau bus 2021 m. statistikai. Manau, gyvulininkystės ūkiuose ryškesnio pajamų padidėjimo nebuvo. Mūsų bendrovėje, auginančioje mėsinius galvijus, tai tik dalis pajamų, nors ir jos beveik nepadidėjo. Daugiau pinigų sulaukė tik augalininkystės sritis. Palyginti su prieš tai buvusiais dvejais metais, sausringais ir nederlingais, o dar žiemą ir pasėliai iššalo, pajamų didėjimas 2020-aisiais, aišku, matyti. Mes norėtume palyginti su penkeriais metais, kurie žemės ūkyje buvo patys sudėtingiausi. Tik tokiu atveju būtų galima sakyti, kad pajamų padidėjimas yra akivaizdus. Kai kas nors blogiausius metus palygina su geriausiais, gali sakyti, kad pajamos išaugo.“

Pagėgių savivaldybės žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ pirmininkas Remigijus KELNERIS: „Keturių mūsų kooperatyvo ūkių balansas rodo, kad pernai pajamos, skaičiuojant visas veiklos sritis, buvo didesnės 31 proc., palyginti su 2019 m. Gyvulių ūkyje (mėsa ir pienas) pajamos padidėjo tik 17 proc., nors vis didiname melžiamų karvių skaičių, o dėl to didėja ir primelžiamo pieno kiekis. Parduoti miežiai, avižos ir rapsai pajamas padidino daugiau nei 30 proc. Taip atsitiko todėl, kad 2020-aisiais pardavėme didesnę 2019 m. grūdų dalį. Taip jau nutinka su grūdais, kad po Naujųjų metų pasiūlomos geresnės jų supirkimo kainos.

Tegul tik laikosi tokios pieno supirkimo kainos ir viskas bus gerai. Reikia mažiau aikčioti, būtina didinti pieno ir mėsinių galvijų ūkius, o tai duoda triskart didesnes pajamas nei vien tik augalininkystė.

Kooperatyvas „Pienas LT“, kurio narys yra „Lumpėnų Rambynas“, už pieną nemoka daugiau nei kiti perdirbėjai. Tačiau išgyveno – toliau investuoja į naują įrangą, naujų produktų kūrimą ir dar turėjome grąžinti daugiau nei milijoną eurų už pajus išeinantiesiems iš kooperatyvo. Todėl kooperatyvas „Pienas LT“, turėdamas savo perdirbimo įmonę, negali ūkininkams už pieną mokėti daugiau nei kiti.“

LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas ALEKSANDRAVIČIUS: „Lietuvoje kitaip ir nebūna, arba esame žvaigždės, arba – purve. Man labai keistas toks svaičiojimas, nors neteigiu, kad 2020 m. buvo prasti. Kodėl niekas nieko nesakė, kai pajamų dvejus metus buvo trečdaliu mažiau? Reikėjo kažkaip kapstytis. Lindome į skolas, praradome labai daug laiko, sveikatos ir t. t. Tada niekas neskaičiavo…

Manau, kad visiškai ne taip reikia skaičiuoti. Ta akimirka, jeigu ji ir buvo, buvo nežmoniškai įvairi. Juk mes, kurie gyvename prastesnėse žemėse, niekada neturime rezervo. Visą laiką chemiją, trąšas, naftos produktus ir visa kita perkame kaip kaimo pijokėliai kaimo krautuvėse skolon alaus butelius. Ir visi vadinamieji socialiniai partneriai, kai mums būna blogai, iškelia tokias sąlygas, kad metinės palūkanos siekia nuo 9 iki 12 proc. Ne aš, o kiti mūsų broliai suskaičiavo, kad maždaug 1 tūkst. hektarų ūkis neteks iki 300 tūkst. Eur pajamų. Kaip bus tada? Taip, mes žalinsime, užsiimsime ekologija, daug ką darysime. Bet kai matau, kiek sumažės pajamos, kaip ūkininkai, įbridę į pirkinius, statinius ir pan., toliau gyvens? Iš kokių pajamų jie gyvens?

Kaip suvesime galus sėdami apsaugines juostas ir gaudami 60 Eur/ha, sėdami bitėms ganyklas (60 Eur/ha) ir sėdami ankštinius augalus (45 Eur/ha)? Tikrai nematau gražių perspektyvų. Turėtų ateiti blaivus mūsų valdžios struktūros valdininkų protas, gal kada nors jie pradės labiau mąstyti. Žemdirbiai tarpusavyje nesusitaria – labai liūdna. O ką daryti? Labai palanku valstybei turėti lojalių socialinių partnerių, o į kitus numoti ranka. Tada prisigalvoja visokių lobizmo įstatymų, atsiribojimų nuo ūkininkų, kad būtų kuo toliau nuo realybės.

Liūdna, bet mūsų valdžios žmonės kuo toliau, tuo labiau tolsta nuo realaus gyvenimo. Vokietijos ir Prancūzijos ūkininkai išvažiavo į gatves. Ne iš kvailumo – jie gauna geras išmokas ir nori to, apie ką mes galime tik pasvajoti. Jie ir iš tokių išmokų neišgyvena. Todėl aš nesuprantu, kaip reikėtų džiaugtis tuo pernykščiu sniegu.“

Parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

2021-04-06

mokesčiai