Žemės ūkiui – milijardų trupiniai, nes Lietuva renkasi ne pienininkystę, o… pelkininkystę

Apie tokią žemės ūkio šaką mažai kas yra girdėję, bet ji – perspektyvi. Ir ne vien todėl, kad tausoja biologinę įvairovę ir prisideda prie klimato kaitos suvaldymo. Pagal Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ne į tradicinius žemės ūkio sektorius, o būtent į šią sritį – pelkių atkūrimą – ketinama nukreipti 16 mln. Eur, kurie liks išdalijus Lietuvai skirtus 2,2 mlrd. Eur.

Jau paskutinės savaitės

Pernai gegužę Europos Komisija (EK) pateikė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP, angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) pasiūlymą – investuojant į valstybių narių struktūrines reformas, sušvelninti ekonominį ir socialinį koronaviruso pandemijos poveikį, kartu padėti geriau pasirengti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams bei galimybėms.

Po techninių diskusijų su EK buvo išgryninti prioritetai ir iššūkiai. Rugsėjį EK paskelbė ekonomikos gaivinimo ir didinimo priemonės plano šabloną bei metodines plano rengimo gaires, o šių metų vasarį paskelbtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas. Rengimo darbai įsibėgėjo.

Kitaip nei kiti ES investiciniai fondai, EGADP yra vienkartinė priemonė, ji bus finansuojama iš bendros Europos Sąjungos (ES) paskolos. Pagal šią specialią priemonę COVID-19 krizės neigiamam poveikiui ir neigiamiems padariniams mažinti investicijos turi būti „įdarbintos“ iki 2026 m. rudens. Projektai galės būti finansuojami iki 100 proc. Kita vertus, tai yra EK tiesiogiai valdoma programa, nesuderinus nebus galima išleisti nė euro.

Lietuvai numatyta skirti 2,225 mlrd. Eur dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eur paskoloms.

Bėga paskutinės preliminaraus nacionalinio plano rengimo savaitės. Finansų ministerija jau suplanavo viešą pristatymą. Dar turi būti suteiktos trys savaitės visuomenei teikti pasiūlymus dėl EGADP plano projekto rašytinėje konsultacijoje elektroninėje erdvėje.

Planas preliminarus, nes jį turi tvirtinti EK. Nacionalinis EGADP planas Briuseliui turi būti pateiktas iki balandžio 30-osios.

Žaliajai pertvarkai – svari dalis

Europinis reglamentas numato, kad investicijos turi būti planuojamos atsižvelgiant į esmines reformas ir Europos Tarybos rekomendacijas. Žaliajai pertvarkai skirtina 37 proc., o skaitmeninti – 20 proc. visų investicijų dalis.

Apie žaliąją pertvarką reglamente sakoma, kad ji „turėtų būti remiama reformomis ir investicijomis į žaliąsias technologijas ir pajėgumus, įskaitant biologinę įvairovę, energijos vartojimo efektyvumą, pastatų renovaciją ir žiedinę ekonomiką, kartu prisidedant prie ES klimato tikslų įgyvendinimo, skatinant tvarų augimą, kuriant darbo vietas ir išsaugant energetinį saugumą“.

Preliminariai nacionalinį EGADP planą, derindama su Vyriausybės programa ir 2021–2030 metų nacionaliniu pažangos planu, Finansų ministerija jau suskirstė. Žaliosios pertvarkos investicijoms – didysis pyrago gabalas, kaip ir numato reglamentas. Skaitmeninimo procesui ir viešajam valdymui planuojama atseikėti 23 proc., švietimui ir socialinei aprėpčiai – 19 proc., sveikatos sričiai – 12 proc., inovacijoms ir mokslui – 9 proc. investicijų.

Tai, kad EGADP plane akcentuojama žalioji pertvarka, žemdirbius iš pradžių nuteikė viltingai. Juk žemės ūkiui keliami uždaviniai yra vieni didžiausių. Tačiau planuotojams atrodo kitaip.

Skirtingi prioritetai

Žaliosios pertvarkos investicijas (iš viso per 823 mln. Eur) valdys keturios ministerijos: Energetikos, Susisiekimo, Aplinkos ir Žemės ūkio. Pagal Nacionalinį EGADP planą, numatytos ir keturios šių investicijų sritys. Bus skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas – tiek energijos gamyboje, tiek ir alternatyviesiems degalams. Energijos efektyvumo didinimo srityje Vyriausybė ketina pasiekti proveržį renovuojant daugiabučius namus. Žalioji pertvarka suvokiama ir kaip tvari infrastruktūra. Todėl dalį lėšų planuojama skirti darniam transporto parkui kurti – elektromobilumui didinti, taršioms transporto priemonėms keisti.

Nepamirštas ir žemės ūkis. Tik jam čia skirta pati kukliausia vieta, tik aplinkosauginiu aspektu: pelkėms atkurti. Remiantis šiuo planu, žemės ūkio svoris yra menkiausias. Visame EGADP plano projekte žemės ūkiui planuojama skirti viso labo 16 mln. Eur. Tokia žinia šokiruoja žemės ūkio organizacijas. Vyriausybės požiūris yra kitoks. EGADP planas – viena iš daugelio finansinių priemonių siekiant vykdyti Nacionalinį pažangos planą. Kaip vienas iš šaltinių vertinamos ir BŽŪP lėšos.

Žemdirbiams sakoma, kad nors žaliasis kursas žemės ūkiui kelia ne vieną naują ambicingą tikslą, tačiau siūloma nepamiršti, kad lygiai taip pat turi transformuotis ir transporto, energetikos sektoriai, o Vyriausybė stengiasi balansuoti investicijas. Akcentuojama, kad žemės ūkis, skirtingai nei kiti sektoriai, turi specialių finansavimo fondų. Štai kodėl būtent šioje priemonėje žemės ūkiui tenkantis investicijų svoris nėra didelis.

Dar siūloma atkreipti dėmesį, kad bus galima pretenduoti į investicijas atsinaujinantiems energijos ištekliams generuoti (tokioms elektrinėms statyti, kaupimo įrenginiams), biometano, skystųjų biodegalų, vandenilio gamybai.

Ignoravo prašymą

Finansų ministerija viešai pateikia informaciją, kaip buvo rengiamas planas, galima rasti viešųjų konsultacijų įrašus, ministerijų kontaktinius asmenis. Kontaktai net devynių ministerijų, kai kuriose jų net po keturis specialistus. Tačiau Žemės ūkio ministerijos šiame sąraše už EGADP plano rengimą atsakingų asmenų nėra.

Plano projektui rengti buvo sudaryta patariamoji taryba, kurios nariai teikė rekomendacijas prioritetinėms kryptims, horizontalioms investicijoms. Į šią patariamąją tarybą nebuvo įtrauktas nė vienas žemės ūkio srities atstovas. Tai perša atsakymus, kodėl EGADP plane žemės ūkio svoris investicijų ir žaliosios pertvarkos požiūriu yra toks menkas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pastebi, kad asociacija, Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) prašėsi įtraukiami į patariamąją tarybą. Deja, prašymas buvo ignoruotas.

Kelia klausimų

Žemdirbių lyderiams žinia apie EGADP plane numatomą pelkininkystę svarina rankas. Mat su tiesioginėmis išmokomis taip ir nepavyko pasiekti tikslų, pasivyti ES vidurkio. Naujosios finansinės perspektyvos Kaimo plėtros fondas, palyginti su praėjusiu, yra 15 proc. mažesnis. O papildomi fondai, kurie padėtų prisitaikyti prie klimato kaitos mažinimo tikslų, aplenkia žemės ūkį.

LŽŪT skaičiavimu, norėdami iki 2030 m. sumažinti ŠESD išlakas žemės ūkyje 9 proc., neišsiversime be papildomų investicijų. Vien tik trąšų naudojimui sumažinti reikėtų papildomo 1 mlrd. Eur – po 100 mln. Eur kasmet.

Tikėtasi, kad geru startu galėtų tapti Lietuvos ekonomikos DNR planas. Pernai Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė LŽŪT iniciatyvai gerinti bendrą aplinkosauginę situaciją žemės ūkyje ir mažinti ŠESD išlakas į atmosferą, atverti kelią projektams, kurie leistų pasiekti proveržį diegiant išmaniąsias technologijas žemės ūkio sektoriuje, sukurti bendrą Lietuvos pieno logistikos sistemą. Tačiau į Lietuvos ekonomikos DNR dėtos viltys subliūško, o dabar nusivylimo istorija pasikartojo.

„Žemės ūkis iš EGADP negauna nieko, tik „dėl paukščiuko“, iš esmės jokios įtakos neturės žemės ūkiui prisitaikant prie žaliojo kurso keliamų iššūkių“, – „Ūkininko patarėjui“ apgailestavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas. Jis neabejoja, kad sumažėjus Kaimo plėtros fondui nėra ko ir galvoti apie ŠESD mažinimą 9 proc., o juo labiau 12 proc. „Turi būti adekvatus finansavimas arba tikslai nebus pasiekti“, – tokia LGAA vadovo išvada.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Raimundas Juknevičius tiesiai rėžė, kad EGADP plano lėšos neprisidės prie gerovės valstybės, atskirties tarp miesto ir kaimo mažinimo, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo. Žemės ūkio sektoriui, kuris uždirba pinigus kaime, atsiranda daug įvairių reikalavimų, suvaržymų. LŪS vicepirmininkas antrina A. Macijauskui, esą esant mažesniam finansavimui sunku įsivaizduoti proveržį, kurio tikimasi žemės ūkyje. Plane numatomų investicijų efektyvumu jis abejoja: durpynų projektas kažkam bus naudingas, atsiras kelios biodujų jėgainės – ir vėl kažkurio konkretaus verslo interesas. Dešimtys tūkstančių kaimo žmonių į vykdomą politiką žvelgia su baime.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

 

Dėl klimato kaitos mažinimo priemonių finansavimo

Tiek oficialiuose dokumentuose, pavyzdžiui, Seimo nutarime „Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės“, tiek viešojoje erdvėje susiduriame su teiginiais, kad žemdirbiai nenori keisti ūkininkavimo įpročių ir neketina prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Šie teiginiai yra klaidinantys ir neteisingi.

LŽŪT siūlė sukurti proveržį taikant išmaniąsias technologijas žemės ūkio sektoriuje. Priemonės principas „ten, kur reikia, ir tiek, kiek reikia“ užtikrina efektyvesnį trąšų, augalų apsaugos priemonių, degalų naudojimą, kartu ir ŠESD mažinimą. Projektas teiktas tiek Lietuvos ekonomikos DNR planui, tiek Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei. Deja, skirtinguose etapuose buvo nuspręsta, kad ūkininkų sukurta proveržio priemonė neturi būti skatinama. Vokietijoje panaši iniciatyva buvo įvertinta kaip reikšmingas pokytis stabdant klimato kaitą. Deja, Lietuvos valdžios institucijoms atrodo, kad pelkininkystės plėtra yra vienintelė priemonė, duosianti gerokai didesnį efektą nei visos kitos žemdirbių siūlytos priemonės kartu sudėjus.

Vyriausybė dar praėjusiais metais apskaičiavo, kad klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje kainuos 14,5 mlrd. Eur. Iš Vyriausybės priimamų sprendimų matome, kad žemės ūkio sektorius savo kainos dalį bus priverstas mokėti – mažės konkurencingumas. Palikus žemdirbius likimo valiai su griežtais ŠESD mažinimo reikalavimais, kils daugybė problemų: ženkliai išaugs ūkių bankrotų skaičius, nevaldomai didės maisto kainos (tą patvirtina ir Europos Parlamento užsakymu atlikta žaliojo kurso analizė) ir pan. Tokioje situacijoje atsidūrę žemdirbiai neįstengs įgyvendinti klimato kaitos priemonių, todėl nacionaliniai tikslai nebus pasiekti. Gaji nuomonė, kad žemdirbiai finansavimo klimato kaitos švelninimo priemonėms turi ieškoti Kaimo plėtros 2021–2027 m. programos biudžete. Palyginti su 2014–2020 m. biudžetu, jis yra 15 proc. mažesnis. Kaimo plėtros fondas žemdirbiams turės padėti išspręsti daugybę su konkurencingumo išsaugojimu susijusių iššūkių: konkurencija su palmių aliejumi, gerokai pigesnė (nes nereguliuojamas auginimas) trečiųjų šalių produkcija, darbo jėgos trūkumas ir daugybė kitų.

Nuo pat pirmųjų ES paramos priemonių paramos sutartimi ūkiai privalėdavo prisiimti įsipareigojimus mažinti žalingą poveikį aplinkai. Ir tai davė rezultatų – esame viena iš mažiausias ŠESD išlakas turinčių valstybių. Tai rodo, kad su esamu biudžetu galėjome pasiekti tokį ŠESD lygį, kokį dabar esame pasiekę. Didesnei ambicijai būtinas ir didesnis finansavimas, į tai orientuotas ir Paryžiaus susitarimas.

Tad kviečiame Seimą bei Vyriausybę išgirsti žemdirbių argumentus ir iš naujo persvarstyti klimato kaitos priemonių finansavimo prioritetus.

Jonas Vilionis

LŽŪT pirmininkas

 

Redakcijos ir 123rf nuotraukos

2021-04-10

 

 

 

pienininkystė