Atėjo pasiryžusieji nuversti kalnus

Šiandien į 20 šalies universitetų ir 23 kolegijas renkasi pirmakursiai: 32 568 jaunuoliai pasirinko tolesnį mokslo žinių gilinimo kelią. Rugsėjo pirmosios šventės proga tradiciškai kalbinome dviejų labiausiai su žemės ūkiu susijusių Lietuvos universitetų vadovus. 

Mylintieji žemę renkasi ASU
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius Antanas Maziliauskas, apibendrindamas stojimo rezultatus, sakė: „Faktas, kad mūsų universitetą pirmuoju prioritetu (2015 m. – 17 proc. visų stojančiųjų, 2014 m. – 13 proc.), renkasi vis daugiau jaunuolių, nuteikia optimistiškai. Mes tvirtai žinome, kad dauguma mūsų absolventų, pasirinkusių artimesnes savai žemei ir kraštui studijų programas, liks Lietuvoje ir tas žinias „konvertuos“ į gražesnę, sveikesnę, perspektyvesnę ir modernesnę Lietuvą. Taigi mums brangus kiekvienas darbštus, ambicingas ir protingas jaunas žmogus, nes jis mūsų šalyje gali nuversti kalnus, – įsitikinęs ASU rektorius.
Pasak jo, jau nestebina, kad Aleksandro Stulginskio universitete pastaruosius kelerius metus pačios populiariausios seniausios šios Alma Mater studijų programos – agronomija ir miškininkystė. Jas lenkia tik viena nauja studijų programa – logistika ir prekyba Ekonomikos ir vadybos fakultete.
„Žemės ūkis, miškininkystė, kitos su gamta ir jos ištek­liais susijusios praktiškos specialybės būsimų studentų negąsdina. Jaunuoliai vis rečiau galvoja apie madingas specialybes ir vis dažniau nugali įgimta trauka žemei, gamtai. Pasaulis nepaliaujamai kalba apie tai, kaip pamaitinti planetą, kaip suteikti jai „žaliosios energijos“, kad per ateinančius 30–40 metų beveik dvigubai padidėtų maisto poreikis. Ir tai lems, kad su žemės ūkiu, gamtos ištekliais ir žaliąja energija susijusios specialybės taps svarbiausiomis ateities profesijomis. Mąstant apie perspektyvas, apie įsidarbinimą, užmokestį ar netgi studijavimo ir gyvenimo sąlygas ir aplinką, nugali racionalus protas“, – kalbėjo ASU rektorius A. Maziliauskas.

Studentams – moderni mokymo bazė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos (VA) Gyvulininkystės technologijų fakulteto (GTF) dekanas doc. dr. Rolandas Stankevičius šiemet, kaip ir pernai, džiaugėsi, jog laikas, kai gyvulininkystės mokslus studijuoti rinkosi vos keli studentai, praėjo. Šiemet studentų priėmimas vyko keturiais etapais.
Pasak R. Stankevičiaus, į gyvulininkystės technologijų studijų programas pakvietė beveik tiek pat studentų kaip ir pernai, kartu su magistrantais iš viso 82, nors pernai jų buvo 87. Taigi rezultatai visai neblogi.
Džiugu, kad studijas VA renkasi vis labiau motyvuoti jaunuoliai. Šiemet stojantiesiems numatytas stojamųjų pereinamasis balas lėmė, kad atėjo gana stiprūs studentai. Papildomai buvo iškeltas reikalavimas stojantiesiems mokėti anglų kalbą ne žemesniu nei B lygiu. Šiemet 16 gyvulininkystės technologijų studijų pirmakursių finansuos valstybė, o jų stojamasis balas siekė daugiau nei 5, taigi rodikliai labai džiuginantys. Tikslinį finansavimą gavo 24 studentai, vienus remia Žemės ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijos, kitus – privatus verslas. 11 studijų vietų, dėl kurių su ŽŪM yra pasirašytas ketinimų protokolas, visiškai užpildytos, liko tik sudėlioti paskutinius parašus“, – kalbėjo GTF dekanas.
Ir paminėjo, kad kiekvienais metais studijų programos atnaujinamos, nes negalima atsilikti nuo nuolat modernėjančių technologijų. „Galvojame apie visai naujas studijų ir magistrantūros programas, bet tai – netolimos ateities klausimai. Tačiau ne tik ateitis, bet ir šiandiena jau reikalauja ypač kvalifikuotų gyvulininkystės specialistų, todėl visi mūsų studentai praktinių įgūdžių įgaus praktinių mokymų ir bandymų centre, Gyvulininkystės institute ir kai kuriuose pažangiuose ūkiuose“, – teigė R. Stankevičius.

Dominuoja merginos
LSMU VA Veterinarijos fakulteto (VF) dekanė prof. dr. Vita Riškevičienė, besididžiuodama šių metų stojimo rezultatais, sakė, kad fakultetą papildė labai šaunus būrys pirmakursių. „Per visus keturis priėmimo etapus priėmėme 160 studentų į veterinarinę mediciną, iš jų 14 užsieniečių. Mūsų studijas renkasi ir Europos valstybių piliečiai: Švedijos, Vokietijos, Ispanijos, Izraelio, Kipro. Vadinasi, mūsų akademinė mokslo bazė tikrai stipri ir kasmet LSMU VA studijuoti norinčiųjų užsieniečių daugėja. Noriu pabrėžti, kad jiems jokių nuolaidų nei stojant, nei studijų metu nedaroma, nes mokomasi visgi medicininių dalykų“, – kalbėjo VF dekanė V. Riškevičienė.
Pasak dekanės, veterinarinę maisto saugą studijuoti pasirinko 39 studentai, maisto mokslo studijas – 45, veterinarinę maisto saugą 49 magistrantai. „Šiemet numatytas mažiausias pereinamasis balų skaičius tikrai atsijojo pačius geriausius pretendentus į studijas. Net nebuvo priimami dokumentai tų, kurių stojamasis balas buvo mažesnis nei 2,5, tačiau reikia paminėti, kad net ir pretendentų tokių nebuvo. Mūsų studijas renkasi gerai besimokę abiturien­tai ir daugelis jų pretenduoja į valstybės finansuojamas vietas. Į veterinarinės medicinos studijų valstybės finansuojamas vietas pereinamasis balas buvo nuo 7,74 iki 7,66, o į mokamas vietas – apie 6. Į veterinarinės maisto saugos studijas stojamieji balai buvo analogiški. Į maisto mokslo studijas svyravo nuo 7 iki 5,5.
Džiugu, kad per kelerius pastaruosius metus veterinarinės medicinos studijų programos labai patobulėjo, atnaujinta klinikų įranga, sustiprėjo praktinis mokymas, tad studentai jau studijuodami įgauna rimtų praktinių įgūdžių. Ir kitose studijų programose sudarytos galimybės papildomai praktikai gauti. Tai pažymima ir baigimo dip­lomų priedėliuose, kas leidžia darbdaviui matyti, kad dirbti ateina jaunas specialistas, bet jau su patirtimi.
Nepaisant to, kad tikrai nemažai fakulteto veterinarinės medicinos absolventų ateitį sieja su darbu smulkiųjų gyvūnų klinikose, bet studijuoja daug ūkininkų vaikų, kurie po studijų planuoja darbuotis tėvų gyvulininkystės ūkiuose.
Kiek man žinoma, nėra visai tiesa, kad jaunimas darbo kaime su žemės ūkio gyvūnais nesirenka. Vien pernai šį darbą pasirinko nemažai net merginų, o tai lyg ir nėra labai įprasta. Nors truputį gaila, kad iš visų į Veterinarijos fakultetą įstojusiųjų tik 13,3 proc. sudaro vaikinai, bet šių dienų merginos jiems nė kiek nenusileidžia nei moksle, nei praktikos metu, – įsitikinusi VF dekanė V. Riškevičienė. – Džiaugiamės visų jaunų žmonių pasirinkimu ir sėkme įstojus į LSMU VA. Galvoju, kad jie padarė patį išmintingiausią žingsnį, nes jų pasirinktos profesijos labai plataus profilio, o mūsų parengti specialistai darbo rinkoje laukiami.“

Kęstučio ŠIMATONIO ir Lauros ŽEMAITIENĖS nuotraukos

 Elena RINKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.