Afrikinis kiaulių maras smogė silpniausioje vietoje

Birželio 7-ąją nustatyti du nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai kiaulininkystės ūkiuose. Šilaitynės kaime, Jurbarko rajone, liga įsisuko į tris kiaules auginančios šeimos tvartą. Seredžiaus, Juodaičių, Šimkaičių, Veliuonos ir Raudonės seniūnijose paskelbta ekstremalioji padėtis. Be valstybinės maisto ir veterinarijos specialistų leidimo pusę rajono apimančioje teritorijoje uždraustas bet koks gyvūnų vežimas.

Virusą parsinešė iš miško
Jurbarke AKM smogė į silpniausią vietą – tarpumiškyje už Seredžiaus gyvenančios Kazimieros Tučkienės ūkiui. Miškų apsuptoje sodyboje buvo laikomos trys kiaulės. Viena prieš savaitę susirgo. Sodyboje apsilankęs privatus veterinarijos gydytojas Naglis Mačėnas nustatė, kad gyvuliui smarkiai pakilusi temperatūra, todėl įtarė raudonligę ir pradėjo gydyti uždegimą.
Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas – valstybinis veterinarijos inspektorius Algirdas Pocius tikina, kad jokių AKM būdingų požymių nebuvo. „Kiaulė neviduriavo, nebuvo išbėrimų, putų. AKM pasireiškė žaibiška forma“, – ŪP sakė A. Pocius. Visgi kritus gyvuliui buvo įtarta, jog tarpumiškyje esančiame ūkyje gali būti įsisukęs maras. Miške, mažiau nei už kilometro nuo ūkio, balandžio mėnesį buvo rastos keturios AKM užsikrėtusių šernų gaišenos, dar viena aptikta prieš dvi savaites. Jurbarke dirbantys valstybiniai veterinarijos inspektoriai neabejoja, kad liga į ūkį atėjo iš laukinės gamtos.
„Akivaizdu, kad dėl ligos kalti biologinių saugos reikalavimų nesilaikę ūkio savininkai. Jie mums dievagojosi, kad į mišką neina, kiaulių žalia žole nešeria, bet atliktas gaišenos skrodimas parodė, jog žolė nebuvo plikoma. Su ja į ūkį ir parneštas AKM užkratas“, – neabejoja Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas.

Kyla grėsmė ligai išplisti
Kiaulių maras ant kojų sukėlė visas tarnybas. Penktadienį vykusiame Jurbarko savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje teko spręsti ne tik finansines, bet ir socialines problemas.
Nors AKM židinys buvo operatyviai dar ketvirtadienį likviduotas – sunaikintos visos ūkyje laikytos kiaulės, sodyba aptverta įspėjamąja juosta, tvartai užplombuoti, uždrausta į ūkį patekti pašaliniams žmonėms, sustabdytas transporto ir gyvūnų judėjimas, ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje pripažinta, jog rizika išplisti virusui vis dar lieka. Sodyboje gyvenantys žmonės dukart per savaitę vyksta į Jurbarką pas medikus, o iki jų paimti atvažiuojančio Socialinių paslaugų centro autobusėlio 2 km per mišką važiuoja keturračiu arba eina pėsčiomis.
„Miškuose gyvenant dezinfekciniame tirpale batus turi plauti, kokį kartą per savaitę pamirkytu šluotražiu perbraukdamas niekaip neapsisaugosi. Ten tokia šeima, kad reikėtų socialinius darbuotojus įpareigoti kaskart prieš išvažiuojant į Jurbarką juos nuprausti“, – žodžių į vatą nevyniojo gerai ūkio savininkus pažįstanti Seredžiaus seniūnijos žemės ūkio specialistė Laimutė Gailevičienė.
Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas užtikrino, jog židinys sunaikintas, tačiau per mišką iki kelio einantys gyventojai teoriškai gali ant batų patekusį AKM virusą nuvežti į miestą, todėl prieš įlipant į autobusėlį reikėtų nupurkšti dezinfekciniu tirpalu batus ir nusiplauti rankas. Ekstremaliųjų situacijų komisija priėmė sprendimą įpareigoti Socialinių paslaugų centrą apsirūpinti dezinfekciniu tirpalu, o vairuotoją – pasirūpinti, kad iš Šlaitinės išvykstantys gyventojai jį naudotų. Toks sprendimas priimtas siekiant apsaugoti nuo baisios ligos visai šalia Jurbarko veikiantį Dailių kiaulininkystės kompleksą, kuriame laikoma kelios dešimtys tūkstančių kiaulių.

Gyventojai patarimų nepaiso
Nors Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai pernai rengė AKM židinio likvidavimo pratybas, į kurias buvo pakvietę visų seniūnijų seniūnus, paaiškėjo, kad ligai pasireiškus viskas gali būti kur kas sudėtingiau nei atliekant mokymus.
Nepakankamai socialinių įgūdžių turinčių Šilaitynės kaimo gyventojai veterinarijos inspektoriams niekuo negalėjo padėti, tad likviduojant AKM židinį jiems teko ne tik ieškoti ekskavatoriaus kiaulių gaišenoms užkasti, bet ir patiems iš tvartų mėžti mėšlą.
Seredžiaus seniūnijos žemės ūkio specialistė L. Gailevičienė pripažino, kad mažų ūkių savininkai neįvertina AKM grėsmės, todėl neklauso patarimų ir nesilaiko biologinės saugos reikalavimų.
„Kiek sykių sakiau, kad žmonės bent dabar nepirktų paršelių, bet vis tiek parsiveža ir laiko. Sako, užpajamuosim, deklaruosim. O kad be dokumentų įsigytus, indentifikavimo numerio neturinčius gyvulius teks sunaikinti kaip neaiškios kilmės, negirdi. Kol nepasikeis miškuose gyvenanti žmonių karta, tol bus blogai. Šilaitynės gyventojams siūlėme socialinį būstą Klausučiuose – nesutiko atsisakyti ūkio“, – tikino Seredžiaus seniūnijos žemės ūkio specialistė.
Neaiškios kilmės buvo ir K. Tučkienės ūkyje laikomos kiaulės – jos taip pat buvo įsigytos be reikalingų dokumentų.

Pusėje rajono – ekstremalioji situacija
Pirmojoje aplink židinį esančioje 3 km apsaugos zonoje veterinarijos specialistai suskaičiavo 17 kiaulių laikymo vietų, jose auginamos 45 kiaulės. Į antrąją 10 km apsaugos zoną patenka ne tik Jurbarko, bet ir Kauno, Raseinių, Šakių rajono kaimai. Juose priskaičiuota 160 kiaulių laikymo vietų, auginamos 503 kiaulės. Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, privatūs veterinarijos gydytojai jau apsilankė visuose arčiausiai AKM židinio esančiuose ūkiuose, liepė gyventojams skersti kiaules savo poreikiams, visų mėginiai bus išvežti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ir nemokamai ištirti.
Penktadienį Jurbarko savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė Seredžiaus, Juodaičių, Šimkaičių, Veliuonos ir Raudonės seniūnijose paskelbė ekstremaliąją padėtį. Be Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų leidimo pusę rajono apimančioje teritorijoje uždraustas bet koks gyvūnų vežimas. Policijos pareigūnai įpareigoti pranešti veterinarijos specialistams apie šio draudimo pažeidimus.
Trečdalį Jurbarko rajono užimančiuose miškuose jau rasta per 60 AKM užsikrėtusių šernų gaišenų, liga nustatyta ir vienam sumedžiotam šernui, tad galima sakyti, kad buvo tik laiko klausimas, kada AKM pateks į kiaulių laikymo vietas. Dabar tik nuo visuomenės sąmoningumo priklausys, kiek nuostolių dėl to bus patirta. Kiaulininkystės kompleksu nuo seno vadinama UAB „Dainiai“ yra viena didžiausių Jurbarko įmonių, joje dirba per 130 darbuotojų. Jei AKM pasieks Jurbarką, visi tie žmonės gali likti be darbo.

Daiva BARTKIENĖ
ŪP korespondentė