Ar neteks ūkininkams statyti Nojaus laivo?

Negailestingai merkiantis lietus ne vienam ūkininkui šiemet ne tik apkartino javapjūtės pabaigtuves, bet ir sustabdė rudens sėją. Laukuose telkšo didžiulės balos, o ir dar viena nedžiuginanti žinia – Žemės ūkio ministerija, pasirodo, rengiasi visus melio­racijos įrenginius, tarp jų ir magistralinius griovius, perduoti ūkininkams ir kitiems žemės savininkams. Žemdirbių situacija gali dar labiau pablogėti, nes toli gražu ne visi savininkai, per kurių žemes driekiasi magistraliniai grioviai, pajėgūs juos deramai prižiūrėti, kad neužsemtų kaimyno.

Vadina didžiausia nesąmone Magistraliniai melioracijos grioviai Lietuvoje siekia 52 tūkst. kilometrų. Šiuo metu visi jie priklauso valstybei. Daugelis tų griovių iškasti dar sovietmečiu, dabar yra užžėlę krūmais ir žolėmis, blogai prižiūrimi. Iš laukų sausinimo sistema į magistralinius griovius sutekantis vanduo neretai neturi kur nubėgti ir semia aplinkinių ūkininkų laukus, todėl daug kur nuolat telkšo balos. „Plaukia visas Kėdainių ir Panevėžio regionas, kai kur po laukus nors valtimi irstykis“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Jo nuomone, Žemės ūkio ministerijos planai perduoti apleistus magistralinius melioracijos griovius žemės ūkio savininkams būtų didžiausia pastarojo meto nesąmonė. „Magistralinis griovys neretai driekiasi 10 ir daugiau kilometrų, privatizavus jį valdys keliolika ar keliasdešimt savininkų. Kaip jie viską prižiūrės, tvarkys? Vienas vieną griovio pusę, kitas kitą? Kas iš to, jei vienas sąžiningai rūpinsis, valys jam atitekusio griovio dalį, o kitas savo ne – melioracijos sistema vis vien neveiks“, – prognozavo Ūkininkų sąjungos vadovas.

Viską nori permesti ūkininkams J. Talmanto teigimu, prieš tris-penkis dešimtmečius įrengta melioracijos sistema šiuo metu yra nugyventa, daug metų deramai netvarkyta, todėl dabar valdžia ir užsimojo viską permesti ant žemės savininkų pečių. Tačiau jau dabar galima pasakyti, kad tai žlugęs projektas. Prižiūrėti magistralinius melioracijos griovius, vandens pralaidas, kitokius melioracijos įrenginius reikia ne tik sugebėjimo, bet ir lėšų bei specialios technikos. „Ar daug ūkininkų turi tokių galimybių? Iš kur jie gaus specialistų ir kaip juos išlaikys? Tokiems sezoniniams darbams nelabai ką prisišauksi. Žmonės mieliau renkasi stabilų darbą. O kas tvarkys tuos magistralinių griovių ruožus, kurie ribosis su valstybine žeme, miškų urėdija ar dar kuo nors? Manau, šiuo atveju bandoma gudrauti. Valstybei sutvarkyti melioracijos sistemą trūksta pinigų, tad siūloma viską daryti patiems ūkininkams“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas. Pasak J. Talmanto, yra ir daugiau bėdų. Kai kuriose vietose ant tų melioracijos griovių neleistinai pastatytos mažosios hidroelektrinės, kurios sulaiko vandenį. Dirbtinai pakėlus jo lygį, daug kur laukai skęsta balose. Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas pripažino, kad dabartinis melioracijos magistralinių griovių savininkas – valstybė – neišgali finansuoti jų priežiūros ir renovacijos, todėl dauguma jų yra pusiau apleisti. „Melioracijos statinių priežiūrai kasmet skiriama 27 mln. eurų, tačiau tai tik trečdalis tam reikalingų pinigų. Jei žemės savininkas turėtų prievolę sutvarkyti per jo lauką einantį magistralinį melioracijos griovį, jį elementariai nušienauti, iškirsti medžius, išvaikyti bebrus, gal situacija pasikeistų, tie statiniai nebūtų taip apleisti“, – vylėsi žemės ūkio viceministras.

Nuo apsileidėlių kentėtų visi Šiuo metu ūkininkams yra perduoti visi vandens rinktuvai, kurių skersmuo yra mažesnis negu 12,5 cm. Storesni tebėra valstybės žinioje. „Mes pritartume, kad visi vandens rinktuvai būtų perduoti žemių savininkams, kurių sklypuose jie yra. Bet magistraliniai grioviai, pralaidos ir kiti melioracijos statiniai, mūsų nuomone, turėtų ir toliau likti valstybės žinioje. Perduoti juos savininkams prižiūrėti – būtų neprotingas sprendimas. Blogiausia, kad griovio žemupyje atsiradus apsileidėlių, vadinamųjų „sofos ūkininkų“, kentėtų visi kiti, net ir tie, kurie sąžiningai juos prižiūrėjo“, – įsitikinęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis. Apie pusę magistralinių griovių yra tapę savotiškais upeliais, prie kurių dar turėtų būti paliktos apsauginės zonos. Pasak J. Sviderskio, perdavus viską savininkams, iškiltų dar viena problema. Kieno žemės sąskaita būtų sudarytos tos zonos? Jo teigimu, jau dabar yra apie 22 tūkst. ha užmirkusių žemių, o po tokios planuojamos reformos iš viso būtų katastrofa. „Visos Lietuvos melioracijos sistemos vertė siekia apie 2,1 milijardo eurų. Po žeme yra apie 1,6 mln. kilometrų sausinimo įrenginių. Tai didžiuliai valstybės pinigai ir negalima leisti, kad jie būtų paleisti vėjais“, – piktinosi kalbėdamasis su „Ūkininko patarėjo“ korespondentu J. Sviderskis.

Žemės mokestį siūlo grąžinti žemei Tai ką daryti? Valstybė neturi pinigų deramai sutvarkyti melioracijos sistemą, žemdirbiams tokie darbų mastai ne pagal pečius. Pasak J. Sviderskio, viena iš išeičių dabar iš ūkininkų, žemės ūkio bendrovių surenkamą žemės mokestį skirti ne kam nors kitam, o tik magistralinių melioracijos griovių, kitų jos įrenginių renovacijai ir priežiūrai. „Už žemę gauti pinigai jai turėtų ir atitekti. Žemės ūkio ministerija žada, kad bus kuriamas melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstrukcijai skirtas fondas, į kurį lėšos būtų renkamos iš visų magistralinių griovių naudotojų, ne tik žemdirbių, bet ir geležinkelininkų, kelininkų, gyventojų. Tačiau ir tokiu atveju žemdirbių lėšų dalį turėtų sudaryti įplaukos už žemės mokestį. Jis turėtų būti mokamas ne pagal žemės vertę, o pagal jos našumo balą. Dar prieškario Lietuvoje žemė buvo skirstoma į keturias kategorijas ir pagal jas būdavo nustatomas žemės mokestis. Tačiau ir tokiu atveju magistraliniai grioviai turėtų likti valstybės žinioje“, – įsitikinęs J. Sviderskis.

Atsakingi turėtų būti ir nuomininkai Pakruojo rajono Žiemelio melioracijos sistemų naudotojų asociacijos „Agrožeima“ pirmininkas Kazimieras Ščeponas „ŪP“ sakė, kad tik susibūrę į asociaciją ūkininkai galėjo gauti paramą melioracijos sistemai sutvarkyti. „Trijuose ūkiuose renovavome vandens rinktuvus, išvalėme šaknimis užžėlusius vamzdžius, kad vanduo galėtų nutekėti iš laukų į magistralinius griovius. Dabar jau keleri metai, kai mūsų sausinimo sistema veikia. Be jokios abejonės, dauguma ūkininkų tikrai nenorės perimti melioracijos magistralinių griovių, nes jų priežiūrai reikia ir daug pinigų, ir daug darbo. Daugelyje vietų reikia iškirsti ar išrauti medžius ir krūmus, išvalyti pralaidas. Stambesni ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės čia dar gali šį tą nuveikti, tačiau smukiesiems ir vidutiniokams tai ne pagal jų jėgas. Nemažai žemės savininkų savo sklypus nuomoja, o patys gyvena miestuose ar uždarbiauja užsienyje. Tokiu atveju, manau, turėtų būti labai griežtai ir aiškiai pasakyta, kad už melioracijos įrenginių priežiūrą yra atsakingi nuomininkai, nes kitaip šio proceso nesuvaldysime“, – svarstė K. Ščeponas. Ar geriau būtų, kad magistralinius griovius toliau prižiūrėtų valstybė ar perduoti juos žemės savininkams? „Aišku, būtų geriau jei jie būtų valstybės žinioje. Tačiau ji jau daugiau kaip 25 metus nieko nedaro, o dar po tiek metų, esant tokiai tvarkai, iš tos melioracijos sistemos nieko neliks – viskas užaugs krūmais ir šaknimis. Šiuo metu patys darome tai, ką galime, negi žiūrėsime, kaip tvinsta laukai, ir nieko nedarysime“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ asociacijai vadovaujantis ūkininkas.

Pasimokyti yra iš ko

Kazys SIVICKAS Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas

Žemės savininkai, per kurių žemes eina melioracijos magistraliniai tinklai, tikrai bus nepajėgūs juos deramai prižiūrėti, valyti, atstatyti. Juk reikia ir projektų, ir niveliacijos, ir specialios technikos. Ūkininkai viso to neturi ir nesugebės tokių darbų atlikti. Viskas nėra taip paprasta, kaip kai kam gali atrodyti, su bet kokiu ekskavatoriaus kaušu čia nieko nepadarysi. Reikia profesionalų, specialistų. Juo labiau, kai bus daugybė to griovio šeimininkų. Nežinau nė vienos valstybės, kad magistraliniai melioracijos grioviai priklausytų ne valstybei, o žemės savininkams. Man ši Žemės ūkio ministerijos idėja neatrodo priimtina, nenuostabu, kad ir ūkininkai yra sunerimę. Viską, kas kelia valstybei daug rūpesčių, galima atiduoti savininkams. Bet kas iš to išeis? Kad valstybei trūksta tam pinigų, jokia naujiena. Jų visada trūko ir trūks. Reikėtų vieną kartą imtis radikalių priemonių išspręsti šiuos klausimus racionaliai ir ūkiškai, o ne taip, kaip kažkam šovė į galvą. Teigiama, kad ši pertvarka yra įrašyta Vyriausybės programoje, todėl dabar ir prasidėjo tas bruzdesys. Bet ar ne geriau būtų žengti žingsnį atgal, pripažinti, kad tokie pažadai buvo neapgalvoti, visko deramai nepasvėrus. Paprasčiau būtų kai ką pataisyti negu daryti nesąmonę, kuri kainuos dar daugiau. Su magistraliniais grioviais žaisti negalima, jie yra visos sausinimo sistemos šerdis. Jei jų nesutvarkysime, drenažas jokios naudos neduos. Pagaliau galime perimti ir užsienio valstybių patirtį. Tikrai yra iš ko pasimokyti. Latviai eina priešingu keliu. Ten, kur magistraliniai grioviai buvo privatizuoti, valstybė juos perima atgal. Tas pats ir Estijoje. Ar jie už mus kvailesni? Turbūt ne, jei daugeliu atvejų mes juos vejamės. Anglijoje 70 proc. lėšų prižiūrėti magistralinius griovius skiria valstybė, likusius 30 proc. priduria ūkininkai. Variantų yra įvairių. Galėtų būtų įkurtas fondas, į kurį priklausomai nuo turimos žemės ploto būtų renkami tam tikri įnašai. Už šiuos pinigus galima būtų sutvarkyti dabar daug kur jau neveikiančią drenažo sistemą, o magistralinius griovius tegul prižiūri valstybė. Daugelyje tų griovių yra pralaidos. Kuriam ūkininkui jas atiduoti? O jas perėmęs dar ir pasakys: „Dabar, kaimyne, man mokėk mokestį, nes tas tiltelis jau mano nuosavybė.“ Yra ir daugiau įvairių melioracijos statinių, kurie atsidūrę privačiose rankose tiesiog sunyktų, nes niekas jų nepajėgtų deramai prižiūrėti.

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys