Bandas papildė vertingais grynaveisliais gyvuliais

Mėsinė gyvulininkystė – viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų. Jos perspektyvumu linkę patikėti vis daugiau ūkininkų. Tačiau, kaip ir į bet kurį kitą verslą, negali į jį nerti stačia galva. Reikalingos ir specialios žinios, ir nemažos investicijos. Šį pavasarį žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo priemonė „Parama grynaveisliams gyvuliams įsigyti“ daugiau nei dviem šimtams ūkių leido savo bandas papildyti vertingais mėsiniais gyvuliais.

Per vieną mėnesį
Pasak žemės ūkio viceministro Sauliaus Savickio, veisliniams gyvuliams įsigyti nutarta skirti lėšų siekiant skatinti gyvulininkystę. Kad tai veiksminga, patvirtino praėjusių metų patirtis. „Priemonė buvo sėkminga, gyvulių augintojai noriai ja naudojosi“, – pastebi viceministras.
Iš tiesų, gyvulių augintojai laukė šios priemonės ir jai ruošėsi. Nemažai jų ir ankstesniais metais buvo pasinaudoję parama grynaveisliams gyvuliams įsigyti. Taigi Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (VGVPT) vasarį paskelbus kvietimą teikti paraiškas nedelsė.
Kovo viduryje Žemės ūkio ministerija patvirtino paramos gavėjų sąrašą. Daugiau nei dviem šimtams ūkio subjektų paskirstyta bendra lėšų suma siekia 1,85 mln. eurų. Atmestų paraiškų nebuvo, tačiau prašoma suma viršijo skirtą biudžetą, tad vertinimo metu pareiškėjus sureitingavus pagal prio­­ri­tetinius balus atitikamai buvo mažinama paraiškose prašoma suma.
Panašia suma gyvulininkystės ūkiai iš valstybės biudžeto buvo paremti ir praėjusiais metais.

Drausminanti naujovė
Paramos taisyklėse šiemet atsirado viena drausminanti naujovė – jeigu gavusieji paramą dėl kokių nors priežasčių (apyvartinių lėšų trūkumo ar kt.) neįsigyja veislinių gyvulių ir apie tai neinformuoja VGVPT, nebetenka teisės į šią paramą.
Naujovė numatyta atsižvelgiant į ankstesnių metų patirtį. Pernai parama veisliniams gyvuliams įsigyti nepasinaudojo kone aštuoniasdešimt ūkininkų, nors biudžeto lėšos jiems buvo rezervuotos. Liko nepanaudota pagal numatytą paskirtį įspūdinga suma – apie 800 tūkst. eurų.
Dauguma pasinaudojusiųjų parama taisyklių laikosi. Veislininkystės tarybai pernai patikrinus apie trečdalį paramos gavėjų, kurie pasinaudojo parama per 2015–2017 m., rasta, kad du gyvulių augintojai neinformavo tarnybos apie gyvulio, įsigyto su parama, kritimą per nustatytą laikotarpį, vienas paramos gavėjas neišlaikė su parama įsigytų gyvulių nustatytą ketverių metų laikotarpį.

Pakvietė į seminarus
Daugiau nei 80 proc. visų pareiškėjų yra mėsinių galvijų augintojai. Kai kurie iš jų šiuo verslu užsiima jau senokai, tačiau yra ir pradedančiųjų: jaunųjų ūkininkų bei ūkininkų, nusprendusių nuo pieno krypties pereiti prie mėsinės. Ši tendencija pastebimesnė Vilkaviškio rajone.
Dr. Arūnui Šileikai, VGVPT viršininko pavaduotojui, atliekančiam viršininko funkcijas, gerai žinomi ūkininkų rūpesčiai. Siekiant atsakyti į jiems kylančius klausimus drauge su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba apskrityse buvo surengti seminarai pareiškėjams.
„Ūkininkai susitikimuose domėjosi, kokie dokumentai reikalingi. Reikia priminti, kad turi būti kilmės dokumentai, sąskaitos faktūros. Akcentavome, kad svarbu sudaryti pirkimo sutartį, apsidrausti tam atvejui, jei telyčios pasirodytų neveršingos ar atvestas veršelis neatitiktų kilmės pažymėjime nurodytos veislės“, – pasakoja dr. A. Šileika.
Ketinantiesiems pirkti grynaveislių gyvulių jis pateikia dalykiškų patarimų. Akcentuoja, kad neužtenka gyvulį apžiūrėti kur nors stovintį atskirai, svarbu jį pamatyti bandoje. Tuomet matyti bendra bandos būklė, įmitimas, galima palyginti parduoti siūlomą gyvulį.

Rekomenduoja profesionalus
Mėsinės galvijininkystės sektorius nuolat auga. Pirmutinis klausimas, kuris iškyla nusprendusiesiems pasukti į šį sektorių, kokią veislę rinktis. Lietuvoje veisiami 10–11 veislių mėsiniai galvijai, penkios yra pagrindinės. Tačiau pasirinkimo kriterijus nėra grožis.
Dr. A. Šileikos pastebėjimu, yra tam tikras veislių pasiskirstymas pagal skirtingus rajonus, jų ypatumus. Ten, kur drėgnesnės žemės, labiau paplitę galvijai plačiomis nagomis, tokie kaip šarolė, herefordai. Limuzinai, angusai, aubrakai populiaresni Žemaitijos kalvose. Specialistai siūlo atsižvelgti ir į žemės derlingumą. „Kur aubrakas puikiai penėsis, šarolė ar limuzinas truputį skurs“, – pastebi VGVPT vadovas.
Pradedantiesiems mėsinių galvijų augintojams jis rekomenduoja pasikliauti profesionalais – kreiptis į Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) specialistus. Priežastys kelios. Kam aktualu, gali pasitarti dėl veislės pasirinkimo. Asociacija padeda rasti konkrečios veislės tinkamos linijos individą. Be to, LMGAGA pagalba reikalinga selekcinei programai vykdyti.
Mėsinė galvijininkystė turi tam tikrų ypatumų. Daugelyje ūkių taikomas grynasis veisimas, nes mėsinių karvių, ypač žindenių, ruja labai silpnai išreikšta, todėl dirbtinis sėklinimas, palyginti su grynuoju veisimu, yra daug sudėtingesnis. Reproduktorius kas kelerius metus, vengiant giminingo veisimo (su jo palikuonimis dukterimis), bandoje turi būti keičiamas.
„Tokie buliai tinkamesni naujiems, pradedantiems augintojams, kurie turi telyčių atsivežę. Pvz., pernai su parama 30 telyčių atsivežė ir bulių… Taip bandome suvesti su asociacija, kad su jais dirbtų, teiktų specialisto lygio paramą. Padėtų atsirinkti ir parinkti“, – pastebi dr. A. Šileika.

Rinka dar mažoka
Pirmieji 70 mėsinių galvijų į Lietuvą buvo įvežti palyginti neseniai – 1995 m. 70 herefordų ir šarolė veislių atstovai tada buvo įkurdinti „Šilutės veislininkystėje“. Paskui dešimtys ūkininkų veislinę medžiagą gabenosi iš Prancūzijos, Vokietijos, kitų šalių.
Mėsinės galvijininkystės sektorius plečiasi. Vietos rinkoje jau ne problema įsigyti vieną kitą papildomą grynaveislį mėsinį galviją, bulių bandoje atnaujinti.
Stabilios ir veislinių gyvulių kainos. Tačiau, kaip pripažįsta VGVPT vadovas, yra ūkininkų, kurie susiduria su problema, kad neranda savo ūkio plėtrai reikiamų veislių. Lietuvos rinka vis dar per maža, pasiūla neatitinka paklausos. O gyvulių atsirinkimo užsienio veislynuose geriausias laikas jau praėjęs – tai vasario mėnuo.

Ieškojo beragių – rado
Didelė dalis ūkininkų į savo ūkius jau atsigabeno planuotus grynakraujus gyvūnus.
Kaišiadoriškiai Laimutė ir Gytis Sadauskai į mėsinę galvijininkystę pasuko daugiau nei prieš dešimtmetį, tiek pat laiko dalyvauja LMGAGA veikloje. Parama veisliniams gyvuliams įsigyti dabar pasinaudojo pirmą kartą. Mėsinių galvijų bandą, kurioje iš viso 140 gyvulių, ūkininkai šį pavasarį papildė dviem šarolė veislės buliukais.
Reikalavimai buvo aukšti: gyvūnai turėjo būti genetiškai beragiai. Nudžiugo radę tokių Lietuvoje, skirtinguose ūkiuose.
„Vieną nusižiūrėjome dar mažiuką ir rezervavome, kad po įvertinimo pirksime. Dar kokius dvejus metus jis augs pas mus iki brandos. Kergti tinka ne jaunesnis kaip dvejų metų bulius“, – pasakoja ūkininkė. Sadauskai dabar yra užsibrėžę gerinti savo bandą, daryti atranką.

Siekia veislyno statuso
Kelias mėsines telyčias į savo ūkį Rietavo savivaldybėje parsivežė ir kitas LMGAGA narys Arvidas Jusys. Mėsinių galvijų augintojas valstybės parama veisliniams gyvuliams įsigyti pasinaudojo antrą kartą.
„2015 m. su parama pirkau bulių reproduktorių. Sklandžiai, asociacija padėjo susirasti. Savo lėšomis buvome nusipirkę dešimt simentalių telyčių, o tada, kai ieškojome buliaus, atsirado parama. Labai geras sutapimas“, – savo patyrimu dalijasi A. Jusys, siekiantis veislyno statuso. Viliasi, kad ateinančiais metais atitiks jo reikalavimus.
Šį kartą ūkiui reikėjo įsigyti kelias telyčias. Su parama įsigyto reproduktoriaus dukteris pardavė, o į jų vietą paėmė kitas. Taip tvarkydamasis tą patį reproduktorių bandoje galės ilgiau naudoti, juolab kad tai įpareigoja ir paramos taisyklės.
Simentalių veisėjo įsitikinimu, parama pasinaudoti visai nesudėtinga: „Prašymą užpildai, ir viskas, paskui pirkimo dokumentus priduodi į Veislininkystės tarnybą.“
Vyras sako, kad su apgavikais nėra nei pats susidūręs, nei pats ką nors apgavęs. Tačiau yra girdėjęs, jog nusivylimo dėl įsigytų gyvulių pasitaiko. Kitiems ūkininkams jis linki atsakingiau tarpininką rinktis, patikrinti, kad gyvuliai negiminingi būtų, grynakraujai. Daug ką galima per asociaciją išsiklausinėti.

Aktyvūs ir avių augintojai
Mėsinių galvijų augintojai sudaro didžiąją paramos gavėjų grupę. Teisė į grynaveislių gyvulių įsigijimo paramą suteikta ir vienam ožkininkystės ūkiui, dvidešimčiai avininkystės ūkių.
Šiame sąraše yra žinomo Šalčininkų rajono ūkininko Kamalo Zulfijevo pavardė. Šį pavasarį jis įsigijo Lietuvos juodagalvių avių. Pasirinkimą nulėmė supratimas, kad vietinių veislių gyvūnai puikiai prisitaikę prie vietos sąlygų, ne tokie kaprizingi kaip atvežtiniai. Ūkininkui daug mažiau rūpesčių ir dėl gyvulių sveikatos, ir priežiūros. Ūkio tvirtą kryptį ir strategiją turinti šeima nuvyko į „Šeduvos avininkystę“, nusižiūrėjo avytes ir įsigijo.

Irma DUBOVIČIENĖ
ŪP korespondentė