Bandoma išjudinti trisdešimt metų buksuojančią kooperaciją

Kooperacija Lietuvos žemės ūkyje lig šiol nėra didelė – ji jungia tik 12 proc. ūkininkų. Žemdirbiai vis raginami kooperuotis, tačiau šis procesas buksuoja jau trečią dešimtmetį. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atkūrė darbo grupę šalies kooperacijos būklei įvertinti ir pasiūlymams dėl kooperacijos plėtros pateikti. Ūkininkai tikisi, jog tai nebus tik formalūs raginimai kooperuotis, kaip būdavo iki šiol, o pagaliau bus pakoreguoti teisės aktai, kad kooperacija taptų patraukli ir naudinga.

Norinčiųjų kooperuotis nedaugėja     

Ūkininkų abejonės ne be pagrindo – per beveik tris dešimtmečius po Nepriklausomybės atkūrimo buvo ne vienas bandymas plėsti kooperaciją, tačiau vis nesėkmingai.

Lietuvoje yra per 200 žemės ūkio ir maisto grandinėje veikiančių kooperatinių bendrovių (kooperatyvų). Tai vienas mažiausių kooperatyvų skaičių lyginant su kitomis ES šalimis.

Kitų valstybių patirtis rodo, kad smulkieji, vidutiniai ūkiai kooperuodamiesi gali padidinti savo konkurencingumą, produktyvumą, užsitikrinti aukštesnes pajamas, lengviau realizuoti produkciją.

„Lietuvos ūkininkai dar vis nenori burtis į kooperatyvus, nes nemato iš to naudos, galbūt trūksta pasitikėjimo, per mažai turi informacijos, žinių apie kooperatyvų galimybes ir veiklą. Tikiuosi, kad situacija keisis ir kooperacijos plėtros procesas pajudės. Darbo grupė jau pradėjo darbą. Reikia tobulinti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą, svarstome įvairius pasiūlymus. Neturėtų būti uždarųjų akcinių bendrovių, kurios, prisidengusios kooperatyvo vardu, siekia lengvatų ir paramos, o kad ta parama pasiektų kooperatyvus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Kooperacijos veiklos komiteto pirmininkas, ŽŪM darbo grupės narys Jonas Kuzminskas.

Jis apgailestavo, kad Lietuvoje kooperatyvų skaičius nedidėja taip, kaip norėtųsi. Nuo 1999 m. daugiausia kooperatyvų kūrėsi agroserviso srityje, o nuo 2006 m. – daugiau kooperatyvų pradėjo užsiimti žemės ūkio produkcijos gamyba.

„Kooperuodamiesi ūkininkai turi tam tikrų lūkesčių: stipresnės konkurencinės, derybinės galios, veiklos skaidrumo, konsultacinės paramos, didesnių kainų už parduodamą produkciją, interesų atstovavimo šalies ir tarptautiniu mastu. Tačiau pasigendama sąžiningų lyderių ir iniciatyvių komandos narių, kurie galėtų susiburti bendriems tikslams“, – tvirtino J. Kuzminskas.

„Kooperacijos kelio“ vadovas pažymėjo, jog būtina sąlyga išgyventi kooperacijai – formuoti savo nuosavą kapitalą.

Siūloma tobulinti įstatymą

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio sudarytos darbo grupės tikslas – iki 2020 m. kovo 30 d. parengti pasiūlymus dėl teisės aktų, kurie reglamentuotų ir paskatintų kooperaciją.

„Darbo grupėje vyksta diskusijų, siūlymų, kaip koreguoti teisės aktus, svarstymas. Vienas iš žemdirbių lūkesčių – tai alternatyvos sukūrimas dėl padidintos balsavimo teisės atsiradimo iki 10 procentų tiems kooperatyvo nariams, pajininkams, kurie kooperatyve daro didžiausią apyvartą. Dabar kooperatyve vienas narys turi vieną balsą nepriklausomai nuo apyvartos“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės mentorius, darbo grupės narys Rimantas Krasuckis.

Kitas svarstomas klausimas – prioritetinių balų suteikimas investicinės paramos programos dalyviams.

„Žemės ūkio ministerija per Kaimo plėtros programą, siekdama skatinti kooperaciją, kartais suteikia prioritetinius balus pareiškėjams, kurie yra kooperatyvo nariai, arba kooperatyvams dalyvauti investicinės paramos programose. Tačiau visiems – tiek pelno siekiantiems, tiek nesiekiantiems vienas iš ekonominio gyvybingumo rodiklių yra grynojo pelningumo procentai. Žemdirbiai, kooperatyvų atstovai norėtų, jog minimalus pelningumas būtų nustatytas 1 procentas. Dabar yra 2 procentai. Toks lūkestis bus nagrinėjamas artimiausiu metu“, – sakė R. Krasuckis.

Jis pažymėjo, jog svarstomi siūlymai gali papildyti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą, kad kooperatyvai galėtų pritraukti investuotojų, kurie investuotų į kooperatyvą suteikiant jiems tam tikras teises.

Stinga švietimo, geros patirties sklaidos

Į darbo grupę pasitelkti ir „Kurk Lietuvai“ ekspertai, kurių vertinimu, žinių apie kooperaciją sklaidos trūkumas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių vangią žemės ūkio kooperacijos plėtrą.

„Visi pripažįsta, jog trūksta žinių apie kooperaciją, ne itin kokybiškas yra mokymo ir konsultavimo procesas, stinga gerosios patirties propagavimo. Yra nemažai pasiūlymų, kaip skirti didesnį dėmesį ūkininkams šviesti per kooperatyvų mentorystę ir gerosios patirties sklaidą, kaip tą padaryti, kad poveikis būtų realus, o ne teorinis, nes nepakanka sakyti, kad kooperuokitės ir viskas bus gerai. Reikia remtis gerais pavyzdžiais, praktika, kad daugiau ūkininkų sužinotų apie kooperacijos naudą“, – tvirtino ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės mentorius R. Krasuckis.

„Kurk Lietuvai“ ekspertai parengs pasiūlymų, kaip reikėtų tobulinti konsultavimo ir mokymo procesus. Šių ekspertų darbą finansuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Dabar ūkininkų mokymų, konsultavimo paslaugas Žemės ūkio ministerija perka per Kaimo plėtros programą, Švietimo, konsultavimo programas. Dalį tokių konkursų dėl konsultacijų, švietimo yra laimėję ŽŪR, dalį – Konsultavimo tarnyba. Tačiau baigiasi finansinis laikotarpis, ir su mokslininkų pagalba reikės apsispręsti ir sukurti geresnes mokymo programas, kurios, tikėtina, turės teigiamą poveikį. Bus skelbiami konkursai, atrenkami geriausi lektoriai“, – sakė R. Krasuckis.

ŽŪM atstovas pažymėjo, jog nė viena iš posovietinėje erdvėje buvusių valstybių, tarp jų ir Lietuva, kol kas nėra pasiekusios didelės kooperacijos. Kitokia situacija Vakarų šalyse, kurios nepatyrė komunistinio režimo, nuosavybės totalinio nacionalizavimo.

„Keičiasi kartos, jaunimas gal rodys didesnę iniciatyvą, ir žemės ūkyje kooperacinis judėjimas plėtosis. Norėtųsi paskatinti, kad nereikėtų jiems labai ilgai laukti. Lietuvoje žmonės susivienija, kada būna labai blogai, bet žemdirbiai galėtų pradėti vienytis, burtis į kooperatyvus ir kol nėra labai blogai“, – ragino R. Krasuckis.

Varžo nelogiški apribojimai

„Skaičiai rodo, kad esame prasčiausiai kooperuoti Europos Sąjungoje. Tai liūdina. Mes, jaunieji ūkininkai, manome, kad kooperacija būtina, ypatingai smulkiems, vidutiniams ūkiams, kurie dirbdami po vieną neišnaudoja technikos resursų, pastatų, galų gale – žinių, darbo jėgos. Visa tai sukooperavus galima daug daugiau nuveikti negu vienam, tačiau šiandien kooperavimasis yra sudėtingas administracine prasme“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas.

Įsteigus juridinį vienetą – kooperatyvą, atsiranda daug administracinės naštos – tenka samdyti buhalterį, reikalingas vadovas, privalomos tam tikros procedūros.

„Iš kitų ES šalių jaunųjų ūkininkų žinome apie jų kooperacijos patirtį. Pavyzdžiui, Prancūzijoje kooperacijos veikla reglamentuojama supaprastinta tvarka. Lietuvoje ją atitiktų terminas „jungtinė veikla“. Tokiu atveju valdymas daug paprastesnis: keli ūkininkai pasirašo susitarimą, kad dalyvauja projekte ir kartu perka vieną traktorių, kartu jį prižiūri ir juo naudojasi. Tačiau Lietuvoje tokia praktika nėra įprasta. Buvo bandoma įgyvendinti tokį projektą, bet sukurtos taisyklės nebuvo ištobulintos ir nebuvo patrauklios. Tačiau tai yra skatintina ir tikrai to reikia, nes ūkininkai turi įsigiję geros technikos ir susibūrę ją galėtų efektyviau panaudoti, tačiau dėl kooperacijos stokos, to negali padaryti“, – teigė V. Buivydas.

Jo nuomone, kooperaciją reikia supaprastinti – burtis ne tik į juridinį vienetą, bet ir į jungtinę veiklą. ŽŪR vicepirmininkas siūlo, kad jungtinės veiklos sutartį pasirašę keli ūkininkai dalyvautų paramos programose ir gautų papildomų balų.

„Taip būtų didesnė sklaida pačios paramos, nes dabar ūkininkas vienas dalyvaudamas programoje gauna paramos tokią sumą, už kurią neišgali nupirkti galingesnio traktoriaus. Tokie jungtinės veiklos sutartį pasirašiusių pareiškėjų projektai turėtų būti pareiškėjų sąrašų viršuje, nes už paramą įsigyta technika būtų panaudojama daug efektyviau. Atrodo, viskas žinoma, suprantama, paprasta, bet kažkodėl tokie dalykai nevyksta“, – sakė V. Buivydas.

Jis atkreipė dėmesį į dar vieną aktualią problemą – eilę metų jaunieji ūkininkai už projekto lėšas įsigiję traktorių negalėdavo atlikti paslaugų ne tik savo kaimynui, bet net ir artimiems žmonėms šeimos ūkyje.

„Jei tėvukas ūkininkauja, jam padėti negalėjai. Tokia ydinga praktika atstūmė kooperaciją, todėl šiandien ir turime bene prasčiausius kooperacijos rezultatus ES. Vis sakoma, jog daug problemų kyla dėl to, kad ūkininkai nekooperuoti, bet daug nelogiškų apribojimų, trukdė kooperuotis. Žmonės yra įbauginti, jiems buvo pritaikytos sankcijos, ir jie bijo burtis į kooperatyvus“, – sakė ŽŪR vicepirmininkas.

Ne mažiau problemų kyla ir dėl su žeme susijusių klausimų. Pasak V. Buivydo, jeigu žemė yra nuomojama iš valstybės, ir ūkininkai nori kooperuotis ar veikti jungtinės veiklos pagrindu, valstybinės nuomojamos žemės jie negali naudoti, nes pagal dabartinius įstatymus ta žemė yra suteikta tik vienam ūkininkui, o vykdant jungtinę veiklą yra daromas kaip ir nusižengimas.

„Netgi yra ūkininkų, kurie vykdydami jungtinę veiklą sulaukė sankcijų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir didžiulių baudų. Kooperacija lyg ir skatinama, bet iš kitos pusės už tai baudžiama. Toks nesusikalbėjimas, kartais gal net abejingumas, liūdina, ir proveržio kooperacijoje sunku tikėtis. Nebent atsirastų kažkas iš valdžios vyrų, kuris prisiimtų atsakomybę ir išspręstų problemas“, – sakė V. Buivydas.

ŽŪR vicepirmininkas sveikina iniciatyvą sukurti darbo grupę ir mėginti išjudinti kooperacijos plėtros procesą, nes iki šiol tai įgyvendinti buvo sunku.

„Turime pavyzdžių, kai gyvulininkystės ūkiai bandė burtis į kooperatyvą, per kooperatyvą parduoti galvijus, bet to nepavyko padaryti, nes pardavus galvijus per kooperatyvą, jų neišlaikius ilgiau kaip 60 dienų, ūkininkai netenka galimybės gauti išmokų už galvijus. Lyg ir skatiname kooperaciją, bet tuo pačiu ir baudžiame ūkininkus, kad jie kooperuojasi. Neturi būti nelogiškų teisės aktų, kurie kooperacijos ne tik kad neskatina, bet net ir atbaido nuo jos. Yra ir daugiau tokių dalykų, kurie yra nelogiški ir skausmingi ūkininkams. Mes šiuos klausimus kėlėme ir prie ankstesnių ministrų – B. Markausko, G. Surplio. Atrodo, lyg ir išklauso, supranta, bet reikalai nejuda“, – apgailestavo V. Buivydas.