Baudų nemokantiesiems spendžiami spąstai

Vidaus reikalų ministerijos siūlymas laiku nesusimokėjusiems baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus asmenims neišduoti vairuotojo pažymėjimų, neregistruoti jų  automobilių „Regitroje“ sutiktas gana prieštaringai. Kodėl iš pažeidėjų išreikalauti baudų nesiimama teisiniu keliu – tarkime, per antstolius, o bandoma taikyti įvairius apribojimus, iš esmės nesusijusius su pažeidimais? Ar nustačius tokią tvarką nebus pažeistos žmogaus teisės?

Sumoka tik trečdalis
Kai kurie Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjai iš tiesų nemoka jiems paskirtų baudų, ir tai tęsiasi jau ne vieni metai. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien pernai pareigūnai šalyje nustatė beveik pusę milijono – 409 tūkst. 926 Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Maždaug ketvirtadaliui kelių policijai įkliuvusių pažeidėjų – 120 tūkst. 61 – buvo paskirtos baudos, kurių suma siekė apie 11 mln. eurų. Pinigai tikrai nemaži ir už juos daug ką naudingo visuomenei galima nuveikti.
Tačiau laiku sumokėta šiek tiek daugiau kaip trečdalis baudų – apie 4,2 mln. Eur. Daugeliu atvejų kelių policijos pastangos drausminti siautėjančius „kelių gaidelius“ ir smulkesnius pažeidėjus pasirodė bevaisės.

Lyg kova su vėjo malūnais
Kaip teigia policijos pareigūnai, šiuo metu bandymai išieškoti baudas iš nedrausmingų, Kelių eismo taisykles pažeidusių vairuotojų dažnai būna panašūs į kovą su vėjo malūnais.
Antstoliams neretai nepavyksta išieškoti paskirtosios baudos iš pažeidėjo, nes paaiškėja, kad jis niekur nedirba, neturi savo vardu registruoto turto. Tuomet jo byla vėl grąžinama policijai. Ši kviečiasi vairuotoją, siūlo baudą keisti viešaisiais darbais. Jeigu jis nesutinka dirbti viešųjų darbų, tuo viskas ir baigiasi. Priverstinai jį pasiųsti į viešuosius darbus negalima, o kitų priemonių išieškoti baudų lyg ir nėra.

Antstoliai kainuoja brangiau už baudą
Jeigu vairuotojas nesusimoka baudos per nustatytą terminą, policija privalo per tris mėnesius baudos išieškojimą perduoti antstoliams. Jei nubaustieji dirba, turi sąskaitas bankuose, procesas ilgai neužtrunka. Šiurkščiai Kelių eismo taisykles pažeidę vairuotojai paprastai nubaudžiami ne menkomis baudomis. Tokias bent jau apsimoka išieškoti.
O kelių ar kelių dešimčių eurų baudą išsireikalauti valstybei kainuoja brangiau nei pati bauda. Nebent dėl prevencijos, bet tampa brangoka. Dėl mažos baudos pažeidėjo būstas paprastai nėra areštuojamas. Todėl yra nemažai atvejų, kai vairuotojai ir toliau ignoruoja Kelių eismo taisykles ir nemoka jiems paskirtų baudų.

Inicijavo komisija
Kažką, matyt, reikėjo daryti. Komisija valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti, sudaryta Vyriausybės dar 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 829, inicijavo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą.
Parengtame dokumente numatyta, kad vairuotojo pažymėjimas nebus keičiamas ar išduodamas asmenims, nesumokėjusiems jiems paskirtų baudų už jų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Kodėl imtasi tokių drastiškų priemonių, kurios iš pirmo žvilgsnio nelabai susijusios su konkrečiu pažeidimu? Juk įsigijęs automobilį žmogus nebūtinai pats jį ir vairuos. Gal patikės juo naudotis žmonai ar suaugusiems vaikams. Ar galima apriboti žmogaus turtines teises, jei jis nusižengė visai kitoje srityje? Ar tai ne tas pats, kad už sukeltą skaudžią avariją teisiamam žmogui kartu būtų apribota teisė įsigyti garažą?

Neįžiūri nieko bloga
Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas situaciją aiškino taip: „Ribojimų asmenims gauti administracines paslaugas taikymas siejamas su trimis sąlygomis. Pirma – asmeniui turi būti paskirta bauda, antra – jis tos baudos nesumokėjęs ir trečia – terminas baudai sumokėti praleistas.“ Jis pripažino, kad baudos buvo išieškomos ir kitokiais būdais, tačiau jie pasirodė neefektyvūs. 2012–2014 metais buvo išreikalauta vos apie 30 proc. paskirtų baudų už KET pažeidimus.
Vidaus reikalų ministerijos nuomone, projekte siūlomi apribojimai yra pateisinami, nes būtų taikomi tik asmenims, linkusiems daryti konkrečius teisės pažeidimus, ir proporcingi siekiamam tikslui – gerinti baudų sumokėjimo ir išieškojimo rodiklius bei skatinti asmenis nedaryti naujų teisės pažeidimų.

Pataisas svarstys Vyriausybė
„Reikėtų prisiminti, kad asmuo visuomenėje turi ne tik teises, bet ir pareigas. Pažeidęs Kelių eismo taisykles ir tokiu būdu sukėlęs  pavojų kitiems ar aplinkai bei už tai nubaustas pinigine bauda (ji turi ir prevencinį poveikį), turėtų sumokėti jam paskirtą baudą tikėdamasis toliau sėkmingai nau­­dotis administracinėmis vals­­­tybės tei­kiamomis paslaugo­mis, leidžian­čiomis dalyvauti eisme  savo transporto priemone“, – aiškino Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projekto esmę T. Žilinskas.
Tačiau ar tikrai čia viskas gerai su žmogaus teisėmis ir teisingumu, vis dėlto nėra labai aišku.

Stasys JOKŪBAITIS

Algimanto SNARSKIO piešinys

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.