Diskusija dėl „karvės krepšelio“ tik prasideda

Agrarinio sektoriaus sėkmę lemia ne tik „gamybininkų“ ir tarnybų darbas, bet ir racionaliai pasiskirstytos funkcijos. Seniai ir nesėkmingai žemdirbiai siūlosi valstybei palengvinti kai kurių sričių, pavyzdžiui, galvijų veislininkystės, produktyvumo kontroliavimo naštą. Todėl „Pieno tyrimų“ įmonėje žemdirbių savivaldos organizacijų inicijuota diskusija apie gyvulių produktyvumo kontrolės sistemą Lietuvoje sukėlė tikrą emocijų audrą. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai kalbėjo apie galimybę patiems ūkininkams kontroliuoti savo laikomų galvijų produktyvumą, teikti informaciją valstybės institucijoms, tačiau gausus UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ darbuotojų būrys reikalavo ir toliau jiems palikti išimtinę teisę kontroliuoti pieno ūkius, už paslaugas atlygį gaunant 70 proc. iš valstybės ir 30 proc. iš ūkininko kišenės.

Valstybė nori pokyčių „Mes negriauname „iš viršaus“ sukurtos gyvulių produktyvumo kontrolės sistemos, bet gyvenimas keičiasi ir mums taip pat reikia keistis“, – išankstinį kai kurių diskusijos dalyvių nusiteikimą bandė paveikti žemės ūkio viceministras Darius Remeika. „Sistema veikia neefektyviai, valstybei tai kainuoja, kas bus, kai lėšos išseks?“ – retoriškai klausė ŽŪR vadovas Sigitas Dimaitis. „Visose ES direktyvose nustatyta, jog valstybės skiriamų pinigų kelyje turi būti trečioji šalis, šiuo atveju ūkininkas, – pastebėjo Kėdainių r. šeimos pieno ūkio savininkė, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė Viktorija Švedienė, – galvijų produktyvumą kontroliuoti, bandą valdyti reikės ir rytoj, kai valstybė galbūt jau neskirs paramos.“ „Mes patys ūkyje kontroliuojame galvijų produktyvumą ir selekcininkas už tai papildomo atlygio negauna, – kalbėjo Lukšių (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės gyvulininkystės padalinio vadovas Kastytis Krištolaitis, – šiandien kompetencijų užtenka ir bendrovės specialistui, ir agrarinį išsilavinimą turinčiam ūkininkui, tačiau surinkti ir į Vilnių perduoti duomenys kartais paklysta, o kaltųjų dėl to nerandama.“

Valdininkai bijo ūkininkų konkurencijos Patyręs specialistas ir vadybininkas K. Krištolaitis palygino dvi valstybės remiamas įmones: „Pieno tyrimus“ ir „Gyvulių produktyvumo kontrolę“. Pirmoji pripažįstama už duomenų objektyvumą, operatyvumą, pas­laugų lankstumą, antroji garsėja paradoksais: mėnesio pradžioje gavusi konkrečios karvės pieno mėginį, tuoj pat reziumuoja, kiek primelžta per tą patį dar nepasibaigusį laikotarpį. Kas apgauna valstybę? „Konkurencija teikiant galvijų produktyvumo kontrolės paslaugas tik pasitarnautų efektyvinant šį darbą“, – sakė pažangių pieno ūkių šeimininkai Sigitas Stanaitis (Šakių r.) ir Tomas Raudonis (Šilalės r.). „Gal man žemės ūkio bendrovė galvijų produktyvumo kontrolės paslaugą atliks pigiau nei valstybės išlaikoma kontora?“ – svarstė karčios patirties pamokytas ūkininkas Marius Eglynas (Kretingos r.). Neseniai žemdirbių savivaldos konferencijoje Telšių r. ūkininkė Ieva Stanienė dalijo patarimus, kaip be nuostolių ir skaičiavimo klaidų, vien tik pasitelkus išmaniąją bandos valdymo programą, kontroliuoti savo karvių bandos produktyvumą, teikti objektyvią informaciją valstybei. „Valstybės kontrolierių įstaiga po atlikto tyrimo nustatė, jog UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ veikla neefektyvi, o žemės ūkio ministras Bronius Markauskas nurodė bendrovei pratintis dirbti rinkos sąlygomis“, – pastebėjo ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas. Jis pateikė galvijų produktyvumo kontrolės sistemos efektyvinimo ir pritaikymo dirbti konkurencijos sąlygomis modelį. „Žemės ūkio ministerijoje mes diskutavome su visomis gyvulininkystės sektoriaus savivaldos asociacijomis, – sakė viceministras D. Remeika, – ir paprašėme dr. E. Gedgaudą parengti sistemos efektyvinimo modelį.“

Be tarpininko – operatyviau ir tiksliau „Ir privačios, ir valstybei priklausančios galvijų veislininkystės įmonės perduoda duomenis tam pačiam Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui (ŽŪIKVC), tačiau klysta dažniausiai tik „valstybinės“, – kalbėjo UAB „Litgenas“ direktorius Gintaras Kascėnas, tuoj pat minėto centro atstovei Daivai Beinorienei konkrečiais faktais įrodęs „paklydimų“ apimtis ir datas. „Mums svarbiausia – neprarasti duomenų apie galvijų kilmę, produktyvumą, – kalbėjo dr. E. Gedgaudas, – tačiau valstybės ir ūkininko gyvulių produktyvumo kontrolei skirtos lėšos („karvės krepšelis“) privalo turėti aiškų maršrutą.“ Pasak dr. E. Gedgaudo, „karvės pinigai“ iš ŽŪM per veislininkystės programų lėšas ir Nacionalinę mokėjimų agentūrą (NMA) patenka į ūkį. Tada jo šeimininkas sprendžia, kaip panaudoti tikslines lėšas. Kontroliuoti galvijų produktyvumą jis gali paprašyti UAB „Galvijų produktyvumo kontrolė“ kontrolasistento, taip pat tokios pačios kompetencijos specialisto, dirbančio žemės ūkio bendrovėje, kooperatyve, individualioje įmonėje. Tas specialistas nusiųs informaciją į „Pieno tyrimus“ ir ŽŪIKVC, iš čia žinia pateks į NMA, pieno perdirbimo įmonę, ŽŪM ir ŽŪR. „Apie šimtas tūkstančių karvių yra smulkiuose pieno ūkiuose, – pastebėjo UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktoriaus pavaduotoja Rita Naudužienė, – už pieno kilogramą jie gauna keturiolika centų, mokėti eurą už vienos karvės produktyvumo kontrolę jiems būtų per brangu.“ Pasak R. Naudužienės, kontrolasistentų (šalyje jų yra 250 – red.) atlyginimai labai maži. Nejučia susiklosto situacija, kai ūkininkams nėra nei vidinio, nei išorinio motyvo kontroliuoti karvių produktyvumą.

Monopolis – žemdirbių pasyvumo rezultatas „Šioje srityje estai mus aplenkė, – kalbėjo dr. E. Gedgaudas, – ten kontroliuojama 94 proc. karvių, o Lietuvoje šis rodiklis siekia tik 50,5 proc.“ ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininko dr. E. Gedgaudo duomenimis, Estijoje gyvulių produktyvumo kontrolė atliekama vadinamuoju B metodu, funkciją skiriant ūkininkui. Lietuvoje šiuo pigesniu B metodu produktyvumo kontrolę atlieka 30 proc. ūkininkų, likusieji naudojasi brangiu A metodu, kai paslaugas atlieka valstybės išlaikoma ir nuostolingai dirbanti bendrovė „Gyvulių produktyvumo kontrolė“. „Netrukdykime ūkininkui pasirinkti“, – sakė žemės ūkio viceministras D. Remeika. „Kaip galime pasitikėti „Gyvulių produktyvumo kontrolės“ bendrove, jeigu jos valdyboje nėra nė vieno ūkininko?“ – replikavo stambaus pieno ūkio savininkas S. Stanaitis. „Mes privalome sudaryti sąlygas, kad ūkininkas pats galėtų spręsti, kas jam naudingiau: ar naudotis nesugebančios atsinaujinti valstybinės įmonės paslaugomis, ar pasirinkti kitą, siūlančią paslaugų paketą, sumodeliuotą pagal konkrečius ūkininko norus ir nuo paketo dydžio priklausančias kainas“, – kalbėjo ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. E. Gedgaudas. „Negriaukime gyvulių produktyvumo kontrolės sistemos, kuri buvo kurta penkiasdešimt metų, – kalbėjo UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktorius Alfredas Astikas, – mes sutinkame optimizuoti bendrovės veiklą ir pasirengę pokyčiams.“ Apie taupų valstybės lėšų naudojimą administruojant galvijų veislininkystės, produktyvumo ir verslo informacijos sistemą kalbėjo „AUGA group“ atstovas dr. Sigitas Japertas, UAB „Litgenas“ direktorius Gintaras Kascėnas, ŽŪM ir ŽŪR atstovai, ūkininkai, bendrovės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ kontrolasistentai. „Tai projektas pokyčiams“, – diskusiją apibendrino viceministras D. Remeika.

Justinas ADOMAITIS „ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.