Dumblas – nekalta trąša?

Ūkininkų džiaugsmas dykai pasitręšti laukus netrukus gali pavirsti kilpa ant kaklo

Šį pavasarį „Dzūkijos vandenys“, įsikūrę Alytuje, ūkininkams siūlo iš nuotekų dumblo pagamintas trąšas – dumblo granules. Įmonė giria šias trąšas ir tikina, kad jos pagausina dirvožemio organines medžiagas. Ūkininkai šiuo pasiūlymu susidomėjo, tačiau mokslininkai užbėga už akių – dumblas gali būti kenksmingas aplinkai ir žmogui.

Gamybą pradėjo prieš trejus metus
Pasak UAB „Dzūkijos vandenys“ vyresniosios technologės Aušros Kvedaravičienės, 2013 m. buvo įdiegta dumblo perdirbimo technologija, tuo metu ir imtos kaupti granulės. Jos buvo skirtos biokurui, tačiau ši paskirtis nepasiteisino, todėl nuspręsta tręšti laukus.
Tręšti naudojamas dumblas pūdomas, kad nebūtų patogeninių mikroorganizmų, nusausinamas, išdžiovinamas džiovykloje ir susmulkinamas. Pūdymo metu išsiskyrusios dujos naudojamos elektrai gaminti.
A. Kvedaravičienė teigia, kad nuotekų dumblas atitinka kai kuriuos tręšti keliamus antros kategorijos reikalavimus: galima naudoti javams, vaismedžiams (2 t/ha) tręšti. Energetiniams augalams (ir gluosniams) bei dirvoms gerinti naudojami didesni kiekiai – 33 t/ha. Toks dumblas netinka daržovėms ir bulvėms tręšti.
Paklausta apie šios trąšos sudėtį, A. Kvedaravičienė sakė, kad azoto yra 20 g/kg (sausųjų medžiagų), fosforo – 18 g/kg (s. m.). Kiekvieną mėnesį tiriami sunkieji metalai: švinas, kadmis, chromas, varis, nikelis, cinkas ir gyvsidabris. Pagal gaunamus duomenis apskaičiuojamos tręšimo normos, derinama su ūkio laukų tręšimo planais. Atsižvelgiama į vandens telkinius, šulinius, apsaugines juostas ir kas bus auginama.
Tręšimo planas parengiamas šešeriems metams ir pagal skaičiuotą normą galima tręšti kartą per trejus metus. Numatytą dumb­lo kiekį galima išbarstyti ir per kelis kartus.
Vyresnioji technologė teigia, kad tręšimo planams parengti reikia kelių dienų, tačiau derinimas savivaldybėje užtrunka gerokai ilgiau.

Ir ūkininkams gerai, ir gamintojai patenkinti
Anot pašnekovės, šiuo metu minėta paslauga ūkininkams nekainuoja, išskyrus tai, kad dumb­lą turi parsivežti patys. Granulės būna supiltos į 1,5 kub. m talpos didmaišius, kurie neprisigeria drėg­mės, įmonė pageidauja, kad jie būtų grąžinti.
„Išbėrus ant dirvos, dumblas prisigeria drėgmės ir pradeda skleisti amoniako, mėšlo ir pelėsių kvapą, kuris laikosi maždaug dvi dienas, per kurias dumblą reikia įterpti į dirvą. Trąšų granules galima paskleisti barstytuvais, galima tręšti tiek pavasarį, tiek rudenį“, – pasakoja A. Kvedaravičienė. Ji sako, kad „Dzūkijos vandenys“ konsultuojasi su kolegomis iš UAB „Utenos vandenys“. Pastarosios bendrovės gamybos direktorius Vytautas Šakėnas „ŪP“ aiškino, kad rajono ūkininkai patenkinti dumblo savybėmis, nes jis skurdžiose dirvose padidina organinių medžiagų kiekį, o dirvų nerūgština.
Pasak „Utenos vandenų“ gamybos direktoriaus, nei tręšimo planai, nei dumblas nekainuoja, jį įmonė atveža ir paskleidžia nemokamai. Derlius padidėja, kai kur net du kartus.

Mokslininkai mano kitaip
Tačiau Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos r. biuro augalininkystės konsultantas Kazimieras Keraitis mano kitaip: „Civilizuotose šalyse tokiu dumblu laukų netręšia, jis tinka tik biokurui.“ Panašios nuomonės ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros doc. dr. Jūratė Žaltauskaitė. Pasak mokslininkės, nepatartina dumblu tręšti net pašarinių augalų. ES šalių patirtis rodo, kad dažnai nuotekų dumblu tręšiamos gluosnių plantacijos. Šie krūmai greitai auga ir dirvožemį išvalo nuo sunkiųjų metalų, sumažina nitratų išsiplovimą į gruntinius vandenis.
„Nuotekų dumblo naudoti dirbamai žemei, kur auginama produkcija maistui, negalima. Jis tinka tik energetiniams augalams, pvz., gluosniams, drambliažolėms bei plotams, kur veisiamas miškas“, – mano Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto doc. dr. Irena Pranckietienė.
Žemės ūkio mokslininkų nuomone, dumblas, kaip ir bet kuri kita organinė trąša, praturtina dirvožemį organinėmis ir svarbiausiomis maisto medžiagomis. Tačiau dėl dumblo ištakų (pradinės medžiagos, kuri dažniausiai yra buitinių ir gamyklinių nuotekų šaltinis) jo cheminėje sudėtyje yra elementų, kurie gali būti toksiški ne tik augalams, bet ir žmonėms. Ypač pavojingi sunkieji metalai. Todėl jų sankaupos, net ir mažos koncentracijos, maisto produktuose nepageidaujamos. Į dirvožemį dumblo įterpti negalima. Kita vertus, vienkartinis tręšimas ir sunkiųjų metalų akumuliacija miške mažiau toksiška aplinkai ir žmonių sveikatai. Bet nežinoma medienos pelenų cheminė sudėtis.

Kategoriškas ne
Kai kurie „Ūkininko patarėjo“ kalbinti mokslininkai tvirtino, kad, norint išsiaiškinti ir prognozuoti dumblo kenksmingų medžiagų poveikį žmogui ir aplinkai, prieš panaudojant šią trąšą pirmiausia turi būti atliekami moksliniai eksperimentai. Ūkininkams mokslininkai patartų konsultuotis su specialistais, taikyti tiksliosios žemdirbystės principus ir nuolat plėsti žinias žemdirbystės srityje.
Kiti pašnekovai buvo kategoriški: „Tręšimas dumblu 95 proc. vertinamas neigiamai, o tik 5 proc. teigiamai. Nuotekų dumb­las išvis nedidina derliaus. Toks tręšimas turi didesnį neigiamą poveikį nei teigiamą. Dumble yra labai maži maisto medžiagų kiekiai.“
Iš tikrųjų šiuo metu pasigirdę siūlymai dirvožemį tręšti valymo įrenginių nuotekų dumblu gali jį stipriai užteršti sunkiaisiais metalais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis. Tai būtų ilgalaikis, negrįžtamas procesas. Skubama ir per mažai domimasi pažangesnėmis technologijomis, nes reikia atsikratyti dumblu čia ir dabar. O žemdirbiai susigundo nemokamo sūrio gabalėliu pelėkautuose.

Jurgita SASNAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.