Dūmų detektoriai: apsauga ar saviapgaulė?

Iki šiol galiojo reikalavimas dūmų detektorius įrengti statomuose, rekonstruojamuose ir renovuojamuose būstuose, o nuo gegužės mėnesio juos bus privalu įrengti visuose gyvenamuosiuose būstuose. Susidomėjimas autonominiais dūmų detektoriais išaugo iškart po naujų priešgaisrinės saugos reikalavimų paskelbimo. Tačiau yra manančiųjų, kad gyventojams nesuteikta išsami informacija, todėl daugelis žmonių nueis lengviausiu, bet klaidingu keliu – formaliai reikalavimų laikysis, tačiau nelaimės atveju tai gali ir nepagelbėti.

Tikrins, bet nebaus
Ką po įsigaliosiančių reikalavimų turės daryti šalies gyventojai, kurių namuose nėra dūmų detektorių? To pasiteiravome Telšių apskrities valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko Arūno Tilviko.
„Teisės aktai numato, kad autonominiai dūmų detektoriai turi būti įrengti gyvenamosiose patalpose. Jei tai butas – galbūt visose patalpose, nereikėtų tik virtuvėje, nes ten vyksta įvairūs maisto gaminimo procesai, kuriems šie prietaisai gali būti jautrūs. Maža tikimybė, kad gaisras kils vonios kambaryje. Kituose kambariuose juos įsirengti bus privalu“, – pasakojo A. Tilvikas.
Pareigūnas pateikė pavyzdžių, kai tokie detektoriai padėjo išvengti skaudžių pasekmių.
„Visi prisimename atvejį, kai, išgirdęs gretimame kambaryje kaukiant detektorių, vyresnis broliukas išgelbėjo mažametę sesutę. Gaisras buvo įsisiautėjęs taip, kad mergaitė galėjo užtrokšti dūmuose. Ir pas mus, Telšiuose, buvo atvejų, kai tėvai rado lovoje su degtukais žaidusius ir gaisrą sukėlusius vaikus. Jei ne detektoriai, nežinia, kaip viskas būtų baigęsi“, – sakė pareigūnas.
Viršininko teigimu, detektorių kiekvienoje kaimo parduotuvėje nenusipirksi, tačiau rajonų centruose jų tikrai yra ir į specializuotas parduotuves važiuoti nereikės.
„Galima įsirengti pigesnį detektorių su kasmet keičiamomis baterijomis. Apie tai, kad baterija senka, prietaisas perspėja pypsėjimu, todėl žmogus neabejotinai pastebės. Yra ir 10 metų laikančių baterijų, jos, aišku, brangesnės. Bet kokiu atveju tai turi būti autonominiai detektoriai, veikiantys nepriklausomai nuo išorinio srovės šaltinio“, – aiškino „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.
A. Tilvikas patikino, kad ir po nustatyto termino dūmų detektorių neįsirengę gyventojai nebus baudžiami – jiems bus paaiškinta apie galimas skaudžias pasekmes, stengsis apeliuoti į žmonių sąmoningumą.

Pasakė A, bet nepasakė B
Dėl naujų reikalavimų akivaizdų pirkėjų srauto pagyvėjimą pastebėję šia įranga prekiaujančios UAB „Levoriškis“ darbuotojai sako, kad Lietuvoje daugelis dalykų turi pradžią, bet neturi tęsinio. Lietuviai nuo seno įpratinti paklusti įstatymams, normatyvams, tačiau dažnai neįsigilina į situacijos esmę ir reikalavimų stengiasi laikytis pigiausiomis priemonėmis.
„Nauji reikalavimai labai suaktyvino visuomenę, susidomėjimas šia įranga padidėjo daug kartų. Bet tuo pat metu vyksta ir lietuviškas procesas. Priešgaisrinės saugos vadovai tvarkingai informavo gyventojus apie naujos prievolės atsiradimą, tačiau nepapasakojo, kaip tą prievolę tinkamai įvykdyti. Priešgaisriniai detektoriai patenka į produktų sąrašą, kurių atitiktis turi būti įvertinta ir deklaruota taip, kad atitiktų ES numatytus reikalavimus. Priešingu atveju Europoje negalima jų pardavinėti, nes jie gali būti nesaugūs arba netinkamai veikti. Ir štai jau matome „gariūnišką“ variantą: pardavinėjami kiniški produktai, neatitinkantys jokių reikalavimų, neturintys jokių sertifikatų, bet yra pigūs. Toks variantas mūsų tautiečiams labai tinka. Kita problema – net mūsų kolegos, prekiaujantys analogiška produkcija, bando įvairiai padirbinėti sertifikatus, sukuria nustatytų reikalavimų neatitinkančias eksploatacinių savybių deklaracijas. Vadinasi, jų parduodamas produktas kažkuo blogas, neišlaikė bandymų, jo negalima eksploatuoti. Bet kam tai rūpi? Atsirado poreikis – visi puolė į tą rinką ir siūlo bet ką“, – svarstė UAB „Levoriškis“ generalinis direktorius Giedrius Taraškevičius.

Užsienyje – dar griežtesni reikalavimai
Sakydamas, kad įstatymų leidėjai davė pradžią geram procesui, tačiau pasigendama tinkamo jo tęsinio, G. Taraškevičius galvoje turi ir tai, kad neskatinama investuoti į pažangiausias technologijas, o tai kai kurių nelaimių atvejais gali tapti tikrais spąstais.
„Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, uždrausta statyti detektorius, kuriuose akumuliatoriai yra keičiami. Nes suveikia žmogiškasis faktorius, pamirštama bateriją pakeisti. Tai gali baigtis labai liūdnai. Ir Lietuvoje buvo atvejis, kai mažamečius paliko kambaryje su įrengtu dūmų detektoriumi, o kilus gaisrui jis nesuveikė. Tyrimas išaiškino, kad akumuliatorius iš jo buvo išimtas ir įdėtas į vaiko mašinytę. Šiuolaikiški dūmų detektoriai gaminami su integruotais akumuliatoriais ir veikia apie 10 metų, po to keičiamas visas prietaisas. Jei įvertinsime, kad paprasto detektoriaus bateriją reikia keisti kone kasmet, išlaidos moderniam prietaisui nebus daug didesnės, o gal ir mažesnės. Mes dar parašysime Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui raštą su savo pasiūlymais. Kam tautą mulkinti ir pirkti detektorių, kuris nesuveiks“, – argumentavo prekybininkų atstovas.

Išmanioji apsauga
Įsirengti dūmų detektorius reikalaus nuo gegužės 1 dienos įsigaliosiantys Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimai. Jie numato prievolę visiems be išimties gyventojams tai padaryti gyvenamosiose patalpose. O kaip su pagalbinėmis patalpomis, ūkiniais pastatais, kuriuose gaisrai taip pat kyla?
Atsakydamas į šį klausimą, mūsų kalbintas Telšių apskrities priešgaisrinės priežiūros pareigūnas sakė, kad tokie sprendimai palikti paties žmogaus valiai.
„Dabar kalbama apie žmogaus gyvybės išsaugojimą, todėl reikalavimai įsirengti dūmų detektorius keliami tik gyvenamosioms patalpoms. Ar žmogus juos įsirengs sandėliuose, fermose ir kituose pastatuose, priklauso nuo jo valios. Tačiau galimybės tai padaryti yra. Yra net tokių prietaisų, kai, sakysime, iš ūkiniame pastate įrengto detektoriaus signalas radijo bangomis gali būti perduodamas į gyvenamąjį namą, kur tuo metu yra šeimininkai. Todėl jie neabejotinai imsis priemonių prasidedančiam gaisrui likviduoti. Tai paprastas būdas apsaugoti kitus sodyboje esančius pastatus. Aparatūra sudėtingesnė, brangesnė, tačiau ji efektyvi“, – sakė A. Tilvikas. Yra ir dar sudėtingesnių prietaisų, informaciją perduodančių tiesiai į šeimininko mobilųjį telefoną.

Susimąstė ir ūkininkai
Tokios sistemos labai praverstų ūkininkams, turintiems statinių, kuriuose vyksta gamyba, naudojama elektra, o žiemą patalpos ir šildomos. Plungės r. ūkininkų sąjungos pirmininko Marijaus Kakčio pasiteiravome, ar tokios perspėjimo sistemos tarp ūkininkų populiarios.
„Neteko apie tai kalbėtis su ūkininkais. Manau, kad dūmų detektorius įsirengę gal 10–15 proc. ūkininkų. Ir mano namuose jų nėra. Tačiau dabar, kai apie tai daug kalbama, susimąstai ir pamatai, kad tai tikrai reikalinga. Neabejotinai detektorius įsirengsiu, juo labiau kad mano gyvenamasis namas medinis. Privaloma tik gyvenamosiose patalpose, bet manau, reikėtų įsirengti ir kai kuriuose ūkiniuose pastatuose. Išvykus tai greičiausiai nepadės, bet būnant viduje, miegant tikrai pagelbės“, – neabejojo M. Kaktys.
Ūkiniuose pastatuose dažnai įsiplieskia gaisrai, sunaikina vertybes, kartais žūsta gyvuliai. Paprastas, pigus prietaisas perspės apie prasidėjusį gaisrą, kurį galbūt pavyks likviduoti net parankinėmis priemonėmis. Kai liepsnos jau išsiveržia pro stogą ir apie gaisrą praneša kaimynai, neretai negelbsti net ir ugniagesių pajėgos.

Juozas SKRIPKAUSKAS
ŪP korespondentas