Finansinius planus brėžia vieni, įgyvendina kiti

Antradienį Seime pgristatytas ateinančių metų valstybės biudžeto projektas. Kaip teigia jo rengėjai, biudžetas yra orientuotas į socialinės atskirties mažinimą, krašto apsaugos stiprinimą ir būtinų struktūrinių reformų finansavimą. Tačiau dabartinė opozicija, besitaikanti netrukus perimti valstybės valdymą, šį kadenciją baigiančios Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą vadina pusfabrikačiu, kurio atseit nėra prasmės vertinti rimtai, nes jau lapkričio 10 dieną susirinksiantis naujas Seimas turės šį projektą svarstyti iš naujo.

Perims pirmtakų palikimą
Kol išrinkti naujieji parlamentarai užims savo vietas, paskutines savaites dirbantys šios kadencijos Seimo nariai valstybės biudžeto projektą narstys komitetuose. Pradėjęs svarstyti svarbiausius šalies finansų dokumentus, kadenciją baigiantis Seimas plenarinių posėdžių neberengs, Seimo nariai galės teikti siūlymus, kokioms sritims kitais metais didinti ar skirti papildomą finansavimą.
Šį kartą nuolat per mažos biudžeto paklodės tampymas tikriausiai bus ne toks nuožmus, nes galutinai šį dokumentą tvirtins jau kitas Seimas ir dabartiniams parlamentarams jau nėra didelės prasmės labai smarkiai ginčytis, kam turėtų atitekti storiausios biudžeto pyrago riekės.
Tai kartojasi kas ketveri metai, kai nueinantys nuo politinės arenos parlamentarai privalo palikti ateinantiems politikams parengtą valstybės biudžeto projektą, kurį per gana neilgą laikotarpį jie privalo patvirtinti. Labai didelių pokyčių daryti paprastai jau nebėra kada, nes biudžeto projekto parengimas trunka apie gerą pusmetį. Tad naujajai valdančiajai daugumai dažniausiai nieko kito nelieka, kaip įgyvendinti pirmtakų parengtą biudžetą ir išnirus finansiniams sunkumams baksnoti į perimtą palikimą.

Skaičiai didėjantys, bet…
Naujos kadencijos Seimas 2017 m. biudžeto projektą pirmą kartą turi apsvarstyti lapkričio 25-ąją ir, kaip įprasta, tikriausiai grąžins jį tobulinti Vyriausybei. Antras svarstymas turi įvykti iki gruodžio 18-osios.
Ką mums žada nueinančios Vyriausybės ir jos Finansų ministerijos parengtas kitų metų valstybės biudžeto projektas?
Kartu su Europos Sąjungos ir kitokios tarptautinės paramos lėšomis nacionalinis biudžetas 2017 m. turėtų sudaryti 9,997 mlrd. Eur. Tai – 5,9 proc. daugiau, nei buvo planuota šiais metais. Asignavimai siektų 10,58 mlrd. Eur – 504 mln. Eur daugiau negu 2016 m. Projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 8,476 mlrd. Eur – 5,3 proc. daugiau, nei planuojama gauti šiemet, o asignavimai – 9,59 mlrd. Eur. Tai 373 mln. Eur daugiau nei 2016 m. Be Europos Sąjungos ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų 2017 m. nacionalinio biudžeto pajamos sieks apie 7,896 mlrd. Eur – 7,6 proc. daugiau, nei planuota gauti šiemet, o valstybės biudžeto pajamos sudarytų apie 6,375 mlrd. arba 7,2 proc. daugiau, negu numato šių metų planas.
Skaičiai didėjantys, tačiau nesunku pastebėti, kad ir toliau Lietuvos biudžetas bus deficitinis, tad valstybei teks skolintis.

Didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas
Nepaisant gana įtempto biudžeto, projekte užsimota mažinti iki šiol vis didėjusią socialinę atskirtį.
„Nuo 2017 m. mažinsime gyventojų pajamų apmokestinimą didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 200 iki 310 eurų ir papildomą neapmokestinamą pajamų dydį už vaikus nuo 120 iki 200 eurų. Tai leis padidinti mažiausiai uždirbančių ir vaikus auginančių gyventojų pajamas“, – įsitikinusi vos keletą mėnesių finansų ministro postą užimanti Rasa Budbergytė.
Ministrė pripažino, kad gyventojų pajamų apmokestinimo mažinimas kitų metų biudžetui kainuos 144 mln. Eur.
Biudžeto projektas pradėtas rengti dar pavasarį, kai šiai ministerijai vadovavo Algimantas Šadžius, vėliau išvykęs dirbti į Europos Sąjungos Audito rūmus. R. Budbergytei iš esmės liko tik baigiamieji projekto darbai ir kai kurių nuostatų įtvirtinimas.

Socialinis modelis kainuos brangiai
„Yra du labai svarbūs prioritetai, kurių mes laikomės – tai tarptautiniai mūsų įsipareigojimai NATO – skirti krašto apsaugai ir gynybai lėšų, artėjant prie 2 proc. – mūsų projekte papildomai skiriamą beveik 150 mln. Eur. Kita gana didelė išlaidų dalis numatyta socialiniam modeliui – arti 250 mln. Eur“, – sakė finansų ministrė R. Budbergytė.
Akivaizdu, kad šis modelis valstybei kainuos nepigiai. Bet dar brangiau, kaip parodė pirmasis rinkimų etapas, jis jau kainavo dabartinei valdančiajai daugumai, praradusiai didelės dalies rinkėjų pasitikėjimą.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu visos išlaidų didėjimo galimybės išnaudotos. Tolesnis išlaidų didinimas pažeistų fiskalinės drausmės taisykles“, – teigė ministrė.

Rinkimus siūlytų perkelti į pavasarį
Vienas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų į būsimosios Vyriausybės finansų ministrus Stasys Jakeliūnas skeptiškai vertina parengtą kitų metų valstybės biudžeto projektą.
„Nesiimu analizuoti atskirų pozicijų, tačiau, mano nuomone, jau seniai biudžetas turėjo būti nedeficitinis. Dabar jis kitais metais tikriausiai bus dar labiau nesubalansuotas negu šiųmetis. Tai labai didelis minusas. Aišku, tai susiję su rinkimų įsipareigojimais, kad ir dėl neapmokestinamojo dydžio didinimo, kurį užsimota labai jau smarkiai pakelti. Socialiniam modeliui įgyvendinti planuojami pinigai – tai savotiškas pasiteisinimas, kad Europos Komisija toleruotų tokį didelį biudžeto deficitą. Tačiau nemažai tų išlaidų bus skirta pensijoms didinti, o nuo kitų metų jos bus indeksuojamos 6 proc., kurie sudarys apie 100 mln. Eur. Visi šie pinigai yra įtraukti į socialinio modelio kaštus ir tai jau yra savotiškas manipuliavimas skaičiais“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ S. Jakeliūnas.
Be to, pretendento į finansų ministrus nuomone, labai blogai, kad nemažėja „Sodros“ skola ir ją teks perkelti į valstybės biudžetą, o tam reikės milijardinių finansinių išteklių.
Pasak S. Jakeliūno, nėra gerai ir tai, kad po rinkimų pasikeitusiai valdžiai tenka gyventi pagal jos pirmtakų parengtą valstybės biudžetą. Šiuo metu nelabai įmanoma ką nors pakeisti, todėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra pasiryžusi tartis su būsimos koalicijos partneriais, kad ateityje Seimo rinkimai vyktų pavasarį ir naujos kadencijos valdančioji dauguma ir pati bei Vyriausybė galėtų parengti biudžeto projektą ir jį vykdyti. „Tada būtų didesnė atsakomybė ir nereikėtų ieškoti kaltų, kodėl buvo patvirtintas toks, o ne kitoks valstybės biudžetas“, – mano S. Jakeliūnas.

Pasigedo atsakymų į klausimus
Kaip Seimui pateiktą kitų metų valstybės biudžetą vertina kitas galimas kandidatas į finansų ministrus, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, buvęs premjeras Andrius Kubilius.
„Biudžeto projektas nėra labai blogas, bet, kaip ir kiekvieną kartą kas ketveri metai, iškyla nemažai klausimų, į kuriuos atsakymų neturime. Pirmiausia neaišku, kodėl dabartinė finansų ministrė, kuri dar rugpjūčio mėnesį teigė, kad biudžetas turi būti nedeficitinis, nes taip yra įsipareigota Europos Komisijai, pateikė projektą su 0,8 proc.
bendrojo vidaus produkto deficitu? Tai tikrai nemaži pinigai – apie 200–250 milijonų eurų. Kažin ar Europos Komisija sutiks, kad Lietuva patvirtintų tokį biudžetą?“, – „Ūkininko patarėjui“ projektą komentavo A. Kubilius.
Chaosu jis pavadino tai, kad biudžeto projekte buvo numatyta atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui. Dabar, pasak A. Kubiliaus, nuomonė jau pasikeitusi – valdantieji tikina, kad lengvata turi likti. Tačiau tai biudžetui kainuotų apie 40 mln. Eur, o iš kur juos paimti – nenumatyta.
„Prisimenu, kiek vargdavome svarstydami biudžetą, kai reikėdavo papildomai surasti vieną kitą milijoną litų, o čia net 40 mln. Eur. Yra ir daugiau panašių klausimų, į kuriuos šiandien niekas negali atsakyti“, – teigė konservatorių kandidatas į finansų ministrus.
Pakeisti biudžeto formavimo arba Seimo rinkimų datą, A. Kubiliaus teigimu, yra gana sudėtinga, nes reikėtų keisti Konstituciją, o tam reikia didelio politinių jėgų Seime sutarimo. Tačiau, pasak jo, visgi reikėtų gerai pasukti galvą, kaip reikėtų padaryti, kad kas ketveri metai dėl biudžeto nebūtų tokios sumaišties.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.