Galvijų bandos menksta, priešingai nei valdžios abejingumas

Šalyje toliau mažėja ir galvijų, ir jų bandų skaičius. Jei tokia tendencija laikysis, lietuviškos mėsos ir pieno produktų skonį gali tekti pamiršti. Susitraukus gyvulininkystės sektoriui, už atvežtinę mėsą mokėsime tiek, kiek paprašys. Tai, kad ūkininkai išparduoda ar išskerdžia gyvulius, kaltas ne tik dėl sausros smogęs pašarų stygius, bet ir žemės ūkio politikos nebuvimas, nežinojimas ilgalaikės perspektyvos, diskriminacinės konkurencijos sąlygos Europos Sąjungoje (ES).

Neaiški ateitis varo į neviltį

Lietuvoje yra 41 801 tūkst. galvijų bandų. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, tai 11,91 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu. Galvijų skaičius šalyje sumažėjo 2,85 proc. – iki 674,713 tūkst.

Lietuvos žemdirbiai gauna vienas mažiausių išmokų visoje ES, produkcijos supirkimo kainos bene žemiausios, tačiau gamtosauginiai, sanitariniai, veterinariniai ir visi kiti reikalavimai jiems yra tokie patys kaip ir kitų ES šalių ūkininkams. Lietuviams sunku konkuruoti su ES ūkininkais, o kai antrą vasarą iš eilės sausra nualino pievas, pašarų stygius daliai ūkininkų buvo tas paskutinis kantrybės taurę perpildęs lašas, po kurio imtasi drastiškų žingsnių – išparduoti ar išskersti galvijus.

Visą straipsnį skaitykite ŪP Nr. 89, p. 1-3 p.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė