Gerais politikų norais padėti žemdirbiams pragaras grįstas

Jau sunku suskaičiuoti, kiek kartų politikai per šio Seimo kadenciją tobulino lietuvišką maisto tiekimo grandinę. Elektroniniai maisto kuponai, prekybos tinklų kainų stebėsena ir lyginimas, pasiūlymai prekybos centrams nedirbti per didžiąsias šventes ir leisti tuo metu užsidirbti ūkininkams, numatyta lengviau gaunama europinė parama žemdirbių produktų parduotuvėlėms steigti. Seime skinasi kelią naujas stambios prekybos mokesčio įstatymas. Ekonomistai tvirtina, kad jis sukels priešingą efektą – maisto kainų šuolį parduotuvėse.

Geriausia investuoti į mokesčius

Vyriausybė 2016 m. gruodį žadėjo skolintis protingai, racionaliau panaudoti Lietuvai skiriamas europines lėšas ir mažiau kišti pirštus į Lietuvos gyventojų pinigines, bet dabar valstybės biudžeto pajamas dažniausiai stengiasi surinkti didindama esamus mokesčius ir prisigalvodama naujų. Ūkininkai, negalintys nusipirkti naujų traktorių ir modernizuoti ūkių, nes neturi ką užstatyti bankams, dėl mažų žemės ūkio derlių, kurie tapo nuolatiniais nesibaigiančių gamtinių, socialinių, ekonominių, politinių stichijų kamuojamos Lietuvos palydovais, nepajėgiantys grąžinti kredito įstaigoms  skolų, liūdnai juokauja, kad dabar mūsų šalyje geriausia investuoti į mokesčius. Jie yra vienintelis dalykas, kuris tikrai didės. Žemės mokestis ūkininkams net 42 proc., dėl to žemdirbių pajamos sumažėtų apie 8 mln. eurų.

Pasak „didžiausio mokestinio teisingumo“ siekiančių Stambios prekybos mokesčio įstatymą rengusių parlamentarų (visi iš Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos), mokestis sugalvotas padėti smulkiesiems verslininkams (įskaitant ūkininkus ir žemės ūkio kooperatyvus) konkuruoti su didžiaisiais prekybos tinklais, kurie dabar įsigalėję Lietuvoje „dėl mūsų šalies mažmeninės prekybos rinkos specifikos“.

Didelis Prezidentūros noras

„Seimo nariai siūlo nuo 2020 m. 1 proc. tarifu apmokestinti daugiau nei 24 mln. eurų per metus (2 mln. per mėnesį) uždirbančius prekybos tinklus ir prekybininkus, kurie savo kioskų ir parduotuvių turi keliuose miestuose. Prezidentas Gitanas Nausėda nesipriešino šiam projektui. Pritarė ir galiausiai atmestam komercinių bankų apmokestinimui, nors pats į aukščiausią valstybės postą atėjo iš bankininkystės  pasaulio. Toks didelis buvo Prezidentūros noras kažkaip prastumti Seime 2,6 karto didesnį žemės ūkio degalų akcizą. Dabar ūkininkai už tūkstantį litrų žymėtų degalų moka 56 Eur. Prezidento kanceliarija siūlė nustatyti 146 Eur/1 tūkst. litrų tarifą. Finansų ministerija nori pabranginti degalus 45 proc., iki 81 euro, o žemės ūkio ministras Andrius Palionis nepritaria nei vienam, nei kitam variantui – galvoja, kad užtektų tarifą padidinti 7,2 proc. – iki 60 Eur “, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas.

Didelio proto nereikia

Žemės ūkio rūmų tarybos nario J. Kuzminsko nuomone, ir prekybos, ir bankų mokesčiai gultų ant pirkėjų bei kredito įstaigų klientų pečių.

„Prekybininkai, kaip įpratę, padidėjusias savo išlaidas susigrąžintų brangindami  maisto produktus, o bankai – paskolų palūkanas. Jeigu ūkininkas savo produktus išdėliojęs „Maximos“ skyriuose „Linkėjimai iš kaimo“, tai nauju mokesčiu jis privalėtų dalytis pusiau su prekybos centru. Kelti mokesčius didelio proto nereikia. Bet kaip geriau panaudoti surinktas lėšas? Valstybė dažnai to nesugeba. Finansų ministerija tik žada ištraukti iš šešėlinės ekonomikos ten plaukiojančias milžiniškas pinigų sumas. Iš Lenkijos atsivežame prekių už milijardą eurų, stipriname kaimynų ekonomiką. Viešieji pirkimai – begalės klaidų virtinė. Pigūs daiktai po konkursų  virsta auksiniais šaukštais ir tualetais. Buvęs generalinis urėdas pranešė, kad valstybinių miškų išvogta už milijardą eurų. Valstybės lėšos nusikalstamai blogai naudojamos“, – įsitikinęs J. Kuzminskas.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 123, p. 1-2

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas