Geriau kalbėtis nei už nugaros špygomis badytis

Pieno gamintojų savivaldos atstovai domėjosi, už kokias lėšas „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ įsigijo naujas patalpas.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Veislininkystės komiteto pastangos judinti nusistovėjusią šalies veislininkystės sistemą vertinamos prieštaringai tiek Žemės ūkio ministerijos bei jai pavaldžių institucijų, tiek ir žemdirbių savivaldos. Šią savaitę bendrovė „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ (GPK) pakvietė ŽŪR pieno gamintojų asociacijas diskusijos. Ir neslėpė apgailestavimo, kad savivaldai atstovavo tik Galvijų veisėjų asociacija. Juodmargių galvijų gerintojų ir Žalųjų galvijų gerintojų asociacijos raštu pranešė atsisakančios dalyvauti pokalbyje prie vieno stalo kartu su Galvijų veisėjų asociacija, kurios pozicijai nepritaria; jos su GPK aktualijas aptarsiančios atskirai. Tačiau diskusija įvyko, joje taip pat dalyvavo Žemės ūkio informacijos ir verslo centro atstovai. Pokalbis truko tiek, kiek reikėjo visam sąrašui klausimų aptarti, nors protarpiais atmosfera pavojingai kaito.

Situaciją jaučia savo kailiu
„Mūsų visų tikslas yra bendras“, – neginčijamą tiesą priminė GPK direktorius Alfredas Astikas, neslėpdamas susirūpinimo dėl smarkiai pašlijusios situacijos pieno rinkoje.
Pastaruosius penkerius metus ryškėjusi tendencija nuteikė optimistiškai – kontroliuojamų karvių skaičius stabiliai didėjo, o vidutinis produktyvumas per laktaciją pasiekė rekordinę 7109 kg ribą, per penkerius metus pakilo net 900 kg. Tačiau kritusios pieno supirkimo kainos sukėlė procesą, kurio buvo baimintasi. Praradę viltį ir tikėjimą valdžios pažadais iš gamybos pasitraukė 365 karvių laikytojai, Lietuvoje neliko 968 karvių. Iš jų didelė dalis buvo kontroliuojamo produktyvumo (517 karvių), GPK prarado 18 klientų.
Tie, kurie pieno fermų neuždaro, verčiasi sunkiai. Ūkiams, ypač smulkiesiems, sunku atsiskaityti už teikiamas paslaugas, kaupiasi skolos. Pieno gamintojai supranta produktyvumo kontrolės naudą, tačiau renkasi kukliausią paslaugų paketą.
Iki šiol patikimiausiu A metodu buvo kontroliuojama dauguma (86 proc.) bandų, dabar – vos daugiau nei pusė. Nemažai ūkininkų nusprendė pereiti prie perpus pigesnio B metodo, kai kontrolinis melžimas atliekamas kartą per pusmetį. Anksčiau jį rinkosi tik 4 proc. GPK klientų, o dabar – 21 proc. Pasirinkusiųjų C metodą, kai kontrolinis melžimas atliekamas kas ketvirtį, dalis padidėjo 6 proc.
GPK Šiaulių padalinio vadovė Nijolė Stankevičienė tvirtino: kai pieno mėginius ima patys ūkininkai, klaidų, palyginti su A metodu, padaugėja 5–7 kartus. Prasideda jovalas su apskaita. Būna, kad karvė jau apsiveršiavusi, o duomenų bazėje ji vis dar yra telyčių sąraše.

Įkainius sugalvojo ne patys
Pieno gamintojai abejoja dėl paslaugų įkainių – kaip jie sudaryti, ar negalėtų būti mažesni? Pieno gamintojams susitikime su GPK atstovavo Galvijų veisėjų asociacijos direktorius, ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas, asociacijos prezidentė Kėdainių r. ūkininkė Viktorija Švedienė, Kazlų Rūdos ūkininkė Dalia Kairaitienė, Skuodo r. ūkininkas Marius Eglynas bei ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis.
Astikas patikino, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, paslaugos nėra brangios, juolab įvertinus valstybės teikiamą paramą. Antai Danijos ūkininkai už A metodu kontroliuojamas karves moka iki 60 Eur, visus iš savo kišenės. Slovakijoje ne ką pigiau – beveik 59 eurai, iš tos sumos valstybė ūkininkui kompensuoja 33 proc.
Lietuvoje karvių produktyvumo kontrolės įkainiai – iki 32–34 eurų, ūkininko mokama dalis siekia 30 proc., likusią kompensuoja valstybė. „Tų valstybės mokamų pinigų už produktyvumo kontrolę mes nematome“, – GPK vadovas priminė, kad šios lėšos iškart patenka į ūkininkų sąskaitas.
Paslaugų įkainiai paimti ne iš lubų, juos apskaičiavo Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. GPK komandos patarimo niekas neklausė, instituto tyrėjai patys vertino visus paslaugų niuansus. Su chronometru stovėjo stebėdami, kiek trunka kontrolinis melžimas, skaičiavo kelionės laiką ir degalų išlaidas bei kt. Į įkainį įskaičiuotos ne tik kontrolės asistento, bet ir „Pieno tyrimų“ paslaugos. Kontroliuojant A metodu ši dalis vidutiniškai siekia beveik 23 proc., B metodu – 51,5 proc.
Gyvulių produktyvumo kontrolę skatina ne tik valstybė. Ūkininkus šiek tiek remia kai kurios savivaldybės, perdirbėjai. „Pieno žvaigždės“ už toną pieno iš kontroliuojamos bandos moka 3 Eur priemoką. Pernai „Žemaitijos pienas“ ryžosi mokėti 3–10 Eur/t priemoką atsižvelgiant į somatinių ląstelių skaičių.

Teikiamų paslaugų sąrašas ilgėja
Pasak GPK vadovo, jie vertinami žemdirbių, nes teikia įvairių papildomų paslaugų. Už tą pačią kainą klientai gali kreiptis į mokslinę konsultantę – dr. Danguolę Urbšienę. Praėjusiais metais ji suteikė 122 konsultacijas. Reikėtų dar vieno tokio profesionalo, tačiau biudžetas galimybes riboja. Ūkininkams taip pat teikiamos mokymo, gyvūnų ženklinimo ir registravimo, pieno kiekio matavimo priemonių kalibravimo ir kitos paslaugos.
Nuo pernai atliekami neautomatinių svarstyklių bandymai ir patikra, pereita prie elektroninių PVM sąskaitų faktūrų, sudaromos individualios pašarų programos. Pradėjo veikti ir sparčiai populiarėja gyvūnų prekybai skirta interneto svetainė.
Nuo šių metų vasario bus pradėtos rinkti nedidelės gyvulių laikytojų grupės, bus organizuojami B ir C kontrolės metodų kursai. Kita naujovė – bus kalibruojami melžimo robotai. Kaip ir kitų pieno kiekio matavimo priemonių kalibravimas kontroliuojamose bandose, tai bus priskirta gyvulių produktyvumo paslaugai.
Ūkininkui M. Eglynui kilo klausimas: kodėl tokios paslaugos teikimu susirūpinta tik dabar – robotizuotas melžimas jo ūkyje įdiegtas prieš aštuonerius metus. Pasak GPK komandos, robotų kalibravimas itin sudėtingas – jį reikia perprasti ir asistentus apmokyti. Realiai poreikio iki šiol nelabai ir buvo. Naujas mašinas sukalibruoja firmos atstovai, be to, tokių pieno ūkių buvo vienetai.

Netiriamų mėginių mažėja
„Nemalonus momentas – dalis pieno mėginių netiriami“, – pripažįsta A. Astikas. Tokių mėginių dalis padidėja vasaros sezono metu, pikas būna liepą.
Įmonė analizuoja, kodėl taip nutinka. Vadovas pripažįsta, kad žmogiškasis faktorius įtakos turi – netiriamų mėginių pikas sutampa su atostogų pradžia.
Yra ir kitų niuansų. Netiriami mėginiai nebūna sugižę ar surūgę, tiesiog pienas būna sutirštėjęs, dažniausia jis beužtrūkstančių karvių. Tokį pieną sunkiau konservuoti. Praėjusiais metais mėginiai buvo pradėti konservuoti kitu konservantu, ir rezultatai, palyginti su ankstesniais metais, labai pagerėjo.

Daugiau pareikalauti negali
Pieno gamintojų savivaldos atstovai domėjosi, ar ūkiuose besilankantys GPK asistentai negalėtų daugiau nuveikti – be įprastų paslaugų, konsultuoti ūkininkus.
Atsakymas buvo toks: gal ir galėtų konsultuoti, tačiau ne už dabartinį atlyginimą. Dauguma asistentų už savo nelengvą darbą, kai neretai tenka aukoti ir saldų nakties miegą, gauna vos 300 Eur atlygį. Tik dviejų asistentų mėnesio uždarbis siekia tūkstantį, bet tik dėl to, kad jų zonose didžiausia kontroliuojamų bandų koncentracija. Darbdavys tegali džiaugtis, kad nemaža dalis darbuotojų yra pensinio amžiaus, taigi pensija jiems yra geras priedas prie kuklaus atlyginimo. Jaunų specialistų tokios darbo sąlygos nevilioja.
Kodėl iš asistento Lietuvoje norime išspausti daugiau negu kitose šalyse – stebėjosi GPK komanda.
N. Stankevičienė, be kita ko, atliekanti gyvulių vertinimą, su nuoskauda palygino, kad už tokį pat darbą asistentas, 11 kartų per metus keliaudamas į ūkį, gauna panašiai kaip asociacijos gyvūnų eksterjero vertintojas už vieną vertinimą. „Kas nustatė jums tokį įkainį? – teiravosi E. Gedgaudo. Reikės ir mums ten kreiptis“, – sužinojusi, kad tai Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto rekomendacija, sakė GPK Šiaulių skyriaus vadovė.

Komentavo Valstybės kontrolės išvadas
Pasak praėjusiais metais Valstybės kontrolės atlikto audito, efektyvesniam ūkinių gyvūnų produktyvumui nustatyti nesudarytos tinkamos sąlygos.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad pieninių galvijų produktyvumui kontroliuoti per mažai taikomas B metodas. Kita GPK taikoma pastaba – kad produktyvumo paslaugos įkainiai nediferencijuoti atsižvelgiant į ūkių, turinčių bandų valdymo sistemą, galimybes vykdyti produktyvumo kontrolę ir automatiniu būdu teikti duomenis į veislininkystės informacines sistemas – kitaip tariant, ūkių, kuriuose įdiegta bebarkodė tvarka.
GPK komanda pareiškė, kad auditoriai buvo suklaidinti, jų nuomonė suformuota vienos pieno gamintojų asociacijos.
Pasak įmonės direktoriaus pavaduotojos Ritos Naudužienės, kai auditoriai atėjo pirmą kartą, jie nieko nežinojo, ką veikia GPK, bet po mėnesio atėjo visai kitaip nusiteikę. „Kažkas buvo įtaigesnis“, – kalbėjo R. Naudužienė, bet visiems numanomo asmens neįvardijo.
Dr. D. Urbšienė, N. Stankevičienė antrino ir klausė atvykusiųjų, kodėl proteguojamas B metodas, kurio patikimumas yra daug mažesnis nei A metodo.
Specialistai gūžčiojo pečiais ir dėl pieno mėginių bebarkodės tvarkos. Viena, kad šiuo metu Lietuvoje yra viso labo penki ūkiai, įdiegę šią tvarką. Antra, jos sumanytojai iš anksto neperspėjo tarnybos, apie ją buvo sužinota iš „Pieno tyrimų“ svetainėje pasirodžiusio pranešimo, kad atsirado tokia naujovė.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovai – Gyvūnų ir pieno apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė bei Veislinių gyvulių apskaitos skyriaus vadovas Darius Valkauskas – pritarė GPK: jie, svarbiausios informacinės sistemos tvarkytojai, taip pat apie naujovę sužinojo „po visko“.
Dr. D. Urbšienė, be to, išsakė abejones dėl naujosios tvarkos patikimumo. Esą apie tai kalbama naujausiuose moksliniuose straipsniuose. Kai kurios šalys, paskubėjusios įvesti bebarkodę tvarką, jos jau atsisako. Vokiečiai diegia naujausią inovaciją – radijo dažnių magnetu valdomas juosteles.
Vis dėlto GPK sutiko, kad įkainių diferenciacija skirtingiems ūkiams gali būti taikoma.

Domėjosi, už kiek pirko naujas patalpas
Ar racionalus buvo GPK naujų patalpų Vilniuje pirkimas? Kiek tai kainavo, iš kokių lėšų apmokėta?
Tokius klausimus A. Astikas vertina kaip norą išpūsti problemą, neva GPK švaisto pieno gamintojų sunkiai uždirbamus pinigus. Tačiau atsakymų į klausimus nevengė. Naujos patalpos, kurios atvykstantiems iš regionų specialistams patogiau pasiekiamos, atsiėjo 300 tūkst. Eur. Anksčiau tarnyba dirbo nuomojamose patalpose, už kurias kas mėnesį tekdavo pakloti po 3 tūkst. Lt, plius komunaliniai mokesčiai, laboratorijos patalpų nuoma.
Biuras įsigytas už pinigus, kurie ilgokai gulėjo įmonės sąskaitoje – nuo tada, kai buvo atsisakyta skerdenų vertinimo paslaugos, o skerdenų vertinimo įrangą perpirko įmonės. Beje, šį balandį bus jau metai, kai GPK įsikūrė naujose patalpose.

Sugedusio telefono efektas pavojingas
„Gyvulių produktyvumo kontrolės“, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro žmonės kvietė susirinkusiuosius kiekvienam dirbti savo darbą, iškylančius darbinius klausimus aiškintis darbine tvarka, neatidėliojant. Pasak A. Astiko, santykių nereikia aiškintis per spaudą ir špygomis badytis.
Ūkininkams, kuriems kyla klausimų dėl techninių dalykų, juos geriausia išsiaiškinti asmeniškai. V. Švedienė išsakė pageidavimą, kad pieno gamintojai būtų informuojami apie rajonuose rengiamus GPK susirinkimus. Savo ruožtu tarnyba pageidavo, kad asociacijos dalytųsi savo planais.
Susitikimas buvo ne pirmas ir ne paskutinis. Kad ir kaip būtų, visi sėdi tame pačiame vežime.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.