Gerovės valstybės pamatai – atgimęs kaimas

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kurti gerovės valstybę ir siūlo tai daryti penkiais būdais: apvienodinti gyventojų pajamas, surinkti daugiau biudžeto lėšų, kelti atlyginimus regionuose, išradingiau pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis ir geriau išmokslinti jaunąją kartą. Bet žmogus pirmiausia turi sočiai ir sveikai pavalgyti, kad jaustųsi gerai. Ar galima pasiekti, kad valstybė suklestėtų, prieš tai neprikėlus pastaraisiais metais gerokai nuskurdusio ir ekonominės depresijos apimto Lietuvos kaimo?

Seniausia sąmoninga veikla

Prezidento dešimties svarbiausių darbų sąraše žemės ūkis probėgšmiais minimas tik vieną kartą – G. Nausėdos komanda pagalvos apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maisto produktams, atsižvelgusi į sėkmingai jas taikiusių ES šalių patirtį.

„Kaip norite svarstykite, bet vieninteliai pamatai, ant kurių galima ir reikia statyti gerovės valstybę – kaimas. Žemdirbystė – pati seniausia mūsų protėvių apgalvota, sąmoninga veikla. Lietuvoje ji atsirado naujojo akmens amžiaus viduryje. Urvuose gyvenę medžiotojai, apsisiautę laukinių žvėrių kailiais ir valgę pusžalę mėsą, tik tada tapo civilizuotais žmonėmis, kai ėmė auginti grūdus, kepti duoną. Švietimo sistemos (liūdna, kad ji vis labiau komercializuota) pertvarka ir visi kiti Prezidento kanceliarijos užsibrėžti svarbiausi G. Nausėdos pirmosios kadencijos uždaviniai yra gerai, bet didžiausią dėmesį ir dabar reikia skirti kaimui“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė, LŪS Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė.

Visą straipsnį skaitykite ŪP Nr. 89, p. 1-7 p.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas