Greitoji pagalba susirgusiam kompiuteriui

Virusai ne tik gali sutrikdyti kompiuterio darbą, užblokuoti prieigą prie visų jūsų dokumentų, nuotraukų, bet ir pavogti slaptažodžius, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, ištuštinti asmeninę sąskaitą ar kitaip pakenkti. Kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja Milda Mimienė, Kauno technologijos universiteto Kompiuterinių incidentų tyrimo LITNET tinkluose tarnybos IT specialistė.

Virusai vis piktesni
„Kasdien kompiuterių virusų daugėja ir jie vis pavojingesni“, – tvirtina Milda Mimienė. Žalingas programas kuria vadinamieji programišiai, jie dirba pavieniui arba susiburia į grupes.
Virusas į kompiuterį patenka įvairiai. Dažnai įsiskverbia per elektroninį paštą, gavus laišką su prisegtu dokumentu, kuriame slepiasi žalinga programa. Jį atidarius, suaktyvinamas virusas. Taip pat laiške gali būti klaidinančių nuorodų, jas atidarius prisijungiama prie svetainės, iš kurios į kompiuterį įdiegiama žalinga programa.
Kitas būdas užkrėsti kompiuterį – naršant internete paspausti nuorodą netikėtai atsivėrusiame lange. Ji dažnai vilioja pasižiūrėti nuotraukas, perskaityti laišką. „Tokiais atvejais mus pražudo smalsumas“, – sako IT specialistė.
Neretai virusai slepiasi nelegaliose programose. Kompiuteriui žalingų programų aptinkama tam tikruose interneto portaluose. „Norint prisijungus prie interneto pasižiūrėti filmus ar atsisiųsti muzikinius failus, atsiveria įvairūs reklaminiai skydeliai, įtartini langai, kurie praneša, kad jūsų IP adresas laimėjo prizą. Jeigu tuo patikėsite, turėsite bėdų. Virusų gali prisirankioti ir pornografinių svetainių lankytojai“, – perspėja M. Mimienė.
Yra virusų, reikalaujančių išpirkos: nurodoma suma, kurią pervedus, virusas bus sunaikintas. „Neverta apsigauti, sumokėję pinigus problemos neišspręsite“, – teigia IT specialistė.

Užkrečiami ir telefonai
Pasak M. Mimienės, paprastesnius virusus nesudėtinga išvalyti, bet sunaikinti pavyksta ne visus. Pasitaiko sudėtingų žalingų programų: norint jas ištrinti, reikia dirbti ne vieną valandą, dažnai tenka perinstaliuoti operacinę sistemą. Jei antivirusinė programa nesugeba sunaikinti viruso, galima naudoti papildomus įrankius. „Norėčiau pabrėžti, kad dviejų antivirusinių programų tame pačiame kompiuteryje negali būti“, – atkreipia dėmesį IT specialistė.
Labai svarbu įdiegtą antivirusinę programą nuolat atnaujinti. Programa dažniausiai atsinaujina automatiškai ir nustatytomis valandomis skenuoja kompiuterio sistemą. Jei kompiuteris naudojamas retai, įjungiamas ne kasdien, gali būti, kad tos valandos bus praleistos. Tokiais atvejais įjungus kompiuterį antivirusinė programa pasiūlo nuskenuoti operacinę sistemą.
Virusai įsiskverbia ne tik į kompiuterius, bet ir į išmaniuosius telefonus. Juk iš esmės tai maži kompiuteriai. Telefonus virusai pažeidžia parsisiuntus nelegalias programėles ar gavus SMS su kenksmingomis nuorodomis.

Žvejoja svetimus pinigus
Pastaruoju metu itin aktuali problema – duomenų vagystė, vadinama „fishing“ (iš anglų k. – žvejyba). Tai tokia sukčiavimo forma: pasinaudojant nepageidaujamomis elektroninio pašto žinutėmis ar falsifikuotais internetiniais tinklalapiais iš organizacijų ar privačių asmenų siekiama išgauti prisijungimo prie informacinių sistemų slaptažodžius ar kitus konfidencialius duomenis.
Dažniausiai tokio pobūdžio atakos būna nukreiptos į bankų klientus, siekiama sužinoti jų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemų slaptažodžius ar kreditinių kortelių duomenis. Vėliau gauta informacija gali būti panaudota siekiant nusikalstamai pasipelnyti: neteisėtai prisijungiant prie informacinių sistemų, vagiant pinigus iš sąskaitų ar elektroninėje erdvėje atsiskaitant už prekes svetimomis kortelėmis.
„Bankų klientai turi būti ypač budrūs: elektroniniu laišku pranešama, kad bankas vykdo pertvarką, tad prašo prisijungti prie sistemos ir suvesti duomenis. Vartotojas, paspaudęs nuorodą laiške, patenka į suklastotą banko svetainę, kuri iš pirmo žvilgsnio nesiskiria nuo tikrosios. Suvesti duomenys nukeliauja ne į banko, o į nelegalius serverius. Programišiai naudoja adresus, labai panašius į tikruosius. Taip pat suklaidinami ne tik banko, bet ir mokėjimo sistemos „PayPal“ vartotojai“, – perspėja M. Mimienė.

Manipuliuojama jausmais
Per elektroninį paštą plinta melagingi (angl. hoax) laiškai. Juose paprastai nėra viruso, kuris galėtų užkrėsti jūsų kompiuterį, bet aprašomas išgalvotas virusas ar kitoks pavojus, nelaimė. Tokio laiško tikslas – įbauginti, sujaudinti gavėją ir priversti jį šią žinią persiųsti toliau. „Taip susidaro grandininiai laiškai“, – paaiškina M. Mimienė.
Melagingi laiškai platinami manipuliuojant žmonių jausmais: prašoma padėti sunkiai sergančiam žmogui, neva už persiųstus laiškus ar apsilankymus svetainėse bus surinkta tam tikra pinigų suma. Pasitaiko ir gera linkinčių ar religinio turinio pranešimų, kuriuos draugai siunčia vieni kitiems – iš pirmo žvilgsnio jie atrodo kaip žaidimas. Tokie apgaulingi laiškai plinta naudojantis žmonių patiklumu ar žaidžiant jų jausmais. Juos platina patys gavėjai, persiųsdami draugams, pažįstamiems, bendradarbiams.
„Melagingi laiškai nieko blogo jūsų kompiuteriui padaryti negali (nebent su laišku gausite prisegtą bylą ir ją atversite). Šie laiškai pavojingi tuo, kad taip surenkami tikri elektroninio pašto adresai ir vėliau panaudojami piktavališkiems tikslams“, – perspėja M. Mimienė.

Terminai

  • Kompiuterių virusai – tai besidauginančios programos, kurios užkrečia įvairių tipų dokumentus. Tikrieji virusai nėra paplitę, nes išpopuliarėjus internetui atsirado kitų, daug veiksmingesnių būdų plisti kenkėjiškai programinei įrangai.
  • Trojos arkliai – kenkėjiškos programos, besislepiančios kitose programose. Trojos arkliai patenka į sistemą per spragas naršyklėse ar pateikiami kaip naudingos programos. Trojos arklys įveda kodą operacinėje sistemoje, todėl piratas gali pasiekti užkrėstą kompiuterį. Trojos arkliai paprastai nepasidaugina; juos paskleidžia virusai, kirminai arba atsisiųsta programinė įranga.
  • Kirminas – tai panaši į virusą programa, kuri pasiskleidžia be naudotojo žinios. Kirminai gali plisti el. pašto priedais, juos atvėrus užkrečiamas kompiuteris. Užkrėstame kompiuteryje kirminas ieško failų, pvz., adresų knygučių arba laikinųjų svetainių su el. pašto adresais. Kirminas naudoja el. pašto adresus, kad nusisiųstų el. paštu kitiems adresatams, todėl atrodo, kad užkrėsti laiškai gaunami iš jums pažįstamo asmens.
  • Kenkėjiška programinė įranga, turinti mišrių savybių – šiam tipui gali būti priskirta dauguma šiuo metu plintančių kenkėjiško kodo pavyzdžių. Kibernetiniai nusikaltėliai ilgainiui suprato, kad kenkėjiška programinė įranga gali būti pelninga, todėl svarbu užkrėsti kuo daugiau kompiuterių ir išlaikyti juose virusus kuo ilgesnį laiką. Užkrėsti kompiuteriai jungiami į bendrą tinklą, vadinamą botnet arba „kompiuterių zombių“ tinklu, ir naudojami tolesniems nusikaltimams vykdyti. Tokių tinklų valdytojai konkuruoja tarpusavyje, todėl neretai šiuolaikinė kenkėjiška programinė įranga naikina kitą į kompiuterį patenkančią kenkėjišką programinę įrangą, o kartais netgi atnaujina sistemą, kad konkuruojanti kenkėjiška programinė įranga patektų į ją.
  • Šnipinėjimo programos (spyware) yra tokia programinė įranga, kuri gali būti įdiegta į kompiuterį ar panašų įrenginį (išmaniuosius telefonus ar planšetinius kompiuterius) siekiant rinkti informaciją apie kompiuterio naudotoją be jo žinios. Kartais apie tai, kad bus renkami duomenys, naudotojas informuojamas, pvz., prieš sutikdamas su programos licencijos tekstu.
  • Nepageidaujami el. laiškai – su jais keliauja ir kenkėjiška programinė įranga. Dažnai tai būna kompiuterių programos, skenuojančios viruso pažeisto kompiuterio atmintį ir ieškančios el. pašto adresų, kuriais būtų galima persiųsti virusą kitai potencialiai aukai.

Nemokamos antivirusinės programos

  • Antivirus – apsauga nuo virusų, šnipinėjimo, įtartinų programų.
  • AntiVir – apsauga nuo virusų, kirminų, Trojos arklių, brangių skambučių, duomenų vagystės, šnipinėjimo ir reklaminių programų.
  • Microsoft Security Essentials – apsauga realiuoju laiku, sistemos žvalgymas ir valymas, tiesioginis sistemos veikimo stebėjimas.
  • Panda Cloud Antivirus Free Edition – apsauga realiuoju laiku nuo visų tipų virusų, automatinis programos atnaujinimas, URL adresų ir interneto svetainių informacijos filtravimas saugant nuo piktybinių programų, duomenų vagystės.
  • Comodo Internet Security Free Version – apsauga nuo virusų, šnipinėjimo, atakų iš interneto, piktybinių programų instaliavimo.

Ką daryti, jei kompiuteris užsikrėtė virusu

  • Nuvežti kompiuterį IT specialistams, bet tai brangiai kainuos. Be to, turėsite jį palikti kelioms dienoms.
  • Paskambinti 118 ir paprašyti sujungti su IT specialistu. Prisijungęs prie jūsų kompiuterio nuotoliniu būdu, specialistas jį sutvarkys. Apmokama kiekviena minutė.
  • Nusipirkti antivirusinę programą, kuri sunaikins esančius virusus ir neleis patekti kitiems. Veiksmingos ir nemokamos antivirusinės programos.

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.