Iškreiptas teisingumas: klysta vieni, o už jų padarytą žalą moka kiti

Jau lyg ir esame pripratę – už visas šimtus tūkstančių litų kainuojančias mūsų valdžios klaidas sumokame mes, mokesčių mokėtojai. Ar ne todėl ėjusieji aukštas pareigas nebijo ne tik klysti, bet ir piktnaudžiauti? Juk iš savo kišenės už padarytus nuostolius nereikės sukrapštyti nė cento. Įstatymo projektas, kuriuo bandyta ministrus ir kitus aukštus valstybės pareigūnus „nuleisti ant žemės“, parengtas daugiau kaip prieš dvejus metus. Padarei savo veiksmais žalą – atlygink. Tačiau tik šiemet jis įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą ir dar nežinia, ar taps įstatymu.

Lygesni už lygius
„Šį įstatymo projektą parengiau dar 2013 m., tačiau į Seimo darbotvarkę iki šiol jis nepateko. Ministras paprastai priima labai daug sprendimų, būna, kad kai kurie jų akivaizdžiai dvelkia piktnaudžiavimu, švaistymu, ne­racionalumu, įvairiais pažeidimais, dėl kurių padaroma žala valstybei, bet už tai materialinė atsakomybė jam kažkodėl netaikoma. Visi piliečiai už padarytus nuostolius privalo atsakyti, juos padengti, o ministrai – ne. Nemanau, kad tai teisinga. Visi esame lygūs, o šiuo atveju kai kas tampa lygesnis“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė projekto autorius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos  komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Parlamentaro teigimu, priėmus jo siūlomą įstatymą, ministrai neišvengtų materialinės atsakomybės net ir tuo atveju, jei jų kadencija jau būtų pasibaigusi. Iki šiol yra buvęs ne vienas atvejis, kai paskutinėmis savo darbo dienomis ministrai pasirašinėjo įsakymus, balansavusius ties teisėtumo riba, nešykštėdami pinigų premijavo sau lojalius darbuotojus, skirstė jiems įvairius priedus. Atseit po manęs – nors ir tvanas. Juk jau niekas nenubaus, blogiausiu atveju atėjęs naujasis ministras tuos įsakymus atšauks.

Kodėl  už žalą moka visi?
„Vyriausybės nariai turėtų asmeniškai atsakyti už savo klaidas, o dėl jų  patirta žala būtų dengiama ne iš valstybės, bet iš neteisėtus sprendimus priėmusių politikų kišenės. Jei ministras neteisėtai atleido pavaldžios įstaigos vadovą ar kitą darbuotoją, pasirašė neteisėtą įsakymą ar atliko kitokį su įstatymais prasilenkiantį veiksmą, padariusį žalos valstybei, jis turėtų pats padengti atsiradusius nuostolius.
Negali taip būti, kad vienas žmogus priima neteisėtą sprendimą, kai kuriais atvejais netgi suvokdamas, jog daro tai neteisėtai, o sumokėti už tai turi visi piliečiai“ , – „ŪP“ teigė A. Paulausko projektą remiantis Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Patuštino valstybės kišenę
„Ūkininko patarėjui“ A. Paulauskas priminė skandalingą atvejį, kai iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, spaudžiamas Prezidentės Dalios Grybauskaitės, iš pareigų atleido Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.
Vėliau teismas pripažino, kad šis ministro įsakymas buvo neteisėtas. Iš valstybės biudžeto nepagrįstai atleistiems pareigūnams buvo priteista daugiau kaip 100 tūkst. litų. „Įstatymus pažeidė ne valstybė, o konkretus ministras, todėl jis ir privalėtų iš savo kišenės atlyginti padarytą žalą. O šiuo atveju už viską sumokėjo mokesčių mokėtojai – dalis pinigų buvo atseikėta iš Finansinių nusikaltimų tarnybos, dalis – iš Vidaus reikalų ministerijos. Tačiau tai mūsų visų pinigai, kuriuos buvo galima panaudoti kur kas naudingiau“, – sakė komiteto pirmininkas.
Kitas buvusio vidaus reikalų ministro R. Palaičio ini­ci­juo­tas ne­tei­sė­tas  įsakymas, kuriuo iš pareigų buvo atleistas Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Os­val­das Šar­ma­vi­čius, vals­ty­bės ki­še­nę pa­tuš­ti­no be­veik 58 tūkst. eu­rų.

Skylė įstatymuose
Ne vien dėl neteisėtų atleidimų ministerijose gali būti švaistomi valstybės pinigai. „Ministras yra jam skirtų asignavimų valdytojas ir niekas kitas be jo įsakymo negali jais disponuoti. Pasitelkiami ekspertai įvairiems projektams, rengiamos įvairios studijos, kurios neretai po to dulka lentynose. Tam išleidžiami didžiuliai pinigai ir, jeigu ministras su jais elgėsi ne racionaliai, o paprasčiausiai juos iššvaistė, atsakyti už tai materialiai jam iki šiol nereikėdavo“, – apgailestavo parlamentaras.
Pasak A. Paulausko, kol nebus priimtas įstatymas dėl ministrų materialinės atsakomybės, tokių praradimų neišvengsime: „Prokurorai kartais atsisako net pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodami tuo, kad ministras nėra materialiai atsakingas. Teismų praktika – skirtinga. Vieni sprendžia vienaip, kiti – kitaip. Taip toliau negali būti.“

Į teismus kreipiasi retokai
Prieš porą metų A. Paulauskas pateikė ir kitą projektą – dėl valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės. Ši pataisa buvo priimta ir dabar, pagal Vals­ty­bės tar­ny­bos įstaty­mą, vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jos bei įstai­gos gali reg­re­so tvar­ka parei­ka­lau­ti iš ža­lą pa­da­riu­sio tar­nau­to­jo at­ly­gin­ti vals­ty­bei pa­da­ry­tus nuo­sto­lius. Tiesa, iš­ieš­ko­ti ga­li­ma tik 9 vi­du­ti­nių vals­ty­bės tar­nau­to­jo dar­bo už­mo­kes­čių ne­vir­ši­jan­čią kom­pen­sa­ci­ją, nors padaryta žala gali siekti net milijonus.
Tačiau ir tokia ga­li­my­be, kaip rodo praktika, nau­do­ja­ma­si ne­daž­nai. Gal nepatogu aukštą pareigūną kalti prie kryžiaus ir reikalauti atlyginti valstybei padarytus nuostolius? O gal tiesiog nenorima gaišti laiką varstant teismų duris ir turint mažai vilčių, kad ieškinys bus patenkintas?

Ministrai  išbrenda sausi
Pir­mą kar­tą ža­los vals­ty­bei iš­ieš­ko­ji­mo pro­ce­są 2013 m. pa­bai­go­je pra­dė­jo Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Ji krei­pė­si į teis­mą ir pa­pra­šė pri­teis­ti apie 12 tūkst. eu­rų ža­los at­ly­gi­ni­mą iš tuo­me­čio Vals­ty­bi­nės akre­di­ta­vi­mo svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­lai tar­ny­bos va­do­vo, bu­vu­sio svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tro Juo­zo Gal­di­ko, ku­ris 2011 me­tais ne­tei­sė­tai at­lei­do sa­vo pa­va­duo­to­ją Ar­vy­dą Ra­me­lį, o teis­mai grą­ži­no jį į dar­bą ir pri­tei­sė kom­pen­sa­ci­ją už pri­vers­ti­nę pra­vaikš­tą. Ta­čiau Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nis­tra­ci­nis teis­mas at­me­tė ministerijos ieš­ki­nį kaip ne­pag­rįs­tą.
Jau kuris laikas bandoma iš­ieš­ko­ti vals­ty­bei pa­da­ry­tą ža­lą iš buvusio ministro R. Palaičio dėl Valstybės tarnybos departamento direktoriaus O. Šarmavičiaus atleidimo. Ar pa­vyks tai padaryti, dar didelis klausimas, nes, pasak A. Paulausko, įsta­ty­mai mi­nis­trų ma­te­ria­li­nės at­sa­ko­my­bės ne­nu­ma­to, juose nemažai spragų ir neaiškumų.
„Todėl ir teikiu savo įstatymo projektą, kad visiems viskas būtų aišku, kad nereikėtų mėtyti tokias bylas kaip karštas bulves iš vienų rankų į kitas. Ministras yra politikas ir ta materialinė atsakomybė, kokia yra numatyta valstybės tarnautojams, gali ne visuomet tikti ministerijų vadovams“, – sakė A. Paulauskas.

Žalai atlyginti – specialioji sąskaita
Kad po kai kurių vadovų neteisėtų veiksmų paskui ne taip lengva surasti teisybę ir išsireikalauti, kad būtų atlyginta patirta žala, liudija ir okeaninės žvejybos bendrovės „Baltlanta“ istorija. Apie tai šių metų pradžioje išsamiai rašė „Ūkininko patarėjas“.
Po teismų maratonų pernai rudenį Vilniaus apygardos administracinis teismas priteisė atlyginti bendrovei padarytą turtinę 8 mln. Lt žalą. Kas ją atlygins? Gal kuris nors iš žemės ūkio ministrų, kurie savo veiksmais pastūmėjo šią bendrovę į milijoninius nuostolius? Gal Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas?
Ne, tie pinigai bus paimti iš specialios Teisingumo ministerijos sąskaitos, kitaip tariant, iš mūsų visų mokesčiais suneštų lėšų. O paskui aiškinkitės, kaip ir iš ko tuos nuostolius išsireikalauti. Akivaizdu, kad visų tų milijonų susigrąžinti tikrai nepavyks. Tiesa, ministerija šį teismo sprendimą dar skųs. Tačiau tai nekeičia problemos esmės, nes tokių valstybės lėšų praradimų – ne vienas.

Ar baimė suklysti nepakirps iniciatyvų sparnų?
Ar ministrų materialinė atsakomybės įteisinimas neatbaidys ministerijų vadovų imtis rizikingesnių pertvarkos veiksmų, ieškoti naujų, netradicinių sprendimų? Ar baimė suklysti ir būti už tai materialiai nubaustam nepakirps jų sparnų? Ar keičiantis valdžioms kam nors nekils pagunda įgelti politiniams oponentams ir inicijuoti jiems ieškinius?
Politologai Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas prof. Bernaras Ivanovas ir Mykolo Romerio universiteto docentas dr. Vytautas Dumbliauskas neatmeta tokių scenarijų ir labai atsargiai žiūri į ketinimus užkrauti materialinę atsakomybę.
Tačiau A. Paulauskas ir V. Gabšys tikina, kad taip neatsitiks. „Ir dabar ministrai gali būti priversti materialiai atsakyti už savo veiksmus, jei jiems būtų iškelta baudžiamoji byla. Tada ir padarytą žalą tektų padengti. O mano siūlomas projektas numato materialinę atsakomybę, kuri būtų taikoma, kai dar nėra nusikaltimo, o atsirado dėl aplaidumo, neūkiškumo, neapgalvotų pirkimų, tarnybinių pažeidimų, – aiškino A. Paulauskas. – Panašiai baimintasi, kai buvo nustatyta materialinė atsakomybė už neteisėtą įtariamojo suėmimą. Atseit bus bijoma suimti įtariamąjį, nes po to gali paaiškėti, kad tai buvo padaryta be reikalo ir kažkam už tai teks atsakyti, sumokėti nukentėjusiajam kompensaciją. Bet taip neįvyko.“

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

????????????????? Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.