Javapjūtės laukuose – geros nuotaikos

Javapjūtė Kretingos r. ūkininko Ramūno Turauskio laukuose.

22 ha kvietrugių lauką Voveraičių kaime Ramūnas Turauskis rengėsi nupjauti per vieną dieną. Oras buvo gražus, derlius byrėjo geras, ūkininko mintys buvo pozityvios. Trumpą atokvėpio minutėlę šnektelėjome apie javapjūtės pradžią ir ūkininkavimo reikalus.

„Po pirmų javapjūtės dienų įspūdis neblogas. Vakar pjovėme kmynus, šiandien ėmėmės kvietrugių lauko, prognozuoju, kad derlingumas bus 7 tonos iš hektaro. Tai neblogai. Aišku, viskas dar prieš akis, javapjūtė tęsis ir rugpjūčio, ir rugsėjo mėnesį, nes auginame rapsus, kviečius, pupas, žirnius. Svarbu, kad orai nepablogėtų“, – pasakojo Kretingos r. ūkininkas R. Turauskis.
Ramūno ūkininkavimo kelias prasidėjo prieš aštuonetą metų, kai ūkio atsisakęs rajone žinomas ūkininkas ir politikas Povilas Turauskis padalijo savo žemes vaikams.
„Gyvenau ir dirbau mieste, tačiau sugrįžau į kaimą. Manau, kad normaliai ūkininkaujant čia galima neblogai gyventi. Brolis Artūras ūkininkauja seniau, jis ir žemės turi daugiau. Nuosavos žemės turiu 170 ha, dalį nuomojuosi, šiemet teks nupjauti per 300 ha“, – pasakojo R. Turauskis.
Ūkininkas javus pjauna vienu kombainu, turi įsigijęs ir kitos technikos. Paklaustas, ar numatęs ūkį plėsti, R. Turauskis sakė tokių planų nepuoselėjantis.
„Viena, čia žemių rasti labai sunku. Galbūt mūsų krašte jos derlingesnės nei kitur, užtat yra daug ūkininkų, kurie stengiasi šią žemę išlaikyti. Kitaip sakant, viskas pasidalyta. O mano ūkis tokio dydžio, kad esama technika – vienas kombainas, sėjai ir priežiūrai reikalingos mašinos – visiškai išnaudojama, pasiekta jos darbo našumo riba. Jei didinčiau bent keliomis dešimtimis hektarų, ir technikos tektų įsigyti daugiau, nes, pavyzdžiui, vienu kombainu visko nenupjaučiau. Tačiau, kad antras kombainas turėtų pakankamai darbo, tektų pasėlių plotus padidinti dar bent 150 ha, daugiau reikėtų ir kitos technikos, samdomų žmonių. Tokiems pokyčiams nesu nusiteikęs. Manau, kad ir šimtą hektarų turint galima neblogai ūkininkauti, aš savo ūkio dydžiu esu patenkintas“, – samprotavo ūkininkas.
Dėl panašių priežasčių R. Turauskio ūkyje nėra grūdų sandėlio, tik laikinos vietos sausiems grūdams supilti.
„Yra šiek tiek vietos sėklai laikyti, taip pat angaras, į kurį galima pilti sausus grūdus. O šiaip reikia iškart vežti grūdų supirkėjams. Laimė, eilių prie „Kretingos grūdų“ dar nėra, pernakt laukti nereikia. Tačiau javapjūtei įsisiūbavus jų neabejotinai atsiras, tą rodo ir pernykštė vasara. Šiemet eilės gali būti ir didesnės, nes kai kurie pieno ūkius sumažinę ūkininkai perėjo prie augalininkystės. Mudu su broliu svarstome apie sandėlio statybą. Tiesa, statys jis, o aš galbūt dalį iš jo nuomuosiuosi. Tai būtų tam tikras problemos sprendimas“, – apie ateities planus užsiminė ūkininkas R. Turauskis.
O kol kas – javapjūtės įkarštis. Galėjo jį šiek tiek atvėsinti ketvirtadienį pajūrio krašte pliūptelėjęs lietus, tačiau penktadienis išaušo saulėtas, rajono ūkininkai kombainus į javų laukus vairavo gerai nusiteikę.

Juozas SKRIPKAUSKAS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos