Kalafiorų maištas gali virsti prekybininkų bastilijų šturmu

Neproporcingai pabranginta maža daržovė Lietuvoje gali sukelti didelį socialinį sprogimą, nuo kurio kris prekybos centrų pelnai, susvyruos politikų reitingai ir į šipulius išlakstys bankininkų melas, kad, įvedus eurą, kainos Lietuvoje nekils.

Dėl mažų pilkų stiebagumbių XIX a. pradžios Rusijoje įsiplieskė rimti socialiniai protestai, pavadinti „bulvių maištais“, kuriuos carams teko malšinti net pasitelkus kazokus. Šiomis dienomis kosminės žiedinių kopūstų (arba kalafiorų), kitų daržovių ir vaisių kainos sukėlė įtampą Lietuvoje. Įpykę žmonės ragina net boikotuoti prekybos centrus, kurie per pusantrų metų, kai Lietuva įsivedė bendrąją ES valiutą, daugelį maisto produktų pabrangino tiek, kad dabar jie eurais kainuoja beveik kaip anksčiau litais, nors šių valiutų kursai skiriasi 3,5 karto. Vakar Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, kurį nustebino Statistikos departamento (SD) ataskaitos apie „vidutiniškai nedaug pakilusias“ maisto produktų kainas, skubiai pasikvietė ūkio ministrą Evaldą Gustą, Prekybos įmonių asociacijos, Statistikos departamento ir Konkurencijos tarybos vadovus.

Statistikai pražiūrėjo?
Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose karaliavo baltagalvė žalių sultingų lapų apsupta Brassicaceae šeimos daržovė (lietuviškai – žiedinis kopūstas, angliškai – cauliflower, lenkiškai – kalafior). Visuomenės kantrybės taurę galutinai perpildė tai, kad prekybos centruose maža apvytusi žiedinio kopūsto galvutė kainuoja pusketvirto euro, o kitose ES ir Šengeno erdvės šalyse – 73–150 euro centų. Premjeras A. Butkevičius įtaria, kad kai kurių prekių į kainų pokyčių ataskaitą Statistikos departamentas neįtraukė. 2014 m. SD, apklausęs atsitiktinai parinktus žmones, sudarė šimto stebimų prekių ir paslaugų sąrašą. Latvijai įsivedant eurą, panašus latvių sąrašas buvo ilgesnis.

Žmonės nevalgo valdžios pažadų
Pasak Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjos Nadieždos Alejevos, šį kovą daržovės pabrango 9,7 proc., vaisiai – 5,1 proc. Kai kurių daržovių kainos išaugo dar labiau – svogūnai pabrango 1,7 karto, burokėliai – 1,5 karto.
Anot nepriklausomo finansų analitiko Valdemaro Katkaus, įvedus eurą, daugeliui lietuvių gyvenimas pablogėjo, o statistika to nerodo, nes SD darbuotojų vertinimo sistema netinkama. V. Katkaus nuomone, Konkurencijos taryba turėtų nustatyti, ar prekybos centrai nepasinaudojo euru, norėdami susižerti didesnius pelnus.
Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į XVII Vyriausybės finansų ministrus, ekonomistas Stasys Jakeliūnas sako, kad žmonės nevalgo statistikos duomenų, jie perka prekes ir moka už paslaugas. Anot S. Jakeliūno, prekių kainos didėja ir dėl valdžios klaidų.

Laisvosios rinkos „šventa karvė“
Kai kurie ekonomistai ir valdininkai tvirtina, kad žiediniai kopūstai pabrango dėl „natūralios priežasties“ – šaltas pavasaris sutrukdė jiems augti, todėl šių daržovių sumažėjo ir augintojai užsiprašė didesnių kainų. Politikė ir ekonomikos vadovėlių autorė Aušra Maldeikienė metė „geležinį“ argumentą: žiedinis kopūstas ar trešnė – ne kasdienės, o delikatesinės prekės. Svarbu, kad A. Maldeikienės mėgstami rauginti agurkėliai atpigo, o ką daryti tiems, kurie per pietus valgydavo gydytojų dietologų rekomenduojamus trumpai troškintus žiedinius kopūstus su virtomis bulvėmis – jų pačių reikalas.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas apskritai įsitikinęs, kad laisvosios rinkos religija draudžia reguliuoti žiedinių kopūstų ir kitų maisto produktų kainas. Nesilaikant šio „šventraščio“, šalyje gali kilti deficito banga, daug blogesnė žmonėms nei per didelės kainos.

„ŪP“ informacija

Žurnalo „Šeimininkė“ nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.