Kiaulių fermą gali sužlugdyti ir musė

Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį nepastatytas nė vienas didesnis modernus kiaulių kompleksas. Didžioji dalis kiaulių auginama sovietiniuose fermų kompleksuose, rekonstruotuose iš savų arba Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. Statyti naujų fermų nesiryžtama ir dėl nenuslūgusios afrikinio kiaulių maro (AKM) grėsmės. Norėdami plėtoti pelningą agroverslą ūkininkai turi pasirinkti vieną iš krypčių – pamiršti visą riestauodegių ūkį arba prisiimti riziką ir investuoti į biosaugos priemones.

Buferinėje zonoje – 33 tūkst. kiaulių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Darius Remeika dar praėjusį mėnesį paskelbė, kad dėl į Žemaitiją gilyn plūstančio AKM išplečiama buferinė zona. Dėl to iki šių metų gegužės 1 d. šioje zonoje esančiuose biologiškai nesaugiuose ūkiuose reikės paskersti visas laikomas kiaules. O paskerstų kiaulių bus ne tiek ir mažai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, buferinėje zonoje yra 8 tūkst. kiaulių augintojų, kurie laiko apie 33 tūkst. kiaulių (smulkiuose ūkiuose laikoma apie 29 tūkst. kiaulių). Augintojai, nusprendę, kad jiems labiau apsimoka išskersti kiaules nei investuoti į biosaugos įrenginius, pretenduos gauti išmokas. Koks bus išmokos dydis, spręs savivaldybių specialistai. VMVT teigimu, konkretus mokėtinas išmokos dydis apskaičiuojamas savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistams pateikus prašymą, pridedant paskerstų kiaulių laboratorinių tyrimų protokolus. Išmokos mokamos už kiaulių paskerdimą ir įsipareigojimą metus jų nelaikyti. Norintieji vėl auginti kiaules, praėjus nurodytam terminui privalės pastatyti biosaugos įrenginius, VMVT atstovams pateikti dokumentus, iš kur bus įsigyjamos kiaulės. Pernai nustačius buferines AKM zonas, pagal numatytas programas iš viso buvo sunaikinta 1 850 riestauodegių. Atsižvelgus į ankstesnių biologinio saugumo patikrų duomenis, vidutiniškai 10–15 proc. smulkių kiaulių laikytojų pasirenka išankstinį kiaulių paskerdimą, todėl tikimasi, kad šioje buferinėje zonoje paskerstų kiaulių skaičius turėtų būti panašus.

Šimtai pažeidimų Planiniai kiaulių laikymo vietų patikrinimai vykta ir šiuo metu. VMVT specialistai tokių patikrų metu tiek komerciniuose, tiek ir smulkiuose kiaulių ūkiuose kasmet fiksuoja pažeidimų. Pavyzdžiui, šių metų sausio, vasario mėnesiais buvo patikrintos 376 kiaulių laikymo vietos, iš jų 46 laikymo vietose nustatyti biologinio saugumo reikalavimų pažeidimai. Pernai pažeidimų buvo dar daugiau. 2017 m. buvo patikrintos 18 768 kiaulių laikymo vietos, kuriose 1 690 atvejų buvo nustatyta pažeidimų. Taikyti 656 įspėjimai, o 134 atvejais skirtos baudos.

Užkratą pernešė musės, erkės „Investicijos į biosaugą dažnai vadinamos išmestais į balą pinigais, tačiau tai yra investicinė grąža“, – teigė veterinarinės saugos specialistas Aloyzas Jonušauskas, dalyvavęs Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos (LVKAGA) rengtame forume „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo aktualijos ir veiklos perspektyvos“. Pasak jo, mokslininkai suskaičiavo, kad jei bent keliuose Danijos kiaulių ūkiuose įsisuktų AKM, per nevisą mėnesį šalies ekonomikai tai kainuotų 2,5 mlrd. daniškų kronų. „Didžiausias netekimas – prarastos rinkos. Danai augina daugiau kaip 10 mln. skerdžiamų kiaulių, todėl jiems tai būtų sunkus smūgis“, – pabrėžė A. Jonušauskas. AKM greičiausiai plinta, kai užkratą gyvulys perduoda gyvuliui. Tačiau kaip užkratas iš vieno biosaugą užtikrinančio ūkio persimeta į kitą – mįslė neįminta. Pasak veterinarijos gydytojo, tyrėjai gaudė ir tyrinėjo vabzdžius, graužikus, taip pat tyrė žmogaus daromą poveikį, tačiau taškas šiose diskusijose dar nepadėtas. Mokslininkai iki šiol ištyrė, kad dirbtinai užkrėtus Ornithodoros erkes Georgia paderme, ši sugebėjo daugintis erkių organizme 12 savaičių. Kaip žinia, AKM virusas nesidaugina Europoje paplitusių erkių organizme. Taip pat nustatyta, kad Stomoxys musės, siurbdamos kraują iš vieno gyvulio, kitam gali pernešti užkratą. Laimei, Lietuvoje AKM užsikrėtusiuose ūkiuose pagautos musės nebuvo AKM platintojos.

Pavojingiausia atmaina Tai, kad Lietuvoje siaučiantis AKM yra daug pavojingesnis už prieš keletą dešimtmečių praūžusį kiaulių marą Portugalijoje, Ispanijoje, pripažino A. Jonušauskas. Anot jo, Pietų šalyse pasireiškusio AKM viralentiškumas daug mažesnis, kiaulių susirgimas siekia tik 45 proc., o stipimas – tik 30 proc. „Pas mus paplitęs maras daug patogeniškesnis, gerokai stipresnis. Europa ir kitos pasaulio šalys nežino, kaip su juo kovoti“, – gerų žinių stokojo pašnekovas.

Pasimokyti yra iš ko Griežtais biosaugos reikalavimais kiaulių fermose garsėja kaimynai estai. Viename stambiame estų ūkyje, kuriame laikoma apie 13 tūkst. paršavedžių, prieš kelerius metus norėjo apsilankyti buvęs šalies prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas, tačiau turėjo pereiti visą apsaugos zoną, kaip ir likusieji darbininkai. Prieš patenkant į estų valdomą fermą, pirmiausia reikia išsimaudyti po dušu, paskui apie 15 minučių pasėdėti saunoje. Prezidentas prisipažino, kad jo širdis gana silpna ir gali karščio neišlaikyti. Ūkio vadovai atsiprašė ir į ūkį šalies vadovo neįleido – reikalavimai galioja visiems. A. Jonušausko teigimu, Danijoje tapo įprasta į pažangias kiaulių fermas nesinešti jokių asmeninių daiktų, persirengti drabužius, persimauti batus, prieš įeinant ir išeinant (net ir į administracines patalpas) būtina išsimaudyti po dušu, išsiplauti galvą ir pan. Kai kuriose šalyse galioja reikalavimas karantinavimo patalpose palikti ir mobiliuosius telefonus. Veterinarijos specialistas paaiškino, kad telefonai – vienas nešvariausių įrenginių, ant jų ekranų veši aibė mikroorganizmų. Dėl to danų ūkio darbininkai aprūpinami telefonais, kurie gali būti naudojami tik ūkyje. Taip pat danai turi inovatyvius bandovežius, kuriuose yra įmontuoti oro filtrai, reguliuojama temperatūra, veikia automatinis plovimas, dezinfekcija. Kad visi patogenai žūtų, bandovežiai džiovinami apie 70 °C temperatūroje apie 20 minučių.

Išlieka ir mėsoje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, AKM išgyvenimas kiaulių kraujyje, mėšle ir šlapime gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, AKM išdžiūvusiame kraujyje gali išgyventi 3–6, mėšle – 6, šlapime – 2 mėnesius. Be to, per kvėpavimo takus AKM plinta daug greičiau nei per pašarą. EFSA skelbė, kad AKM taip pat išgyvena ir mėsos produktuose. Tarkime, šaldytoje, rūkytoje, sūdytoje, džiovintoje mėsoje, odoje, riebaluose jis išlieka apie metus, šaldytoje šviežioje mėsoje – 5 mėnesius, sūdytoje, fermentuotoje (saliamyje) – 4 mėnesius.

Lietuva pramiegojo Kiaulininkams bene labiausiai rūpimas klausimas – kada bus susidorota su AKM? A. Jonušauskas neslėpė, kad su šiuo užkratu Lietuva tvarkėsi pernelyg švelniomis priemonėmis, todėl tai marui sudarė palankias sąlygas plisti. „Su šernais reikėjo kovoti drastiškomis priemonėmis nuo pat pradžių, kai AKM pasirodė. Taip daro tos šalys, kuriose dabar maras prasideda. Pavyzdžiui, čekai sunaikino didelę dalį šernų populiacijos. Tam jie pasitelkė net ir specialias policijos pajėgas“, – konstatavo A. Jonušauskas. VMVT Skubios veiklos skyrius vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas sakė, kad Čekijos medžiotojai yra skatinami nemažomis piniginėmis išmokomis už sumedžiotus šernus. Antai už rastą šerno gaišeną mokama 194 Eur, už sumedžiotą šerną (svoris iki 50 kg) – 155 Eur, už sumedžiotą šerną (svoris daugiau kaip 50 kg) – net 310 Eur.

Aplaidus požiūris LVKAGA surengtame forume susirinkę ūkininkai piktinosi, kad tiek valdininkai, tiek ir medžiotojai į AKM žiūri aplaidžiai ir marui leidžia plisti. „Apie naktinio matymo optiką kalbėjo ir buvusi ministrė Virginija Baltraitienė. Taip pat buvo svarstoma pagalbos prašyti ir Lietuvos kariuomenės. Bet mums buvo pasakyta, kad kai kurie Seimo žalieji to daryti neleidžia. Atsakykite, kas vadovauja: ekstremalių situacijų komisijai – viršininkas ar žalieji?“ – iš auditorijos skriejo klausimai P. Bušauskui. Pasak VMVT atstovo, AKM žengus į šalies miškus ir kiaulides iš pradžių buvo sumanyta išnaikinti apie 90 proc. šernų populiacijos. Bet tada iškilo problema. Pasirodo, niekas nežinojo, kiek Lietuvoje iš viso yra šernų. „Medžiotojai deklaruoja, kad yra 20 tūkst. šernų, o metų pabaigoje jie nurodo sumedžioję 40 tūkst. šių žvėrių“, – paradoksalią situaciją apibūdino P. Bušauskas ir pridūrė, kad D. Remeika su VMVT specia­listais rengia Nacionalinį šernų populiacijos mažinimo planą.

Monika KAZLAUSKAITĖ ŪP korespondentė