Laivas vaiduoklis grasina patuštinti valstybės kišenę

Algimanto SNARSKIO piešinys

To laivo jau seniai nėra, jis supjaustytas, metalo laužas išlydytas. Tačiau žvejybinis laivas sugrįžta kaip vaiduoklis ir iki šiol neduoda ramybės valdininkams, reikalauja sumokėti pažadėtus, bet neišmokėtus pinigus – 8 milijonus litų. Tokio dydžio finansinės paramos tikėjosi laivo savininkė okeaninės žvejybos bendrovė „Baltlanta“. Kad jos pretenzijos teisėtos, pripažino ir teisėjai. To dar nebuvo! Teismas nusprendė, kad Žemės ūkio ministerija vilkino sprendimus, todėl ES paramos negavusiai įmonei padaryta materialinė žala turi būti atlyginta iš… valstybės kišenės!
Istorija prasidėjo, kai Žemės ūkio ministerijai vadovavo Kazimiera Danutė Prunskienė, ir pergyveno dar du ministrus – Kazį Starkevičių bei Vigilijų Jukną. Atomazga – jau prie Virginijos Baltraitienės. Per tą laiką „Baltlanta“ valdininkų akyse patyrė stulbinamų transformacijų: nuo įprasto pareiškėjo iki kaltinamojo, nuo išteisintojo iki pergalę švenčiančio ieškovo.
Vis dėlto dar ne istorijos pabaiga, jai lemta persikelti į 2015-uosius.

Senus laivus – į metalo laužą
Prieš dešimtmetį Lietuvos žvejybinis laivynas, kurį sudarė daugiausia prieš ketvirtį amžiaus ir dar seniau statyti laivai, buvo nekonkurencingas, laivai neatitiko saugumo, higienos reikalavimų. Būta ir trisdešimtmečių, ir dar senesnių egzempliorių. Antai senolis „Brizas“ bene rekordininkas – 2008-aisiais jis iškeliavo į metalo laužą sulaukęs netgi šešiasdešimties metų.
Siekiant žvejybos pajėgumus suderinti su būtinybe tausoti žuvų išteklius ir formuoti modernų, konkurencingą bei efektyvų laivyną, 2004–2006 metų ES finansiniu laikotarpiu žvejybos įmonėms buvo pasiūlyta pasinaudojant žuvininkystės sektoriui skirta parama visam laikui nutraukti laivų žvejybinę veiklą. Šioms reikmėms buvo skirtas ganėtinai storas vokas – daugiau kaip 39,7 mln. Lt. Parama pasinaudojo 34 įmonės. Vėlesniu, 2007-2013 metų, paramos periodu už laivus, atiduodamus į metalo laužą, 33 žvejybos įmonėms buvo atseikėta taip pat dosniai – per 16,7 mln. Lt, nors šįkart paramos sumos buvo mažesnės, skiriamos supaprastinta tvarka.
Ataskaitose Žemės ūkio ministerija teigiamai įvertino paramos įsisavinimą ir jos efektą. Numatyti tikslai pasiekti – atsikračius pasenusių žvejybos priemonių, drauge sumažintas žvejybos pajėgumas. ŽŪM ataskaitai linkę pritarti nemažai žvejybos įmonių atstovų, taip pat ir asociacijos „Lampetra“ vadovė Stanislava Siga Jakubauskienė. Šioje asociacijoje telkiasi Kuršių mariose, Nemuno žemupio upėse, polderiuose ir Baltijos priekrantėje žvejojančios įmonės. 19 įmonių, žvejojusių Kuršių mariose, sėkmingai pasinaudojo minėta parama, nutraukė savo veiklą ar pakeitė jos pobūdį. Dabar asociacijoje liko 40 įmonių.

2007-ųjų pavasario kvietimas
2007 m. kovo 9 d.–30 d. pareiškėjai buvo kviečiami teikti paraiškas pagal BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“, kuriai buvo numatyta 8 mln. Lt paramos suma. Sulaukta trijų paraiškų, taip pat iš okeaninės žvejybos įmonės „Baltlanta“, kuri yra viena stipriausių Lietuvoje. Užbėgant įvykiams už akių galima pastebėti, kad nė vienai į šį kvietimą atsiliepusiai pareiškėjai parama nebuvo suteikta. Tačiau iš pradžių situacija atrodė kitaip.
Iš trijų pareiškėjų vienintelės „Baltlantos“ paraiška atitiko atitikties vertinimo kriterijus. NMA atstovas balandžio 23 d. atliko laivo „Kiras-1“, kurį įmonė pasiryžo atiduoti į metalo laužą pasinaudodama finansine parama – 8 mln. Lt, patikrą. Tačiau tuo metu, kai vyko, atrodė, sklandi patikra, virš „Baltlantos“ bendrovės jau buvo susitvenkęs juodas įtarimų debesis.

Įtarimų debesis
Kažkas mestelėjo skundą, kad įmonė neatitinka pareiškėjams keliamų reikalavimų, neteisėtai gviešiasi pasisavinti 8 mln. Lt, ir užvirė košė. Įtarimų šešėlis krito grupei įmonės vadovų, taip pat ŽŪM Žuvininkystės departamento tuomečiam vadovui. Organizuotas nusikalstamumas! Prasidėjo kratos, telefono pokalbių pasiklausymai.
Ikiteisminį tyrimą inicijavusi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM bei Generalinė prokuratūra bylą perdavė teismui. Baudžiamoji byla iškelta įmonei ir penkiems asmenims, kaltinamiems duomenų klastojimu.
Tačiau teismuose visi kaltinimai subliūško.
Įtarta, kad laivas žvejojo mažiau dienų nei numatyta paramos teikimo taisyklėse – tai turi būti 75 d. per kiekvieną iš dviejų paskutinių 12 mėn. iki projekto paraiškos pateikimo. Privalomos žvejybos dienų skaičius galimai suklastotas. Pagrindiniu įkalčiu tapo žvejybos žurnalas, mat duomenys apie žuvų ir produkcijos perkrovimą į kitus laivus buvo pildomi nusižengiant tvarkai – namie, iš atminties. Užklausą Europos Komisijai pateikęs teismas įsitikino, kad žvejybos žurnalas nėra vienintelis dokumentas, pagal kurį galima spręsti apie žvejotas dienas. Tarptautinis konsignacijos biuras išsklaidė abejones: „Kiras-1“ Mauritanijos teritoriniuose vandenyse žvejojo nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki 2006 m. liepos 18 d.
Išteisinamąjį nuosprendį paskutinę 2012 m. dieną priėmė Vilniaus 2-asis apylinkės teismas. Tokį pat nuosprendį priėmė Vilniaus administracinis teismas. Jį neseniai paliko galioti Aukščiausiasis Teismas.

Buvo tinkamas, dabar nebetinkamas
Kol per teismus pavyko nusimesti nepagrįsus kaltinimus, prireikė ilgų metų. O štai paramos administratorių bei skirstytojų akyse „Baltlanta“ tapo netinkamu pareiškėju, kai tik FNTT informavo, kad dėl galimo dokumentų klastojimo pradėta baudžiamoji byla ir pateikti įtarimai su tuo susijusiems žmonėms.
2007 m. rugpjūčio 3 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laišku informavo „Baltlantą“, kad ji yra netinkamas pareiškėjas gauti paramą. Žvejybos bendrovė nenusileido. Ji agentūros sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT). Tų pačių metų gruodžio 27 d. jis nusprendė, jog „Baltlanta“ pareiškėjams keliamus kriterijus atitinka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutine ir neskundžiama
2012 m. gegužės 14 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.

Tinkamas, bet… šaukštai popiet
Taigi įsibėgėjus 2012-iesiems NMA buvo priversta, vykdydama LVAT sprendimą ir nutartį, pakartotinai įvertinti „Baltlantos“ paraišką. Agentūra pripažino, kad jos pateiktas projektas yra tinkamas gauti 8 mln. Lt paramą.
Tačiau iš kur paimti tuos milijonus? Lėšų suma, kuri buvo numatyta pareiškėjams pagal 2007-ųjų kvietimą, tačiau nebuvo išmokėta nepasirašius paramos sutarčių tarp NMA ir pareiškėjų, jau buvo ištirpusi – nuo 2007 m. rugpjūčio iki 2008 m. birželio mėnesio ji paskirstyta pagal kitas BPD laikotarpio priemones.
2013 m. sausį „Baltlanta“ sulaukė ŽŪM rašto, kuriame buvo išdėstyti argumentai, kodėl jos paraiška nebegali būti administruojama: paramos sutartys pagal BPD priemonę galėjo būti sudaromos iki 2008 m. liepos
1 d.; išlaidų tinkamumo finansuoti iš BPD laikotarpis baigėsi 2009 m. birželio 30 d.; žvejybos laivo „Kiras‑1“ veiklos nutraukimas iki tos datos nebuvo apmokėtas BPD lėšomis, jos nebuvo pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai. Trumpai tariant, šaukštai popiet.

Pateikė ieškinį valstybei
Po atsiteisimo maratono gerą savo vardą apgynusi žvejybos įmonė nusprendė eiti iki galo. 2013 m. vasario 20 d. ji pateikė ieškinį Lietuvos valstybei, prašydama priteisti paramos sumą, kurią įmonė turėjo gauti, tačiau negavo, nes ŽŪM nesiėmė visų reikiamų priemonių. Esą ji galėjo informuoti Europos Komisiją (EK), kad pareiškėjo tinkamumo klausimas nagrinėjamas teisme. Esą ji galėjusi numatyti lėšų rezervą, tačiau to nepadarė. Be turtinės žalos, įmonė taip pat prašė priteisti 2 mln. Lt neturtinės žalos. Dėl paramos vilkinimo įmonė negalėjo tesėti sutarties sąlygų su partneriu, su kuriuo buvo sutarta, kad „Kiras-1“ supjaustyti bus atiduotas 2007 m. pavasarį. Laivas dar visus metus buvo laikomas Klaipėdos uoste, išlaikoma jo įgula, vien dėl to įmonė patyrusi milijoną litų nuostolių. Buvo pats ekonominės krizės įkarštis. Tačiau finansinius sunkumus spręsti naudojantis kreditais tapo neįmanoma – visą bylinėjimosi laiką „Baltlantai“ buvo priklijuota nepatikimo juridinio asmens etiketė.
Bylą nagrinėjusiame Vilniaus apygardos administraciniame teisme valstybei atstovavo ŽŪM, taip pat NMA bei Finansų ministerija.
Ar ŽŪM privalėjo pranešti EK apie pareiškėjo bylinėjimąsi dėl paraiškos tinkamumo, rezervuoti paramos lėšas? Teismas išaiškinimo kreipėsi į tarptautinį arbitrą – ES Teisingumo Teismą. Šis nutarė, jog valdžios institucijos to daryti neprivalo.
2014 m. lapkričio 14 d. VAAT paskelbė sprendimą ir iš dalies patenkino „Baltlantos“ skundą, priteisė atlyginti turtinę žalą, lygią neskirtai ES paramos sumai. 8 mln. Lt įmonei turi būti išmokėti per pusmetį. Neturtinės žalos teismui įrodyti nepavyko.

To dar nebuvo
„Baltlanta“ nėra vienintelė pareiškėja, mėginusi per teismus įrodyti savo teisę į finansinę paramą. 2014 m. buvo 12 bylų, susijusių su ES paramos skyrimu, kuriose atsakovė ŽŪM. Tačiau palankų sprendimą teismas priėmė tik šiuo atveju.
Tai dar ne istorijos pabaiga. Teisminis procesas bus tęsiamas. Finansų ir Teisingumo ministerijos ŽŪM rekomendavo apeliacine tvarka skųsti VAAT sprendimą dėl UAB „Baltlanta“ priteistos 8 mln. litų turtinės žalos atlyginimo. Jeigu teismo sprendimas įsiteisėtų, įmonei priteista suma būtų išmokėta iš specialios Teisingumo ministerijos sąskaitos, be to, būtų pradėtas tyrimas, žala būtų išieškoma iš nustatytų kaltų asmenų.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.