Latviai suka ekologijos link. Ar mums pakeliui su jais?

Baltijos šalyse siaučiantis afrikinis kiaulių maras (AKM) neduoda atsikvėpti. Pernai Lietuvoje nustačius buferines AKM zonas, pagal numatytas programas iš viso buvo sunaikinta 1 850 kiaulių. Nuo maro protrūkio pradžios jų sumažėjo beveik penktadaliu, smulkių ūkių, laikančių kiaules, – kone perpus – iki 11 tūkst. Latvijoje situacija dar niūresnė. Pernai maras ištuštino net tris stambius kiaulių kompleksus, iš viso teko paskersti keliasdešimt tūkstančių šnipuotųjų. Kad kiaulininkystės sektorius visai nesunyktų, kaimynai žada sukti į ekologinę gamybą.

Didžiausi nuostoliai per dvi savaites
Šių metų pradžioje Latvijoje 4 331 kiaulių augintojas laikė 322 tūkst. kiaulių, iš jų paršavedžių – 25 tūkst. Tai yra beveik 20 tūkst. kiaulių mažiau nei Lietuvos ūkiuose.
Latvijos žiniasklaida pernai pranešė, kad 2017 m. vasarį per dvi savaites dėl AKM buvo paskersta daugiau kiaulių nei per pastaruosius trejus metus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad 2014–2016 m. valstybė išleido net 13,3 mln. Eur kovai su AKM. Nepaisant to, per šį laikotarpį dėl išplitusio maro teko paskersti apie
14 tūkst. kiaulių.
Latvijos kiaulių augintojų asociacijos direktorė Dzintra Lejniece pasakoja, kad pernai dėl rinkos nestabilumo iš kiaulininkystės sektoriaus pasitraukė stambus kiaulių kompleksas, kuriame buvo laikoma 12 tūkst. šnipuotųjų. Šis ūkis pateko į trečiąją AKM apsaugos zoną, neišgalėdamas įdiegti aukštus standartus atitinkančių biosaugos priemonių, veiklą nutraukė.
Kita augintojų kompanija, turėjusi du didelius kompleksus, kuriuose buvo laikoma 15 tūkst. ir 6 tūkst. kiaulių, pernai pasitraukė dėl ūkyje nustatyto AKM židinio.

Smukdo veislininkystę
AKM neišvengė ir smulkūs kiaulių laikytojai. D. Lejniece sako, kad iki 2017 m. kilę ligos židiniai nustatyti mažuose ūkiuose. 2014 m. AKM aptiktas 32 ūkiuose, kur buvo auginama 564 kiaulės.
„Latvijoje tokia pati situacija kaip ir Lietuvoje. Didžioji dalis mažų ir smulkių ūkių liovėsi auginti kiaules dėl to, kad nesugeba įgyvendinti biosaugos reikalavimų. Tačiau labai sumažėjo kiaulių ir stambiuose ūkiuose, kuriuose laikoma nuo 101 iki 500 kiaulių. Šiuose ūkiuose 2011 m. laikytos 17 894 kiaulės, o šiemet jų registruota tik 6 121. Pasitraukė ir daug stambesnių augintojų. Ūkiuose, kuriuose laikoma nuo 5 001 kiaulės iki 10 tūkst., 2011 m. laikytos 66 533, 2018 m. – 52 905“, – kaimynų kiaulininkystei nepalankius skaičius vardija D. Lejniece.
Nors kiaulių skaičius pas kaimynus drastiškai mažėja, kol kas stambūs kompleksai atsisako plėtros dėl taikomų prekybinių ribojimų.
Latvijos kiaulių augintojų asociacijos direktorės teigimu, nuo pat nepriklausomybės pradžios Latvija nesugebėjo išauginti tiek kiaulienos, kiek suvartojama vidaus rinkoje. Per metus latviai pagamina 43,8 tūkst. tonų kiaulienos, o bendras kiaulienos suvartojimas – 76,8 tūkst. t.
Pašnekovė apgailestauja, kad dėl AKM nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė ir Latvijos kiaulių veislininkystė. Ligos užkratui išplitus kiaulininkystės komplekse, kuriame buvo auginamos veislinės Latvijos baltosios kiaulės, reikėjo išnaikinti visas kiaules. Dėl to nukentėjo ir kiti ūkiai, mat jie visai šaliai tiekė veislinę medžiagą.
Nemaža dalis kiaulių augintojų dėl per didelės rizikos iš šio sektoriaus traukiasi, tačiau D. Lejniece šio žingsnio žengti neragina. Anot jos, kiaulininkystės sektoriuje yra galimybių tiek dideliems, tiek mažiems ūkiams, svarbiausia – atrasti savo nišą.

Penki ūkiai visoje Lietuvoje
Ekologiniai šeimos ūkiai sunkiai įsivaizduojami be gyvulių, ypač kiaulių, kurias augina kartais tik savo reikmėms, tačiau tokius ūkius Lietuvoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, pernai sertifikuoti 5 ūkiai, kurie augino ir sertifikavo laikomas kiaules. Visos šalies mastu – tik 112 šnipuotųjų. Ką reiškia tiek ekologiškai auginamų kiaulių, kai šalyje iš viso kriuksi apie 590 tūkst. riestauodegių?
„Ekoagros“ patvirtino, kad pastaraisiais metais mažėja ūkių, kurie sertifikuoja ir gyvulininkystę. Ekologiškai kiaules auginančių ūkių nuo 2010 m. padaugėjo, tačiau perpus sumažėjo laikomų kiaulių. Prieš aštuonerius metus Lietuvos ekologiniuose ūkiuose buvo laikomos 279 kiaulės.

Graužikai nenusipraus
Vienas iš pirmųjų ekologiškai auginti kiaules pradėjo Kėdainių r. įsikūręs Donato Vaitelio ūkis. Šiandieną šių gyvulių ūkininkas nebesertifikuoja. Prieš dvejus metus jis kiaules išskerdė, kai ūkis pateko į buferinę AKM zoną.
Ekologinio ūkio šeimininkas atvirauja nenorėjęs investuoti į biosaugos priemones, kurios, jo žodžiais tariant, be tikslo. „Reikia įrengti dušus, žmogui kasdien praustis, o tokie fermų svečiai kaip žvirbliai ar pelės tikrai nesipraus. Kvaila manyti, kad gyvenamuosiuose pastatuose, kur viskas sandaru, pelės patenka, o į tvartus jos neįlįs. Dabar galiojantys reikalavimai neveiksmingi, todėl nesuprantu, kodėl išvis tokią nesąmonę reikėjo daryti“, – savo filosofiją dėsto D. Vaitelis. Kol šalyje siautėja AKM, jo nuomone, ekologinė kiaulininkystė neturi jokių prošvaisčių.
Apie 300 kiaulių auginęs D. Vaitelis tikisi, kad, susitvarkęs su maru, vėl į pievas išleis jas ganytis. Tą daryti ūkininkui apsimoka. Jo teigimu, už ekologiškai augintas kiaules jis gaudavo 50 proc. didesnę kainą nei už masiškai augintas.

Ir keturios kiaulės teikia pelną
Trakų r. ekologinį ūkį turi ir ūkininkė Stasė Kristapavičienė. Ūkis nedidelis – 6,5 ha, jame laikomos keturios kiaulaitės. Anksčiau ūkyje kriuksėjo daugiau riestauodegių, tačiau teko sumažinti dėl AKM. „Dabar rajono maisto ir veterinarijos tarnyba nebeleidžia auginti paršavedžių, nors anksčiau auginau bent vieną ar dvi“, – atsidūsta pašnekovė.
Kiaulėms mirties nuosprendžio rašyti nepanorusi ūkio šeimininkė tikina, kad ekologiškai augintos riestauodegės leidžia ir skanesnei duonai užsidirbti. Iš jos ūkio vietos gyventojai perka lašinius per daug nesiderėdami. 8,5–9 Eur už kilogramą – savo kiaulių neauginantiems kaimiečiams nedidelė kaina.
Artimiausiu metu S. Kristapavičienė atsisakyti kiaulių neketina. Biosaugos priemonėms įsirengti ūkininkė investavo per 300 Eur, smulkiam ūkeliui tai nemaži pinigai. Pašnekovė suskaičiavo, kad tai jai atsiėjo pusantros pensijos. Moteris vardija, kad jai teko įsigyti tvorą aplink tvartą, kalkėmis nubalinti sienas, lubas, patiesti dezinfekcinius kilimėlius, į juos pilti dezinfekcinio skysčio, tvarte dėvėti specialius chalatus, batus ir t. t.
„Valdžia galėtų kiek padėti, jei nori palaikyti kaimą gyvybingą. Tačiau smulkieji kiaulių laikytojai nieko negauna“, – neslepia apmaudo S. Kristapavičienė.
Žemės ūkio ministerijos atstovai praėjusią savaitę pareiškė, kad iki šių metų vasaros norima priimti sprendimą, kad smulkieji kiaulių augintojai (laikantys iki 50 kiaulių) galėtų pretenduoti į paramą biologinės saugos priemonėms įsigyti.
Ekologiškai ūkininkaujant galioja aibė ribojimų ir draudimų, dėl AKM teko patuštinti piniginę įsirengiant biosaugos įrangą, kone kas mėnesį užsuka Maisto ir veterinarijos tarnybos tikrintojai, ieškantys pažeidimų. Tačiau S. Kristapavičienė tikina, kad taip kiaules auginti apsimoka ir, jei tik sveikata leis, jų nemažins.

Plėtros neplanuoja
Stambiausios ekologinių kiaulių augintojos Algimantų k. (Raseinių r.) Audronės Žilienės ūkyje šiandien kriuksi per 200 Lietuvos genofondo saugomų lietuviškų baltųjų kiaulių.
Aštuonerius metus ekologiškai kiaules auginančios ekologinio kiaulių ūkio šeimininkės pasiteiravus, ar ketina stambinti kiaulių bandą, pašnekovė pripažino, kad tokių minčių neturinti, nes pirkėjų yra tiek, kiek yra, ir nematyti ženklų, kad jų bus daugiau. Pirkėjai nori maitintis sveikiau, tačiau už produkciją brangiau mokėti nenori. Pasak jos, mažai kam rūpi, kad bryzeliui lašinių reikia sertifikuoti kiaules, pasėlius, pašarus ir net druską, pipirus, žoleles ir kitus prieskonius. Ūkiui tai atsieina nemažus pinigus, bet pirkėjams tai nė motais.
„Ar ekologinė kiaulininkystė perspektyvi Lietuvoje? Pasakysiu atvirai – nelabai. Žmonių mažėja, kiti už gerą produkciją nenori daugiau mokėti. Net galvojame, kad ateityje galbūt tieksime ir dviejų šakų, pigesnę neekologišką ir aukštesnės kokybės ekologišką produkciją“, – ateities planais dalijasi ūkio vadovė ir priduria, kad ekologinių ūkių plėtrai trūksta valstybinių institucijų dėmesio.
Pasak jos, vargina ir dideli reikalvimai, kurie kartais atrodo nelogiški. A. Žilienė pasakoja, kad viename Vilniaus prekybos centre prekiaujant jų produkcija tikrintojams užkliuvo net reklama. „Mūsų stende buvo parašyta: „Vienintelė ekologiška mėsa iš šeimininkų rankų.“ Tačiau ir dėl to užkliuvome. Mes iš tiesų mėsos nevakumuojame, į parduotuves savo produkcijos netiekiame, viską parduoda tik mūsų šeima, kad pirkėjams į rankas pakliūtų tik geriausi gaminiai“, – dėsto ūkininkė.

Paranki ne visiems augintojams

Edmundas ADOMAVIČIUS
Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas

Ekologinė kiaulininkystė Lietuvoje niekada nebuvo įsiplieskusi. Tie, kurie laikė nedaug kiaulių, o produkciją pardavinėjo siauram rateliui žmonių, prapuolė kartu su AKM. Didieji kiaulių kompleksai sujungti į vieną, todėl juose auginti ir ekologiškas, ir įprastas kiaules nepavyks. Ekologiškai auginti kiaules geriausia tiems, kurie sugeba gyvulius patys skersti, rūkyti kumpius, dešras, lašinius ir t. t. Išauginti didelį kiekį kiaulienos ir jos neparduoti brangiau – savižudybė.
Be to, nemokame reklamuotis, todėl negauname papildomų pinigų, kuriuos būtų galima panaudoti ne vien plėtrai, bet ir kokybiškiems pašarams.
Lietuvoje turime puikias sąlygas auginti kiaules: geras klimatas, kasmet išauginame bent 5 mln. t grūdų. Pagalius į ratus mums kiša tik epidemiologinė situacija (du trečdalius Lietuvos teritorijos yra apėmęs AKM – red. past.). Manau, nei ŽŪM, nei kiaulių augintojų asociacijoms garbės nedaro tai, kad pusę reikalingos vidaus rinkai kiaulienos importuojame. Dėl to parama ūkiams, investuojantiems į biosaugos priemones, sveikintina.

Monika KAZLAUSKAITĖ
ŪP korespondentė