Laukuose – pavasario pilki atspalviai

Artėjant pavasariniam darbymečiui, žemdirbiai vis dažniau žvalgosi po žiemkenčių laukus ir spėlioja, kiek reikės hektarų iš naujo atsėti, mat besniegė žiema, kartkartėmis grybštelėjusi žvarbiu šalčio liežuviu, Suvalkijoje pražudė nemažai pasėlių. Ypač apgailėtinai atrodo žieminių rapsų plotai, daugelis šio krašto ūkininkų guodžiasi, kad kone visus juos prarado. Javų laukai kol kas taip pat nedžiugina švelnia žaluma – daug kur jie pageltę, nurudę, papilkę, o tai, deja, nieko gero nežada. Ūkininkas Juozas Kairys, kurio pasėlių plotai driekiasi netoli Marijampolės, jau susitaikė, kad jo visi žieminiai rapsai iššalo, o kviečių tik pusė ištvėrė šalčius. Patyręs žemdirbys stebisi, kad tos pačios veislės kviečiai `Scagen` kelių kilometrų atstumu peržiemojo labai skirtingai. Vienur, kur buvo lomelių ar nelabai atviri laukai su užuovėjomis, javai sėkmingai iškentė besniegę žiemą, tačiau atviresnėse, aukštesnėse vietose šalčiai juos pražudė. Kviečius J. Kairys sėjo rugsėjo 20 d., o rapsus – mėnesiu anksčiau. Ūkininkas nelinkęs dejuoti ir tikina, kad kiekvieni metai atneša ne tik pelną, bet ir nuostolių, tad reikia būti tam pasiruošus. Jis ketina prarastus žiemkenčių laukus atsėti vasariniais rapsais ir kviečiais, turi tam sėklos ir trąšų. Suvalkijos ūkininkai, kurių laukai tose pačiose vietovėse po žiemos gerokai skiriasi, spėlioja, kas daugiau išlošė: tie, kurie anksčiau suskubo žiemkenčius sėti, ar tie, kurie neskubėjo, ar pasėlių veislės lėmė jų ištvermę, o gal kai kurios žemės dirbimo technologijos nepasiteisino? Žemės ūkio rūmų atstovas Marijampolės regione, ūkininkas Vytautas Pauža sakė, kad pusės iš jo 22 ha žieminių rapsų tikrai jau nebėra, o dėl kitų spėlioja, palikti juos ar ne. Rapsus Vytautas sėjo pačioje rugpjūčio pabaigoje, kiek vėliau nei nurodoma tradicinėse rekomendacijose, ir nors buvo gražiai sudygę, šalčiai be sniego juos pribaigė. Vietoje iššalusių rapsų ūkininkas ketina sėti vasarinius kviečius, o kai kur nukentėjusių laukų sąskaita didins pupų plotus. Su vasariniais rapsais neketina „žaisti“, anot jo, naudos nedaug – būni tik darbu sotus. Javai V. Paužos laukuose neblogai peržiemojo. Vytautas kasmet augina trijų veislių žiemkenčius: `Scagen`, `Olivin` ir `Ada`. Pasak jo, kol kas kviečių laukai jam nerimo nekelia. Tačiau kaimynystėje besidriekiantys kito ūkininko javų plotai nerodo jokios gyvybės – papilkę, nugeltę. Vytautas spėlioja – gal skyrėsi sėjos metas, gal veislės, rudenį tie javai buvo labai suvešėję, sužaliavę, deja, pavasario nesulaukė. Antai ir netoliese ūkininkaujančio Albino Mickevičiaus rapsai taip pat visiškai iššalo, o kviečių apie 40 proc. pražuvo. Kalvarijos sav. ūkininkai irgi skundžiasi, kad prarado apie 80 proc. žieminių rapsų derliaus, kviečių laukai taip pat daug kur prastokai atrodo. Net ir sėjusieji neva itin šalčiams atsparias veisles tikina, kad šią žiemą teko jomis nusivilti. Kazlų Rūdos sav. ūkininkai stebėjosi, kad buvo tarsi į dvi dalis padalyti. Laukuose arčiau į Marijampolės pusę padėtis prasta, o maždaug nuo Gudelių į Kauno pusę sniego ir užuovėjų, matyt, būta daugiau, tad nuostolių šalčiai pridarę kur kas mažiau. Pasak Ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininko, pasėlių draudimo eksperto, ūkininko Sigučio Jundulo, nors pats yra agronomas, bet savo sėta javų veisle `Agila` šiemet nusivylė. Nors sėk­la buvo puiki, gerai išbeicuota, o rudenį pasėliai atrodė gerai, bet po sausio šalnų, kai be sniego spaudė iki 20 laipsnių šaltis, kviečiai žuvo. Ir kiti ūkininkai šią veislę, anot jo, keiksnoja už neatsparumą. Anot S. Jundulo, šie metai uždavė klausimą ne tik žemdirbiams, bet ir mokslininkams dėl tradicinių nusistovėjusių sėjos terminų. Buvo įprasta, kad nuo rugsėjo 5 d. iki 25 d. būtinai reikia pasėti žieminius kviečius, o rugius – iki rugsėjo 15 d., rapsus – iki rugpjūčio 20 d. Tačiau šie standartai jau nebegalioja. „Aš pasėjau kviečius rugsėjo 25 d., paskutinę dieną pagal geriausius senoviškus terminus, paskui stiprokai palijo, pasėliai sudygo idealiai, bet ruduo buvo sausas ir todėl augalai vystėsi vangiai, ypač rapsai, kuriems reikia pasiekti tam tikrus parametrus, kad galėtų sėkmingai peržiemoti. Taigi gal ne tiek sėjos terminai ką lėmė, bet ir sausas ruduo. Kai kam technologijos sėkmę ar nesėkmę atnešė. Kai kam su priešsėliu nepavyko. Kas po pūdymų ar į suartas pievas žiemkenčius sėjo, tiems geriau sudygo, o kas, pavyzdžiui, rapsus sėjo po kviečių, šie prastai sudygo. Kai kurie žemdirbiai, rapsus ir javus sėję anksčiau, sako, jog viskas gerai, o kiti įsitikinę, kad būtent tai jų pasėlius galėjo pražudyti. Aiškios nuomonės kol kas nėra. Kiekvieni metai linkę kažkuo nustebinti“, – tikina S. Jundulas. Anot agronomo, kol kas pasėlių vegetacija dar nėra prasidėjusi, tad juos vertinti ir nuspręsti, ką daryti, kiek ankstoka. Tikroji situacija turėtų paaiškėti maždaug po 10–15 dienų, kai vidutinė temperatūra bus apie 5–8 laipsnius šilumos. O dabar orai dar labai kontrastingi – dieną pliusinė temperatūra, o naktį vis dar šaltukas spaudžia. Pastarosiomis dienomis žadami nemaži šalčiai, anot S. Jundulo, gali galutinai pribaigti dar ir tuos rapsus, kurie jau patikėjo savo išgyvenimu, o kviečiai ne tik gerokai išretėję, bet jų laukai gali dar labiau nuplikti. Tačiau, jei yra bent 150 augalų kvadrate, dar galima tikėtis apie 4–5 t/ha derliaus ir ūkininkai nebūtinai tokius laukus turi skubėti atsėti, tačiau tai jau kiekvieno valia nuspręsti. „Žvalgantis po Šakių krašto laukus situacija neatrodo tokia prasta kaip aplink Marijampolę, tačiau rapsai ten taip pat peržiemojo prastai, nors sniego būta bent centimetru daugiau. Vilkaviškio krašte žieminiai rapsai pražuvo 80–90 proc., o štai kviečiai, regis, žiemos šalčius neblogai ištvėrė. Žinoma, yra išretėjusių, bet tokios kritinės situacijos kaip rapsų laukuose nėra. Kalvarijoje ant kalniukų jau spalio pradžioje, kai buvo pirmosios šalnos, kvietrugių pasėlių kai kur neliko, o po žiemos pasipylė dar daugiau ūkininkų skundų. Pavasaris tikrai kol kas mūsų žemdirbių nedžiugina. Kai kam nuostolius padengs draudimas, bet apsidraudusiųjų pasėlius, deja, nėra daug. Antai Marijampolės ūkininkų sąjungoje tik keturi ūkininkai iš daugiau kaip 70-ties narių pasėlius apsidraudę. Aš manau, jog kiek­vienas turi teisę spręsti rizikuoti ar apsidrausti. Šiemet išlošė tie, kas draudėsi. Beje, anksčiau suvalkiečiai vis pasididžiuodavo, kad geriau už kitus moka ūkininkauti, kad jų javai, rapsai geriau peržiemoja, kad kitų rajonų ūkininkai iš jų galėtų pasimokyti ūkininkavimo. O šiemet šiauresnių rajonų ūkininkai jau šaiposi iš suvalkiečių, kad šie derlių prarado, mat toje Lietuvos dalyje pasėliai visai neblogai peržiemojo. Žinoma, po poros savaičių situaciją bus galima aiškiau įvertinti, tačiau jau dabar Suvalkijos ūkininkai skaičiuoja nemažus nuostolius ir svarsto, kaip reikės juos sumažinti, ką vietoj iššalusių pasėlių auginti“, – apžvelgdamas padėtį pavasariniuose laukuose konstatavo agronomas S. Jundulas.

Milda JONKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.