Lietuvos grūdų augintojai pasigenda valdžios paramos

Į naująją Ariogalos paukš­­čių lesalų gamyklą suvažiavę Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) nariai domėjosi ne tik grūdų pardavimo šiai įmonei galimybėmis. Čia pat buvo aptarti žemės ūkio sektoriui aktualūs klausimai, naudmenų deklaravimo naujovės, prioritetinės LGAA veiklos kryptys ir kiti dalykai, dėl kurių ūkininkams ypač skauda širdį. Nevengdami kartesnių žodžių jie baksnojo pirštais į Seimo narius, nepadedančius įveikti opiausių problemų.

Ketina steigti naują asociaciją
„Šiais metais buvo šlapia vasara ir šlapias ruduo, bet orai nuo mūsų nepriklauso, todėl turime būti pasirengę dirbti bet kokiomis sąlygomis, nes esame profesionalūs žemdirbiai. Kiek­vienas sukasi pagal savo galimybes, todėl didesnių nuostolių šiemet asociacijos nariai nepatyrė“, – sakė LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Tačiau jis pripažino, kad rudeninė sėja kai kur buvo nekokybiška, ne taip gerai sudygo, kaip buvo tikėtasi, o dalis pasėlių vėliau atsidūrė po vandeniu…

A. Macijauskas pasidžiaugė, kad asociacija prisijungė prie įsteigtos Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybos (LŽŪMT). Jo teigimu, ir anksčiau buvo diskutuota apie tai, kad reikėtų visuomeninės organizacijos, kuri profesionaliau atstovautų ūkininkams, žemės ūkio įmonėms.
„Ūkininko patarėjas“ jau rašė, kaip Lietuvos ūkininkų ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos pieno gamintojų, Lietuvos grūdų augintojų asociacijų atstovai, įgalioti savo valdymo organų, rugpjūčio 25-ąją įkūrė minėtąją tarybą – alternatyvą Žemės ūkio rūmams.
„Didžiausias veiksmas, kurį atlikome šį rudenį, pristatydami tarybą ir išreikšdami savo poziciją, – susitikome su pagrindinėmis Seimo frakcijomis, – kalbėjo A. Macijauskas. – Šių susitikimų akcentas buvo nauji mokestiniai pakeitimai, kuriuos sprendžia Seimas. Taip pat dalyvaujame pasitarimuose Žemės ūkio ministerijoje. Ji mus kviečia jau ne kaip atskirus subjektus – asociacijas ir sąjungas. Šiuo metu yra pateiktas svarstyti tarybos įstatų projektas, netrukus ji bus įregistruota ir formaliai. Bus įsteigta asociacija Lietuvos žemės ūkio ir maisto taryba. Tada ta veikla įgaus aiškesnius kontūrus. Susitikome ir su finansų ministru. Viena vertus, tokie susitikimai davė tam tikrų rezultatų, antra vertus, tenka apgailestauti, kad jie nėra tokie, kokių tikėjomės ir laukėme. Iš tikrųjų po kelių susitikimų su Finansų ministerijos atstovais pasiekėme tai, kad buvo pritarta siūlymui neapmokestinti tų žemdirbių, kurie iki šiol nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio, tai yra iki 45 tūkst. eurų pajamų ribos. Nutarta, kaip buvo, taip ir palikti, nors iš pradžių kalbėta, jog visi iki vieno bus įtraukti į mokesčių mokėjimo sistemą.“

Pažadai subliūško
A. Macijauskas sakė, kad su finansų ministru taip pat sutarta, jog bus palikta lengvata ūkininkams pensininkams ir dirbantiems ūkininkams, kurie jau yra apsidraudę kitur, ir jiems nereikės mokėti „Sodros“ mokesčio. Bet šis pažadas iki šiol tebėra neįgyvendintas. Įstatymo projektuose šios nuostatos jau nebėra.
„Vienas pagrindinių mūsų (LŽŪMT – aut. pastaba) laimėjimų derybose su Finansų ministerija – sutarimas, kad į leidžiamus atskaitymus leis įtraukti žemės įsigijimo kaštus, – pastebėjo A. Macijauskas. – Tai natūralu, nes žemė yra viena pagrindinių mūsų gamybos priemonių ir sudaro nemažą dalį gamybos išlaidų (mokesčiai už žemę, paskolos grąžinimas ar tiesiog pirkimas), bet labai gaila, kad praėjusią savaitę vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komitete šiai nuostatai nebuvo pritarta. Komiteto nariai siūlo iš įstatymų projektų – tiek iš Pelno mokesčio įstatymo, tiek iš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo – šį dalyką išbraukti. Tai mums iš tikrųjų buvo staigmena, nes, kad tai bus įgyvendinta, visais lygiais buvome sutarę – su Žemės ūkio ministerija, finansų ministru, Vyriausybe ir premjeru. Dabar minėtasis Seimo komitetas siūlo Vyriausybei šią nuostatą išbraukti ir nežinau, kaip vystysis šie reikalai toliau. Nes dabar pagal procedūrą šie įstatymų projektai grįš į Vyriausybę su Seimo pasiūlymais, Vyriausybė dar kartą svarstys ir vėl teiks Seimui savo parengtą įstatymą. Nežinau, kaip Vyriausybė pasielgs. Matyt, yra pavojus šiai nuostatai.“

Nešykštėjo kritikos
Anot A. Macijausko, Seimo nariai „valstiečiai“ tik rodo vienas į kitą pirštais, mat gali kilti interesų konfliktas, ir niekaip nesugeba apginti savų. Jam keista, kad „valstiečiai“ Seime niekaip negali apginti ūkininkų interesų. Juk žmonės prieš kokius 5–10 metų kalbėjo, kad reikia įsteigti ūkininkų partiją, kai ji laimės rinkimus, galės atstovauti ūkininkams. „Dabartinis Seimas įrodo: jeigu pats esi ūkininkas, Seime tau surištos rankos“, – tiesiai šviesiai pareiškė LGAA pirmininkas A. Macijauskas.
Jis kritiškai atsiliepė apie dabartinę įstatymo redakciją, kurioje iš smulkiųjų ūkininkų atimama galimybė savanoriškai mokėti įmokas „Sodrai“, todėl, jei turės būtinąjį darbo stažą, jie gaus tik bazinę pensiją – truputį daugiau nei 100 eurų. Bet tarp LGAA narių tokių nėra, todėl smulkiesiems ūkininkams turėtų atstovauti ir jais pasirūpinti Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga.

Piktinosi, kad sankcijų daugėja
Pastebėta, kad į kai kurias LŽŪMT pastabas dėl naudmenų deklaravimo naujovių Žemės ūkio ministerija jau atsižvelgė, o į kitas nenori. Nematyti jokio sankcijų švelninimo, išskyrus tik kai kurių datų pakeitimą. Ūkininkams labiausiai kelia nerimą tai, kad kiek­vienais metais sankcijų skaičius smarkiai auga ir jos tik didėja.
„Nacionalinės mokėjimo agen­tūros, esančios Kaune, Klai­pėdoje ir kitur, nieko daugiau neveikia, kaip tik išrašinėja sankcijas, kurios daugeliu atvejų būna labai mažos – iki šimto ar dviejų šimtų eurų, – piktinosi A. Macijauskas. – Ir tų sankcijų vis daugėja. Taip šis ratas įsisuka vis smarkiau ir smarkiau. Mes siūlome paprastinti taisykles, bet kol kas menkai teįsiklausoma į mūsų pasiūlymus.“
Vienas iš dalykų, kuris labai skaudžiai smogė ūkininkams, yra tas, kad dabar Nacionalinė mokėjimo agentūra turi teisę paprašyti visos deklaruotos žemės valdymo dokumentų, įrodančių, kad ta žemė yra teisėtai valdoma. Jeigu daugiau nei 2 ha neįrodyta, taikomos sankcijos. A. Macijauskas sakė esąs 99 proc. įsitikinęs, kad nė vienas iš grūdų augintojų negalėtų pateikti visų 100 proc. žemės valdymo dokumentų. Reglamente yra ir du reikalavimai, prieštaraujantys vienas kitam. Viename teigiama, kad kas žemę dirba, tas ją ir deklaruoja, o kitame – deklaruoja tas, kas turi žemės dokumentus.
A. Macijausko teigimu, tokiam prieštaravimui pakeisti nereikia Seimo pritarimo, bet kai ministras Bronius Markauskas tai paprašė padaryti savo pavaldinių, šie atsakė, kad tai neįmanoma.
Susirikusieji palietė fondų, ypač melioracijos, problemą, apie kurią dabar visi ūžia kaip spiečiuje. Kuriant įvairius fondus, siūlyta ieškoti privačių investuotojų, nes tai, jų nuomone, bus geriau nei pagalbos ieškoti bankuose.

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas