Lietuvos žemdirbių dinastijas ištiks Gediminaičių likimas?

Europos Komisija (EK) pristatė nekantriai Bendrijos ūkininkų lauktą komunikatą apie Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ateitį po 2020 metų. Lietuvos valdžia skambiais šūkiais skatina jaunimą ūkininkauti, kurti iš žemės ūkio pragyvenančias šeimas, tęsti žemdirbiškas dinastijas. Tačiau viena iš svarbiausių ES įstaigų – Europos audito rūmai – siūlo Briuseliui ir ES šalių vyriausybėms paramą ūkininkauti panorusiam jaunimui suteikti tik nustačius daugybę griežtų, drakoniškų sąlygų, nes, anot europinių auditorių, nėra įrodymų, kad ES lėšos garantuoja sklandžią kaimo kartų kaitą.
Ar netolimoje ateityje Lietuvos ūkininkaičiams bus pasiekiama Kaimo plėtros programos parama, ar tokie ES pareigūnų patarimai, kurių Lietuvos valdžia uoliausiai iš visų ES vyriausybių įpratusi laikytis, galutinai neatbaidys mūsų jaunimo nuo žemės ūkio?

Auditorių nejaudina paramos gavėjai
„Europos audito rūmai laikosi labai griežtos pozicijos. Jų įsitikinimu, paramos sistema turi paraidžiui atitikti teisės aktus. Auditorių nejaudina, jeigu dėl to nukentės jaunieji paramos gavėjai ir prašytojai, kuriems ši Kaimo plėtros programos priemonė juk ir sukurta. Audito rūmai turi keisti tokį požiūrį“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento direktorės pavaduotojas Mindaugas Palionis.
Liuksemburge įsikūrę Europos audito rūmai net specialią ataskaitą surašė, kad ES parama jauniesiems ūkininkams dabar „prastai skirstoma“, nenumatomi jos rezultatai ir neapskaičiuojama konkreti suteikiamų lėšų nauda paramos gavėjams.

Tikslai nepasiekti
Rūmai tikrino ES valstybes, skyrusias daugiausia lėšų jauniesiems ūkininkams: Prancūziją, Ispaniją, Lenkiją ir Italiją, tyrė Europos Komisijos dokumentus, naudojosi iš ES statistikos tarnybos „Eurostat“ išreikalautais visų ES valstybių duomenimis. ES auditoriai stengėsi atskleisti, ar ES paramos jauniesiems ūkininkams mechanizmas padeda jaunimui sklandžiai perimti ūkius iš senstančių tėvų arba pradėti agrarinį verslą plyname lauke.
Anot Europos audito rūmų nario, buvusio Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus, tie tikslai nepasiekti. Rūmai nagrinėjo 2007–2013 metų ES finansinio programavimo laikotarpį. Tada Bendrija suteikė jauniesiems ūkininkams 9,6 mlrd. eurų, beveik antra tiek ES narės pridėjo iš savo nacionalinių biudžetų. Naujakurystės paramą gavo kone 200 tūkst. jaunesnių nei 40 metų asmenų. Tačiau tik dviejose ES šalyse jaunųjų ūkininkų per septynerius metus padaugėjo – Rumunijoje ir Slovėnijoje. Lietuvoje priešingai – jaunųjų ūkininkų sumažėjo 15 tūkst. – nuo 49 tūkst. iki 34 tūkst.

Sukčių gaudytojai nuobodžiautų
Kai kurios šalys visą septynerių metų biudžetą sunaudojo vos Briuseliui patvirtinus jų kaimo plėtros programas, todėl vėliau susigriebusiems kurtis jauniesiems ūkininkams nieko neliko. Europos audito rūmai pasigedo įtikinamų įrodymų, kad ES kaimo plėtros politika efektyviai padeda jauniesiems ūkininkams perimti tėvų verslą ir sustiprėti iš gautos paramos.
„Paramos sistemos ydų beveik nesumažėjo, problemos tos pačios ir dabartiniu finansinio programavimo laikotarpiu“, – apibendrino R. Šadžius.
Europos audito rūmai Europos Komisijai ir Bendrijos šalims pasiūlė planuojant ES bendrosios žemės ūkio politikos poslinkius nuo 2020 m. atsižvelgti į auditorių pastabas, pagalvoti apie tobulesnius ūkininkaičiams suteikiamos paramos principus, išnagrinėti, kokie lėšų šaltiniai (tiesioginės išmokos, vienkartinė parama) greičiausiai padėtų atsistoti ant kojų ūkininkauti panorusiam jaunimui. Europos audito rūmų manymu, ES šalims kruopščiai laikantis auditorių patarimų EK Kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) būtų mažai darbo.

Įvairūs paramos pavidalai
„Praėjusią savaitę paskelbtas Europos Komisijos komunikatas – tai tik gairės, daug idėjų, sudėtų į vieną visumą. ES bendrosios žemės ūkio politikos kontūrai išryškės, kai bus paskelbti teisės aktų projektai. Tikriausiai, 2018 m. gegužės mėnesį. Apie EK komunikatą bus kalbama gruodžio 11–12 dienomis Briuselyje per ES žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdį. Bet ir iš to idėjų rinkinio jau dabar galima užčiuopti pagrindinę komunikato mintį – Bendrijos narės galės pačios lengviau spręsti klausimus. Tikrai tikiu, kad parama jauniesiems ūkininkams turės išlikti – kaip tiesioginių išmokų priedas ar Kaimo plėtros programos priemonė“, – optimistiškai aiškino ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorės pavaduotojas M. Palionis.

Susiraukšlėjęs Europos veidas
Europarlamentaras Bronis Ropė „Ūkininko patarėjui“ pateikė išsamesnių duomenų apie ES ūkininkų kartų kaitą. „Jaunesnių nei 35 metų ūkininkų – tik 6 procentai, o vyresnių nei 60 metų – vos ne 35 procentai! Visur pabrėžiamas Europos Komisijos tikslas: jauni ir nauji ūkininkai. Natūralesniam, žalesniam žemės ūkiui reikia daugiau darbščių rankų. Tačiau jaunimas nesiveržia ūkininkauti. Tai sunkus fizinis darbas. Ypač auginti daržoves, laikyti gyvulius, o socialinės garantijos silpnos – maži ūkiai nedaug uždirba. Europos Komisija siekia, kad ir ES šalių vyriausybės stengtųsi sudominti jaunimą žemdirbyste: suteiktų mokesčių lengvatų, sutvarkytų kaimų, provincijos infrastruktūrą. Bet nesunku suprasti ir įtarius ES auditorius – juk reikia apsisaugoti, kad milijoną eurų iš ES gavęs asmuo, užmiršęs savo įsipareigojimus, negalėtų teisintis: „Sorry, nenoriu savo jaunų dienų aukoti tvartams ir javų laukams…“ Paramos besikuriantiems jauniesiems ūkininkams sistema turi būti lanksti, bet kontroliuojama ir rezultatyvi“, – tikino Europos Parlamento narys.

Neleis piktnaudžiauti
Lietuvos verslo konfederacijos Agroverslo komisijos pirmininkas advokatas dr. Vytautas Šenavičius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad lapkričio pabaigoje Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovas Marijas Miluševas (Mario Milouchev) minėjo nekintančius ES bendrosios žemės ūkio politikos tikslus – išmaitinti visuomenę ir išsaugoti šeimų ūkius. „Tačiau svečias taip pat kalbėjo apie rinkos santykius, kurių negali išvengti nė žemės ūkis, pabrėžė, kaip svarbu teisingai paskirstyti ir veiksmingai panaudoti ES paramą. Besikuriantys jaunieji ūkininkai ja naudojasi dažniausiai, ši Kaimo plėtros programos priemonė bene populiariausia. Iš paskelbto EK komunikato aiškėja, kad Briuselis stipriai rems jaunuosius ūkininkus, bet neleis jiems piktnaudžiauti Europos Komisijos dėmesiu, švaistyti ES lėšų ne pagal paskirtį“, – neabejojo V. Šenavičius.

Valdiško įtarumo viršūnė
Pasak teisininko V. Šenavičiaus, neretai mūsų jaunieji ūkininkai netenka ES paramos ir turi grąžinti europines lėšas įtarus, kad „dirbtinai susikūrė sąlygas paramai gauti“. Pagal dabartinę vertinimo metodiką tėvas ir sūnus, atskirai versdamiesi žemės ūkiu, jau atitinka tris „dirbtinai sukurtų sąlygų“ požymius: vienodos pavardės, tokia pati ūkio veikla, naudojasi tais pačiais produkcijos sandėliais, o jei vienas kitam perleido žemės gabalėlį – tai jau apskritai susiejo ūkius. Anot civilinės teisės specia­listų, jaunieji ūkininkai, kuriems dėl „ūkių susietumo“ liepta atiduoti gautą ES paramą, galėtų apskųsti Lietuvos valdžią net Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir laimėti bylą.

Neįsivaizduojamas biurokratizmas
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Pukas „Ūkininko patarėjui“ atvirai kalbėjo, kad jauniems naujakuriams žemdirbiams mūsų šalyje tenka „nueiti kryžiaus kelius“, norint gauti ES ir nacionalinę paramą.
„Prikurta visokių reikalavimų. Biurokratizmas neįsivaizduojamas. Per ilgai ūkininkauji arba per trumpai – neatitinki nustatytų „kriterijų“. Pažįstami ūkininkų vaikai bandė gauti paramą savarankiškai veiklai pradėti. Nepavyko. Mūsų sąjunga bendrauja su kitų ES šalių asocijuotais jaunaisiais ūkininkais. Jiems lengviau. Pavyzdžiui, net 73 proc. Lenkijos ūkių modernizavimo programos lėšų atitenka jauniesiems ūkininkams“, – apgailestaudamas ir šiek tiek pavydėdamas svarstė Panevėžio r. ūkininkas 26 metų T. Pukas.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos nuomone, ES bendroji žemės ūkio politika – tik gražūs žodžiai apie „gyvą kaimą“, „ilgaamžes žemdirbių dinastijas“, o iš tiesų besikuriantiems jauniesiems ūkininkams sunku varžytis su seniai įsigalėjusiais stambiaisiais ūkiais.

Padėti, o ne bausti
Pradėjęs ūkininkauti Lietuvos jaunimas dažnai jau pirmaisiais metais patenka į Nacionalinės mokėjimo agentūros ir kitų valstybės įstaigų „juoduosius sąrašus“, jaunieji ES paramos gavėjai priekabiai tikrinami, neretai net atgrasomi nuo ūkininkavimo. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ne kartą bandė įtikinti Lietuvos valdžią, kad bausmių (finansinių baudų, veiklos suvaržymų) suklydusiems jauniesiems ūkininkams pirmaisiais metais neturėtų būti, iš pradžių reikėtų nustatyti aiškų laiką pažeidimams ištaisyti, kuris, atsižvelgus į susiklosčiusias aplinkybes, galėtų būti pratęsiamas.
„Ūkininko patarėjo“ kalbinti jaunieji ūkininkai ragino valdžią užkaišyti teisės aktų spragas, kliudančias jaunimui pradėti ūkininkauti, ne vien skambiais žodžiais remti šeimos ūkius. Kitaip Lietuvos žemdirbių dinastijos pasibaigs kaip kadaise galinga Lietuvos valdovų Gediminaičių (Jogailaičių) dinastija, išnykusi 1572 m. mirus paskutiniam jos atstovui, bevaikiui Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
ŪP korespondentas