Melioracija pagaliau sulaukė dėmesio

Šlapynėmis šiemet virtę pasėliai – bėda, žemdirbiams dėl prarasto derliaus ji atnešė milijoninius nuostolius. Melioratoriai pastebi, kad tai ne patys šlapiausi metai, ir viliasi, jog skaudi šio rudens pamoka su ekstremaliosios situacijos ženklu taps lūžiu, kai pagaliau bus imtasi spręsti podukra tapusios melioracijos sistemos problemas. Šiuo metu iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha drenažo būklė yra kritinė, o rekonstruojama kasmet šešis kartus mažiau nei reikėtų. Specialistai apskaičiavo: jeigu taip bus ir toliau, po dvidešimties metų galime prarasti 1,5 mln. ha – derlingi plotai tiesiog vėl užpelkės.

Susirūpinimą laiko geru ženklu
Įmonių asociacijos „Melio­racijos ir hidrotechnikos projektai“ prezidentas dr. Zenonas Kinderis nudžiugo, kad į kvietimą atvykti į seminarą ir kartu aptarti, kaip būtų galima įveikti daug metų įstrigusias melioracijos problemas, atsiliepė kaip niekada gausus ratas žmonių. Padidėjęs dėmesys yra geras ženklas. Tai rodo, kad ši tema jaudina ne tik hidrotechnikos inžinierius, mokslininkus, rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistus.
Pirmą kartą toks dalykinis melioratorių pasitarimas sulaukė žemdirbių atstovų – Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS), Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių.
„Informaciją apie renginį sužinojau iš LŪS. Esu rajono ūkininkų įpareigotas čia dalyvauti, grįžęs naujienomis pasidalysiu“, – ŪP pakalbintas sakė Andrius Vainius iš Klaipėdos rajono Endriejavo kaimo. 500 ha mišriame ūkyje kai kur drenažo sistemos jau neveikia, jas reikia remontuoti ar naujai perkloti.
Vyrui rūpi, ką apie tai mano specialistai, kaipgi bus su melioracijos statinių perdavimu tiesioginiams naudotojams (ką Vyriausybė įsipareigojusi atlikti iki 2020 m. pabaigos) ir kokių ūkininkams kils naujų pareigų bei išlaidų, kas girdėti apie planuojamą kaupiamąjį melioracijos fondą.
Be A. Vainiaus, atvyko ūkininkų dar maždaug iš dešimties rajonų.

Ministro teigimu, sprendimų dar nėra
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas apgailestaudamas pripažino, kad lėšos eksploatuoti ir rekonstruoti melioracijos ir hidrotechnikos statinius yra menkos, situacija netenkina nei valstybės, nei patikėjimo teise melioracijos statinius valdančių savivaldybių, nei naudą iš melioruotos žemės gaunančių žemės savininkų. Kitiems metams žadama rasti papildomų milijonų, vis dėlto tai bus toli gražu ne tie skaičiai, kokių reikėtų.
Ministerijoje brandinami nau­jų teisės aktų projektai, tačiau jokių sprendimų dar nėra.
Rengiamas melioracijos sta­tinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelis. Inicijuojamas ekspertinis tyrimas turėtų pasiūlyti optimalų variantą, kad kuo mažiau nukentėtų žemdirbiai.
Su socialiniais partneriais diskutuojama dėl pasiūlymo kurti finansinį fondą, kaupti privačias lėšas melioracijai.

Kaupiamojo fondo vizija
Pasak VĮ Valstybės žemės fondo direktoriaus Tomo Balčiūno, melioruotoje žemėje užauginama apie 90 proc. žemės ūkio produkcijos. Tačiau nerekonstruojant sausinimo sistemų, jų būklė nuolat blogėja. Jau dabar apie 250 tūkst. ha melioruotame plote žemės ūkio veikla dėl blogos sausinimo sistemų būklės yra negalima.
Valstybės žemės fondas siūlo kaupiamojo melioracijos fondo modelį, kuris užtikrintų efektyvų melioracijos statinių funkcio­navimą ir žemės naudojimą, sukurtų tam atitinkamus teisinius ir nuosavybės santykius. Kad atsirastų toks fondas, reikalingas socialinių partnerių sutarimas, Melioracijos ir Žemės mokesčio įstatymų pataisos.
Fondas būtų finansuojamas iš žemės savininkų įnašų žemės mokesčio pagrindu. Melioracijos infrastruktūra svarbi ne tik žemdirbiams, bet ir užstatytoms teritorijoms, keliams ir geležinkeliams, miškams, saugomoms teritorijoms, sodininkų bendrijoms, karinių poligonų teritorijoms, komercinės paskirties plotams. Tad į kaupiamąjį fondą mokesčius turėtų mokėti visi žeme disponuojantieji ūkiniai ir fiziniai subjektai.
Mokesčio tarifas už nusausintą žemę – vis dar diskusijų klausimas. Pagal šiandieninį variantą, specialioji žemės mokesčio kaupiamoji dalis už žemės ūkio naudmenas kaimo vietovėje siektų 9,86 Eur/ha, nusausintą miškų žemę – 10 Eur/ha, užstatytą teritoriją kaimo vietovėje – 20 Eur/ha.
Fondo lėšomis disponuotų ir jas tvarkytų Respublikinė taryba, sudaryta iš Žemės ūkio ministerijos ir suinteresuotų socialinių partnerių asociacijų įgaliotųjų atstovų, administruotų savivaldybių komisijos.

Valdžios malonės nelaukia
Apsukresni žemdirbiai patys rūpinasi melioracijos statinių savo žemėse būkle. Dalis jų, norėdami pasinaudoti ES parama, buriasi į melioracijos statinių naudotojų asociacijas. Jų skaičius jau artėja prie 400.
Tokią asociaciją įkūrė, parama drenažo rekonstrukcijai triskart pasinaudojo aktyviojo LŪS nario Zigmanto Aleksandravičiaus šeima, valdanti per 2 tūkst. ha. Kupiškėnas į Vilnių atvyko su pasiūlymų paketu valdžiai bei norėdamas pasidalyti įžvalgomis, kokios ribotos galimybės esamomis sąlygomis. Nepaisant pastangų rekonstrukcija yra neekonomiška ir tik dalinė, nes drenažo sistemos nesutampa su žemės naudotojų sklypų ribomis; asiūk­lių šaknys, plintančios iš ekologinių ūkių, gadina ir užkemša drenažo vamzdžius.
Ne vieno specialisto manymu, tokios melioracijos sistemų naudotojų asociacijos turėtų burtis pagal kadastro vietovę, telktis rajone. Tai leistų efektyviau organizuoti darbą.
Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vilhelm Hasse turi nemažai pavyzdžių, kaip žemdirbiai investuoja į melioracijos statinių priežiūrą ir remontą, net jeigu dėl sklypų išdėstymo darbus tenka atlikti ir kitiems savininkams priklausančiuose plotuose.
Didieji rajono žemdirbiai – žemės ūkio bendrovės ir 15 ūkininkų, dirbančių per 1 tūkst. ha – valdo apie ketvirtadalį rajono žemės ūkio naudmenų. Į žemę investuoja Lukšių, Voniškių, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės. Nedideliame Šakių rajone veikia septynios melioracijos įmonės.
Stambieji ūkininkai pradeda kurti melioracijos sistemų priežiūros brigadas (jose paprastai dirba trejetas darbininkų), kurios ne sezono metu atlieka smulkius melioracijos sistemų priežiūros ir remonto darbus.
Inžinieriaus hidrotechniko diplomą turintis, iš melioratorių šeimos kilęs V. Hasse didesnio dėmesio ir finansinės paramos linki 30–300 ha ūkiams, kuriems tenka apie 44 proc. rajono žemės ūkio naudmenų. Šiuos ūkius specialistas vadina kaimo ateitimi ir tvirtina, kad būtent šios grupės ūkininkai geriausiai tvarkosi su melioracijos sistemų priežiūra, nors ūkininkavimas jiems paprastai nėra vienintelė veikla.

Ūkininkams trūksta žinių
Deja, dažniau nei su teigiamais pavyzdžiais rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas V. Hasse susiduria su žemės savininkų supratimo apie melioraciją stoka.
Kad ir magistralinių griovių priežiūra. Kai kurie žemdirbiai juose augina malkinę medieną. Šaknys užkemša drenažo sistemas, kartais kyla nemažų problemų, kai reikia remontuoti drenažo žiotis.
Matant ūkininkų žinių spragas kartu su rangovais prie savivaldybės dar prieš dešimtmetį buvo įrengta kukli mokymo patalpa, surinktos vaizdinės priemonės – naudojamos melioracijos darbams medžiagos, dumblu užneštų ar šaknimis užkimštų drenažo vamzdžių pavyzdžiai. Ūkininkai ateina su įvairiais klausimais – pavyzdžiui, ar reikia pjauti medį, išaugusį ant drenažo žiočių. Užtenka 10–15 min. pabendrauti, žmogui pačiupinėti užžėlusį drenažą, ir tampa aišku, išsprendžiama 90 proc. problemų.
„Aš žaidžiu su savo ūkininkais. Man smagu, kad išklausė, suprato“, – sako specialistas. Tačiau jis neslepia, kad mokymo klasei jokio finansavimo nėra, o reikėtų.
„Blogai, kad žmogus gauna drenuotą nuosavybę ir nežino ką turi“, – stebisi V. Hasse. Jo įsitikinimu, įstatymas turėtų numatyti pareigą žemės savininkui prieš perimant nuosavybę išklausyti kursą apie gaunamą turtą.
Žinovo akis pastebi netinkamai įrengtus vandens nuleistuvus ar drenažo žiotis, nesužiūrėtą griovį bei užneštas pralaidas, kurios pranašauja patvankas. Patyrusiam specialistui apmaudu, kad dėl žinių stokos, nepakankamos priežiūros kai kada ūkininkai praranda ir investuojamas lėšas, laiką.

Irma DUBOVIČIENĖ
ŪP korespondentė