Moderniausia technologija: nuo žuvivaisos iki produktų perdirbimo

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ spec. korespondentė (Latvija)
Žuvų auginimas uždarosiose akvakultūros sistemose laikomas pažangiausiu žuvininkystės sektoriumi. Jam pranašaujama graži ateitis. Ambicingų planų turi ir lietuviai. Šalyje yra daugiau nei pusšimtis augintojų, tačiau dabartinė jų veikla – tik apšilimas prieš šios srities entuziastų vizijose regimas apimtis. Jas iš dalies atskleidžia praėjusią savaitę Latvijos sostinės pašonėje atidaryta itin moderni žuvininkystės įmonė.

Didžiausia Europoje
??????????????????????Sergejus Tračuks žvilgteli į laikrodį: metas pradėti ceremoniją ir paskelbti, kad žuvininkystės gamybos cecho plėtros darbai baigti. Atvyko Latvijos žemės ūkio ministras Janis Dūklavs, kiti aukšti svečiai, esami ir būsimi verslo partneriai, nemažai svečių iš Lietuvos – Žuvų perdirbėjų ir augintojų asociacijos nariai, Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis. Tuo nereikėtų stebėtis: įmonė, į kurios plėtros šventę atvykome, be kita ko, yra Lietuvos žuvų perdirbėjų ir augintojų asociacijos narė.
Perkirpus simbolinę juostą, oficialiai atidaromas naujas bendrovės „Mottra“ padalinys, pastatytas už ES struktūrinės paramos lėšas. „Mottra“ – Latvijos ir Rusijos bendra įmonė, daugiau nei dešimtmetį veikianti vos už kelių kilometrų nuo Rygos. Tai Europoje moderniausia ir didžiausia akvakultūros kompanija, išaugusi iš sovietinės upėtakių auginimo įmonėlės. Įvertinusi pasaulyje taikomas technologijas, kompanija pasirinko unikalų kelią ir neapsiriko.
Šiandien „Mottra“ prekės ženk­las žinomas toli už Latvijos ribų – prestižinėse Londono, kitų pasaulio didmiesčių parduotuvėse, restoranuose. Įmonė siūlo išskirtinę prekę – gaivius ir maistingus juoduosius ikrus, ir ne bet kokius, o ekologiškus. Jie tinkamos brandos, krištoliniame vandenyje laikomų žuvų, todėl neturi „silkių“ prieskonio, juose nėra jokių papildomų skysčių ar kitų priedų, išskyrus druską. Už 56 gramų gurmaniško produkto indelį pirkėjai pakloja ne mažiau nei 50 svarų sterlingų.
Kompanijos įkūrėjas ir bendrasavininkis Sergejus nepailsdamas galėtų pasakoti apie juodųjų ikrų rūšis ir gavybos niuansus, sibirinių eršketų (ir ne tik jų) auginimo ypatumus. Šie dinozaurų amžininkai, galintys užaugti iki 200 kg svorio, reikalauja ypatingos kantrybės ir profesionalumo. Natūraliomis sąlygomis subręsta tik 12-15 metų, o eršketinės žuvys sterlės, kurių ikrai yra šiek tiek mažesni ir turi pilkšvą atspalvį, žinovų dar labiau vertinamos, – lytinę brandą pasiekia tik apie dvidešimtuosius gyvenimo metus. Uždarosiose sistemose auginamos vertingos žuvys neršti pradeda gerokai anksčiau. To pasiekiama užtikrinus vien tik palankias sąlygas: tyro vandens temperatūrinį režimą, kuris padeda reguliuoti gyvūno fiziologiją, bei pašaro kokybę.
Įžengiame į naująsias patalpas, kurios išsidėsčiusios per tris aukštus. Šeimininkas svečius veda skubriu žingsniu, bendrais bruožais nupasakodamas jų paskirtį bei planus, viena akimi nepamiršdamas stebėti, kad į fotografų ir operatorių objektyvus nepatektų komercinės paslapties dalykai. Juk čia taikomos patentuotos ir pačios naujausios technologijos, kurių neskubama patentuoti, vyksta egzotiškų žuvų veisimo tyrimai. Visa tai labai įdomu būtų sužinoti konkurentams.
Antai britai jau trisdešimt kartų mėgino savo įmonėse pritaikyti šias žuvų auginimo technologijas, ir vis nesėkmingai. O štai dabar, su „Mottra“ pasirašius sutartį, reikalai pajudės!

Uždarosios sistemos – draugiškos aplinkai
Mūsų ausiai neįprastai skamba: „Žuvininkystės gamybos cechas“. Tačiau to, kuo užsiima „Mottra“, kitaip ir neapibūdinsi. Čia organizuotas uždaras gamybos ciklas, nuo žuvivaisos iki žuvininkystės produktų perdirbimo – rūkymo, pakavimo.
Žuvys auginamos taikant pažangiausią technologiją – akvakultūrą, arba uždarąsias apytakines (recirkuliacines) sistemas. Pasaulyje jos laikomos ypač perspektyviomis. Žuvų tiekimo rinkoje pastaruoju metu vyksta esminiai pokyčiai – keičiasi vartotojams tiekiamų žuvų šaltiniai: mažėjant žvejų laimikiui bei prastėjant natūralių vandenų ekologinei būklei (deja, dėl to blogėja ir sugaunamų žuvų kokybė), didėja akvakultūros reikšmė. Manoma, kad iki 2020 m. akvakultūros sistemose užaugintosios sudarys jau didumą (68 proc.) visų žuvų produkcijos.
Sergejus Tračuks praktiškai įsitikino uždarųjų apytakinių sistemų nauda, kuri yra keleriopa. Tame pačiame plote įmanoma išauginti keleriopai daugiau produkcijos ir ją patogu čia pat perdirbti. Technologija yra ekologiška bei saugi, nekelia taršos pavojaus aplinkai. Be to, ji idealiai suderinama su kitomis aplinkai draugiškomis technologijomis. Vanduo iš žuvų auginimo baseinų, prisotintas organinių medžiagų, gali būti panaudotas dar ir šiltnamio augalams – gėlėms, pomidorams, agurkams ar kt. – hidroponiniu būdu auginti.
O energijos sąnaudoms mažinti prašyte prašosi panaudojama saulės ar geoterminė energija. Verslininkai nesistengia visko apžioti iškart, tiesiog, turėdami įmonės ateities viziją, verslą plėtoja pakopomis. Esame liudininkai, kaip verslas kilsteli vienu laipteliu.
Erdviose salėse telkšo dešimtys, šimtai betoninių baseinų. Betonas, skirtingai nei daugelyje panašių įmonių paplitusi plastmasė, yra natūrali, ekologiška medžiaga. Talpyklos įvairaus dydžio, nuo 0,2 iki 330 kubinių metrų – juk stambioms žuvims, kokios yra eršketai, reikia nemažai erdvės. Įmonės baseinai gali būti pritaikyti bet kokios rūšies žuvims, vienu metu įmanoma auginti netgi kelias dešimtis rūšių. Skirtingos vandens talpyklos yra nesusisiekiančios, taigi nesėkmės viename baseine atveju užkratas ar kiti teršalai į kitus baseinus nepatektų. Kita vertus, tiek aplinkos, tiek ir vandens temperatūra yra reguliuojama atsižvelgiant į poreikį.
Sklinda tokios veiklos įmonei būdingi garsai – technologinių mašinų ūžesys, vandens šniokštimas. Vanduo tiekiamas iš artezinių gręžinių, apie 200 metrų gylio. Į baseinus jis patenka ne tik prisotintas deguonies, bet ir perėjęs papildomas valymo sistemas.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad vandens sąnaudos yra milžiniškos, tačiau iš tiesų akvakultūros sistemos yra keleriopai taupesnės už kitas žuvų auginimo technologijas. Per parą baseinuose pasikeičia vos 1-1,5 proc. vandens!
Žuvininkystės ekspertai atkreipia dėmesį, kad savita „Mottra“ technologija yra pigesnė už vakarietišką, turi daug niuansų, kurių neperprasi pasivaikščiojęs po įmonę – nesuprasi, kaip įgyvendinta autonominė baseinų sistema, kaip žuvims tiekiamas pašaras.
Pats S. Tračuks yra inžinierius, savo gyvenimą su žuvininkyste susiejęs prieš daugiau nei porą dešimtmečių. Eršketų auginimo uždarosiose recirkuliacinėse sistemose bandymai prasidėjo Rusijoje, Astrachanėje, o vėliau, prisidedant tiems patiems savo srities profesionalams, patirtis buvo plėtojama. Technologijos, pagal kurias naujajame ceche šiandien auginamos bei veisiamos gėlavandenės žuvys, – jau penktosios kartos. Kompanijoje dirba ne tik puikūs specialistai, bet ir mokslo darbuotojai.Laukite tęsinio… Lietuvoje?
Lietuvos žuvų perdirbėjų ir augintojų asociacijos prezidentas Leonas Kerosierius patvirtina spėjimą: asociacijos planai iš tiesų ambicingi. Siekiama bendram tikslui suvienyti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių bei Lenkijos asmenis, suinteresuotus žuvų veisimu uždarosiose apytakinėse sistemose, kad būtų galima aprūpinti tiek vietos, tiek ir užsienio vartotojus. Įvertinus rinkos situaciją, ketinama plėsti auginamų žuvų asortimentą, vengti konkurencijos su tradiciniais augintojais rinkos senbuviais.
„Įsteigėme Nacionalinį žuvininkystės tyrimų centrą, kuris organizuoja mokymus besidomintiesiems žuvų auginimu uždarosiose akvakultūros sistemose. Bendradarbiaujame su Vilniaus universitetu, Klaipėdos universitetu, Gamtos tyrimų centru. Dirbame su savivaldybėmis. Išskyrėme penkis regionus (Anykščiai, Kupiškis, Šiauliai, Klaipėda, Vilnius), kuriuose tikslinga statyti apytakines sistemas“, – pasakoja L.Kerosierius. Pasak jo, asociacijos idėjoms entuziastingai pritaria ne tik verslininkai, bet ir savivaldos politikai, europarlamentarai. Susitikimų metu palaikymą užtikrino ES Jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisarė Marija Damanaki.
Į „Mottra“ įmonės naujo cecho atidarymą ne veltui atvyko praėjusios kadencijos Seimo narys Vytautas Gelvonas, Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis. Prieš porą metų jie visi, taip pat ir potencialus investuotojas S. Tračuks, Kupiškyje rimtai aptarė žuvininkystės plėtros galimybes. Planuojama, kad buvusiame Vizgiūnų žvyro karjere, 27 ha plote, turėtų atsirasti modernus žuvų auginimo ir perdirbimo kompleksas.
Tai būtų pirmasis toks modernus žuvinininkystės projektas Lietuvoje, nors „skrydžiui“ yra pasirengę ir daugiau verslininkų. Kai kurios įmonės pasinaudojo Lietuvos žuvininkystės sektoriaus plėtros 2007-2013 metų programos lėšomis. Tačiau keliolika jų, pernai pateikę paraiškas NMA pagal veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintas taisykles, liko „ant ledo“.
Uždarųjų akvasistemų entuziastai dideles viltis sieja su naujuoju finansavimo laikotarpiu. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) 2014–2020 metams Lietuvai skyrė beveik 16 proc. daugiau lėšų nei praėjusiu laikotarpiu buvo numatyta Europos žuvininkystės fondo. Žuvų perdirbėjų asociacijos prezidentas L. Kerosierius bei direktorius Tomas Legačinskas viliasi, kad šalis suteiks augimo šansą perspektyviai žuvininkystės sričiai.
Apmaudu, bet per praėjusį finansavimo laikotarpį žuvininkystei skirta perpus mažiau lėšų nei Latvijoje.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.