Naudotis draudžiama, pardavinėti ir pirkti – prašom

Kelių policija kovai su greičio mėgėjais ginkluojasi vis modernesnėmis technikos priemonėmis. Tačiau nesnaudžia ir vairuotojai. Neretas savo automobilyje yra įmontavęs antiradarą, kurs įspėja apie kelyje greitį matuojančius policininkus arba netoliese įrengtus tokius prietaisus. Paradoksas – naudotis antiradarais draudžiama, tačiau prekiauti jais – ne.

Kiekvieno pasirinkimo reikalas
Internete galima nesunkiai rasti ne vieną oficialiai veikiančią parduotuvę, kurioje prekiaujama ne tik vaizdo registratoriais, bet ir įvairių tipų antiradarais, pateikiamos išsamios jų techninės charakteristikos, rekomendacijos, kaip naudoti, kainos. Tik mokėk pinigus ir rinkis.
Paskambinę į vieną iš tokių parduotuvių, pasiteiravome, ar įsigiję vieną iš čia siūlomų antiradarų neturėsime bėdų su kelių policija, ar ji už tai nenubaus?
„Nubaus, jei aptiks“, – neslėpė pavojaus internetinės parduotuvės darbuotojas.
„Tai kodėl tada prekiaujate tokia elektronine įranga, jei ja naudotis yra draudžiama?“ – paklausėme.
„Todėl, kad prekiauti nedraudžiama, o pirkti ar ne – kiek­vieno pasirinkimo reikalas“, – išgirdome lakonišką atsakymą.

Atsakomybė tik pirkėjui
Keistoka logika. Ar iš tiesų taip? Paklausus to Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Marijos Kazanovič, ji į kalbas nesileido: „Tai ne mūsų reikalas, mes rūpinamės tik eismo saugumu keliuose ir gatvėse.“
Ką gi, beldžiamės į Policijos departamentą. Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis iš pradžių irgi nelabai norėjo diskutuoti šiuo klausimu. Tačiau vėliau paprašė jį išdėstyti raštu. Po poros dienų tokiu pat būdu jis atsakė: „Atsakomybė numatyta už vairavimą su įrengtais antiradarais, tačiau pardavinėti jų nedraudžiama.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad transporto priemonių vairavimas su įrengtomis greitį matuoti trukdančiomis priemonėmis ir daiktais, su įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiais garso signalais be leidimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 50 eurų. Už šį pažeidimą privaloma skirti antiradarų ar kitų trukdančių matuoti greitį arba fiksuojančių matavimo prietaisus techninių priemonių konfiskavimą.“

Kas naudingiau?
Sužinojome tai, ką ir taip žinojome. Bet ne tai, kodėl nedraudžiama prekiauti tokia įranga, kodėl leidžiama policijai ir greitį mėgstantiems vairuotojams žaisti katę ir pelę – sugaus ar nesugaus. Ir kodėl niekas nė nebando kaip nors užtaisyti šią teisinę spragą.
Įvairių antiradarų pardavėjai, reklamuodami šias prekes, dar paakina vairuotojus: „Pats pasvarstyk, kas naudingiau – už didelį greičio viršijimą kuriam laikui netekti teisės vairuoti ar gauti daugiausia 50 eurų baudą ir panašiai tiek pat patirti nuostolių dėl konfiskuoto prietaiso? O juk ne kiekvienu atveju policininkai jį ir suras.“
Akivaizdu, kad šiuo metu naudingiau įsigyti draudžiamą naudoti antiradarą. Juo labiau kad dabar galima nusipirkti ir kur kas tobulesnį, negu iki šiol buvę, kurį aptikti policininkams yra sunkiau.
Iš pirmo žvilgsnio toks mažai kuo skiriasi nuo paprasčiausio vaizdo registratoriaus. Bet iš tiesų tai hibridinis prietaisas, kuris gali iš tolo aptikti net greičio mėgėjus šiurpinančią policijos ženklais nepažymėtą „Škodą“, sugebančią vienu metu fiksuoti net 32 įvairiomis kryptimis važiuojančius automobilius, ir visus kitus radarus. Aparatas reaguoja į greičio matuoklio skleidžiamus signalus, ir jei yra tikrinamas automobilio greitis, įspėja vairuotojus, įkyriai pypsėdamas.
Jei policija vis dėlto pastebės tokį prietaisą, baudos ir konfiskacijos neišvengsite.

Verta pasidomėti iš anksto
O kaip yra kitose šalyse? Susiruošus kelionei automobiliu į užsienį, tuo verta pasidomėti iš anksto, nes požiūris į įvairių papildomų prietaisų teisėtumą net Europos šalyse gerokai skiriasi. Vairuotojai neretai labai nustemba, kai policijos pareigūnai už įjungtus prietaisus, kuriuos Lietuvoje naudotis leidžiama, kai kuriose valstybėse paskiria didžiules baudas.
Pavyzdžiui, mūsų šalyje paplitę vaizdo registratoriai ir jų nufilmuota medžiaga gali būti puikus pagalbininkas aiškinantis autoavarijos aplinkybes, nustatant jos kaltininką ar užfiksuojant kelių chuliganą. O Ispanijoje už naudojimąsi tokiu vaizdo registratoriumi teismas gali skirti vairuotojui bausmę. Austrijoje už tai gali tekti sumokėti net iki 10 tūkst. eurų siekiančią baudą.
Apie matuojamą greitį perspėjantys antiradarai, taip pat tokią funkciją turinti navigacijos įranga uždrausti Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje.

Legalus įspėjimas neviršyti greičio
Pastaruoju metu šalyje pasirodė ir legalūs prietaisai, kurie neblokuoja radaro spindulio, o tik įspėja automobilio vairuotoją apie netoliese esantį bet kokį – stacio­narų, įmontuotą policininkų transporto priemonėje ar rankinį greičio matavimo radarą.
Iš pradžių tokia žinia nepatikėjome. Tačiau Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresniosios specialistė M. Kazanovič „Ūkininko patarėjui“ patvirtino: „Taip, tai legalūs prietaisai. Jie tik įspėja vairuotoją, kad jis važiuotų lėčiau. Tokį patį tikslą – kad vairuotojai važiuotų saugiai ir neviršytų greičio – turi ir policija, todėl šio prietaiso veikimas nesikerta su saugaus eismo principais. Ši įranga netrukdo matuoti greitį, o tik informuoja apie greičio matavimo prietaiso buvimą. Vairuotojų informavimas kelio ženklais ar kitokiais būdais atlieka prevencinę, įspėjamąją funkciją, skatina neviršyti leistino važiavimo greičio, todėl tokią įrangą naudoti teisės aktai nedraudžia“, – sakė M. Kazanovič.
Iš tiesų, Kelių eismo taisyklių 233 p. rašoma, kad transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones. Apie greičio matuoklius fiksuojančius prietaisus neužsimenama ir Administracinių nusižengimų kodekse.

Montuojama nauja kontrolės sistema
Tačiau ar įsigiję tokį legalų antiradarą, vairuotojai gali jaustis visiškai ramūs, kad nepaklius policijai už greičio viršijimą?
Turime nuliūdinti. Paprastai, gavę antiradaro žinią apie priekyje laukiantį greičio matavimo prietaisą, vairuotojai tuoj pat spusteli stabdį. Vos pravažiavę radarą, vėl spaudžia akceleratoriaus pedalą. Tačiau dar šiemet Lietuvos keliuose bus nustatytos 25 atkarpos, kuriose bus matuojamas ne momentinis, o vidutinis greitis. Tokios atkarpos pradžioje ir pabaigoje automobilis nufotografuojamas. Žinant tos atkarpos ilgį ir laiką, per kurį automobilis ją įveikė, apskaičiuojamas jo vidutinis greitis.
Antiradarai tokiose vietose nepadės, nes atkarpose įrengti fotoaparatai greičio nematuoja ir neskleidžia radijo bangų. Vien kelyje „Via Baltica“ bus įdiegtos 4 tokios sistemos. Vėliau jos bus sumontuotos ir kituose intensyvaus eismo keliuose.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys