Naujas finansavimo modelis programuoja nesantaiką

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) nuo pat savo atsikūrimo 1991 metais svarsto, kaip žemdirbių savivalda galėtų išsilaikyti ne tik (ir ne tiek) iš valstybės biudžeto. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis neseniai pasiūlė, kad žemdirbiai patys visiškai finansuotų savo atstovybes (Rūmus arba nuo jų atskilusią Žemės ūkio tarybą (ŽŪT). Plėšdami valdiškos paramos antklodę vieni iš kitų ir nesukūrę aiškios savarankiškai užsidirbamų pajamų schemos, Rūmai ir Taryba rizikuoja likti visai be lėšų, todėl vargiai sugebėtų toliau funkcionuoti.

Turėtų pasirinkti

ŽŪR įsteigti 1926 m. Dabar Rūmams priklauso 42 organizacijos. Paskutinė balandžio 25 d. įstojo Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija. Pluoštinių kanapių verslas yra labai perspektyvus. Net ir smulkūs ar vidutiniai kanapių augintojai sustiprėję gerokai padidintų Lietuvos žemės ūkio sukuriamą bendrąją produkciją.

ŽŪT atsirado 2017 m., iš pradžių buvo pavadinta Žemės ūkio ir maisto taryba, turi 10 narių. Garsiausias Taryboje stambiųjų ūkininkų, didžiųjų pieno gamintojų ir grūdų augintojų organizacijų balsas.

Pagal naująjį ministro A. Palionio sugalvotą žemdirbių savivaldos finansavimo modelį kiekvienas dirbantis ir deklaruojantis žemės ūkio naudmenas ūkininkas pats turėtų pasirinkti, kurią savivaldos organizaciją, Rūmus ar Tarybą, nori remti, ir vienai iš jų skirtų 1 eurą nuo hektaro, o valstybė nuo 2021 m. iš biudžeto tiesiogiai nebefinansuotų žemdirbių savivaldos.

Neįrašyta į Vyriausybės programą

Apie papildomus mokesčius ūkininkams, kurie ir taip jau iš savo lėšų išlaiko šakines organizacijas, kurioms priklauso, Vyriausybės programoje neparašyta ir pataisytoje valdančiosios daugumos koalicinėje sutartyje neužsimenama. Tik Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė panaikinti specialiai žemės ūkiui skirto žaliai dažyto dyzelino akcizų lengvatą. Degalai, kurių per darbymetį ūkininkai, ir ne tik grūdų augintojai, sunaudoja labai daug, gerokai pabrangtų. Bet Seimo nariai tam nepritaria, o premjeras Saulius Skvernelis net nuogąstauja, kad, atsisakius žymėtųjų degalų lengvatos, Lietuvos žemės ūkis visiškai sužlugtų.

Liktų tik pavadinimas

„Žemdirbių savivaldos finansavimas – ne ministro reikalas. Iš kur jam kyla tokios mintys? Vykdomoji valdžia negali kištis į žemės ūkio organizacijų veiklą ir nurodinėti asocijuotiems žemdirbiams, kaip jie turi elgtis. Kas tada liktų iš žemdirbių savivaldos? Tik pavadinimas! Pirmiau mūsų, žemdirbių, bendruomenė turi nuspręsti, kaip toliau tvarkysimės, tik tada ministerija gali pasakyti savo nuomonę. Pažangiausiose Europos valstybėse ūkininkus vienija Žemės ūkio rūmai. Yra įvairių europietiškų ŽŪR modelių – lenkiškasis, austriškasis, kroatiškasis“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Lietuvos ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Visų šių šalių (arba, kaip Austrijoje, devynių federalinių žemių) vyriausybės remia pagrindines savo žemdirbių atstovybes.

Seimą išlaiko ne parlamentarai

Jokia demokratinė valstybė neįsivaizduojama be piliečių atstovybės – parlamento. Nors parlamentų populiarumo reitingas dažnai būna katastrofiškai žemas, juos visame pasaulyje išlaiko visi mokesčių mokėtojai, o ne patys parlamentarai. ŽŪR dažnai vadinami žemdirbių parlamentu, kaimo žmonių atstovybe.

Seime kuriami įstatymai (ne visada kokybiški), tvarkantys valstybės gyvenimą. ŽŪR tarybos posėdžiuose aptariami svarbiausi žemdirbius jaudinantys agrariniai klausimai, aiškiai suformuluoti, suderinti žemdirbiškosios visuomenės prašymai, reikalavimai ir pageidavimai surašomi į valdžiai adresuotas rezoliucijas. Tačiau politikai tik žodžiais vadina Rūmus svarbiausiais savo socialiniais partneriais, bet nesistengia padėti žemdirbių parlamentui, o svarsto, kad Rūmams nereikia net ir valstybės paramos likučių.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 109, p. 1-3