Padidinta minimali alga skurdo nesumažins

danasNuo šių metų sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) šalyje padidėjo 50 EUR – nuo 300 EUR iki 350 EUR. Praėjusį pirmadienį Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui pareiškus, kad nuo liepos 1 d. MMA vėl didinamas, šįkart – 30 EUR, pragyvenantieji iš minimalaus atlyginimo apsidžiaugė, tačiau sunerimo nemaža dalis darbdavių – iš kur teks imti lėšų atlyginimams didinti?
Vyriausybės užmojį MMA didinti iki 380 EUR komentuoja Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas ARLAUSKAS.

„Dviprasmiška situacija. Viena vertus, Lietuvos darbo rinkos dalyviams ištransliuota gera žinia, kad šalies ekonomika gerėja ir tai suteikia galimybę mokėti didesnį atlyginimą tiems, kurie mažai uždirbo. Taigi puiku: Vyriausybė nenusiplauna rankų – reaguoja į padidėjusias paslaugų ir produktų kainas įvedus eurą. Kai skurdo riba didesnė nei MMA, jį padidinus tarsi užkemšama skurdo problemos skylė.
Tačiau blogai, kad Vyriausybė, prieš nuspręsdama nuo liepos 1 d. didinti MMA, nekreipė dėmesio į Trišalės tarybos nuostatą, jog toks žingsnis turi būti paremtas tam tikrais ekonomikos rodik­liais – kiek padidėjo darbo našumas, infliacija, nedarbas. Šįkart tokių skaičiavimų nebuvo padaryta. Tai liūdina. Juk Trišalė taryba, kaip nurodyta Darbo kodekse, turi tam tikros įtakos sprendžiant, ar didintinas MMA. Vadinasi, Vyriausybė panaudojo jėgos poziciją nuspręsdama, jog nuo liepos 1 d. MMA – 380 EUR. Taip nederėjo pasielgti, nes Trišalėje taryboje nebuvo bendro pritarimo, kad MMA turi didėti. Tokiu būdu Trišalė taryba praranda savo reikšmingumą, institucinį vaidmenį.
Galima pasidžiaugti, kad Lietuvos verslas labai išradingas, nes Trišalėje taryboje analizuodami priėjome išvadą, jog daug įmonių nemoka minimalios algos. Jose žmonės dirba po dvi, tris, penkias valandas per dieną už nustatytą valandos minimalų atlygį. Ką darys tokių įmonių, ypač regio­ninių, vadovai? Dar labiau sumažins darbo laiką. Taip vykdys Vyriausybės nutarimą didinti MMA… Vadinasi, žmogus realiai daugiau neuždirbs. Juk kiekvienas, šiuo atveju įmonės, bando gelbėtis kaip išmano.
Jei valdžia iš tiesų galvotų apie žmones, didintų ne MMA, o neapmokestinamą pajamų minimumą, jį pirmiausia sulyginusi su MMA. Tada nei mokestinė našta darbdavius slėgtų, nei jiems reikėtų gud­rauti perrašinėjant sutartis ir tariantis tarpusavyje, kaip apgauti kitus.
Valstybė, elgdamasi priešingai – didindama MMA, o ne neapmokestinamą pajamų minimumą, – stumia darbo rinkos dalyvius į melagystę.“

Parengė „ŪP“ korespondentė Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
Redakcijos nuotrauka