Ką sako dėmelės ant pomidorų lapų?

Grybinės ligos dažniausiai pomidorus apninka sezono pabaigoje, bet neteisingai prižiūrint augalus, gali pasireikšti jau ir vasaros pradžioje. Tad verta įsigilinti į pomidorų negalavimus sukeliančias priežastis, pasitikrinti, ar jiems augti sudarytos palankios sąlygos.

Dėmėtligė

Ant pomidorų lapų galima pamatyti įvairių dėmių. Iš pradžių gausiau jų būna ant apatinių, o vėliau – ir ant viršutinių lapų. Specialistai perspėja – visos dėmėtligės atsiranda, kai keletą valandų lapai būna sudrėkę arba šiltnamis nuolat drėkinamas. Vieną tokių dėmėtligių sukelia grybas Corynespora cassiicola. Ant lapų atsiranda šviesiai rudos spalvos įvairaus dydžio, dažniau ovalių dėmių su ryškiu apvadu ir koncentriškai išdėstytais apskritimais centre.

Dėmėtligės galima išvengti tinkamai prižiūrint augalus. Šiltnamyje augantiems pomidorams labai svarbi gera oro cirkuliacija, primena specialistai. Jokiu būdu negalima lieti vandens ant lapų, nes taip galima užkrėsti augalus, be to, padeda ligai plisti. Jeigu pomidorus vis tik užpuolė dėmėtligė, susirgusių augalų liekanas nedelsiant pašalinkite iš lauko lysvės ar šiltnamio.

Alternariozė

Labai panašios dėmės būdingos ir kitai ligai – alternariozei, dar žinomai kaip sausligė (sukėlėjas grybas Alternaria solani). Dėl šio panašumo jas be laboratorinių tyrimų sunku ir atskirti. Nors tai viena dažniausių pomidorų ligų, jai jautrios ir paprikos, pomidorai baklažanai, bulvės.

Palankios sąlygos ligai plisti atsiranda, kai prastai vėdinamas šiltnamis, vyrauja 25–28 °C oro temperatūra, ilgesnį laiką nusistovi didelis santykinis oro drėgnis (85 proc. ir didesnis). Lauke ligos atvejų padažnėja šiltą ir lietingą vasarą.

Patyrę pomidorų augintojai pastebi, kad apie alternariozės pradžią dažniausiai signalizuoja apatiniai lapai, ant kurių atsiranda įvairios formos rudų, taip pat koncentriškai rievėtų 0,5–1 cm skersmens dėmių. Joms susiliejus, lapai džiūsta, pats augalas silpsta, užsimezga mažiau ir smulkesnių vaisių.

Alternariozės požymių galima pastebėti ir ant vaisių. Tai įvairios formos, rudos, koncentriškai rievėtos 0,5–1 cm skersmens dėmės, plintančios nuo vaiskočio ar kitos mechaniškai sužalotos vaisiaus vietos. Jos labai sugadina jų išvaizdą.

Išvengti alternariozės ir dėmėtligės galima laiku nuskabant apatinius lapus, primena specialistai. Tai pagerina oro cirkuliaciją, vėdinimą. Nuo dirvos kylanti drėgmė niekur nedingsta, rasos lašeliai pakimba ant lapų, stiebų, vaisių – taip ir atsiranda perteklinė drėgmė, kuri labai palanki tiek grybinėms, tiek bakterinėms ligoms plisti.

Rudoji dėmėtligė

Nuo rudosios dėmėtligės (dar vadinamos kladosporioze), kurią sukelia grybas Fulvia fulva (sinonimas Cladosporium fulvum), apsisaugoti galima auginant šiai ligai atsparių veislių pomidorus. Agronomai pataria, ant sėklų pakelių ieškoti užrašų: C2, C5, Cf 1-5, Ff (sėklų kompanijos gali naudoti skirtingus ligų žymėjimus). Tokie užrašai reiškia, kad šie pomidorai bus atsparūs kladosporiozei.

Pastebima, kad ši liga daugiausia pažeidžia po polietilenine plėvele auginamų pomidorų lapus.

Augalams susirgus, viršutinėje lapų pusėje atsiranda šviesiai žalsvų, vėliau gelstančių ir ruduojančių, 0,5–1 cm skersmens apskritų dėmių. Apatinėje jų pusėje susidaro iš pradžių šviesiai pilkos, vėliau ruduojančios lyg aksomas apnašos.

Pažeisti lapai džiūsta ir nunyksta. Sergančių augalų derlius mažėja, vaisiai noksta lėtai. Infekcijai plisti palankios sąlygos, kai santykinis oro drėgnis yra 80 proc., o temperatūra 10–27 °C (optimali – 22 °C).

Pasak specialistų, rudosios dėmėtligės sukėlėjų gali likti, kai laiku nepašalinamos sirgusių augalų liekanos. Jie gali išsilaikyti net ant medinių šiltnamio konstrukcijų, todėl pasibaigus daržovių sezonui būtina išnešti visas augalų liekanas ir dezinfekuoti šiltnamį.

Bakterinė dėmėtligė

Tai dar viena dėmėtligė, bet jos sukėlėjas ne grybas, o bakterijos (Pseudomonas syringae pv. tomato). Požymių pirmiausia ieškokite ant apatinių lapų – čia atsiranda vandeningų, gelsvai rudų, vėliau tamsėjančių, netaisyklingų, nedidelių (iki 3 mm skersmens) dėmelių su iškilusiu viduriu. Aplink jas susidaro gelsvai žalsvas apvadas.

Liga puola tiek lauke, tiek šiltnamiuose, ypač dengtuose plėvele, augančius pomidorus, apima visą antžeminę augalo dalį.
Ligai plintant dėmių vis daugėja ir ant viršutinių lapų. Labai išplitus ligai, siauros pailgos formos, tamsiai žalių, palaipsniui ruduojančių dėmių atsiranda ant lapkočių ir stiebų. Bakterinė dėmėtligė neaplenkia ir vaisių: jų paviršiuje atsiranda smulkių, 0,5–1,5 mm dydžio, juodų, šiek tiek iškilusių dėmelių nelygiu paviršiumi, dažnai su tamsiai žaliu apvadu.

Jei infekcija ankstyva, masiškai byra žiedai ir nesubrendę vaisiai. Bakterijoms patekus į visiškai išsiskleidusius žiedus, jie tampa sterilūs, vaisiai neužsimezga.

Bakterijos sparčiai plinta esant vėsiems ir drėgniems orams. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra užsikrėtusios sėklos. Pakanka vos vienos, kad liga patektų ir į sveikus daigus, mat neperpuvusiose augalinėse liekanose bakterijos išlieka vienerius metus. Į augalą jos įsiskverbia per vabzdžių ar kitokiu būdu padarytas žaizdeles, nulūžusius plaukelius, lapų žioteles. Pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti po 5–6 dienų nuo užsikrėtimo.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos archyvo nuotr.

Skelbiama pakartotinai

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.