Pagavusi pūkuotą vėją

Jeigu Kaune pamatysite valiūkišką jauną moterį su dviem vaikais ir kankorėžių, šakų, samanų, gėlių bei kitų gamtos gėrybių prikraautu vežimėliu, o gal dar ir maišeliu rankoje, žinokite, kad tai Neringa PAUKŠTYTĖ-SIMONAVIČĖ, gėlių namų „Pūkuotas vėjas“ savininkė.

Pomėgį pavertė darbu
Neringos kelias į verslą prasidėjo dar nuo mokyklos suolo – jau tada gėlės buvo jos pomėgis, būdas atsipalaiduoti. Baigusi 12 klasių, būsimoji floristė atvyko į svajonių miestą – Vilnių, kaip pati sako, susirado trokštamą darbą gėlių salone. Čia, sukdamasi po 12–14 valandų per parą, išėjo ir pirmąją rimtą prekybos gėlėmis mokyklą.
Vėliau studijavo želdinimą Kauno kolegijoje, krimto kraštovaizdžio architektūros ir rekreacijos mokslus Klaipėdos universitete, kol galiausiai ėmė suktis jaukus šeimos lizdelis. Du jame atsiradę žmogučiai nesustabdė Neringos tiek, kad ji virstų tik namisėda mama – pūkuoto vėjo įsukta į veiklos verpetą, mūsų herojė jau kaupiasi ateities projektams.
Pasak pašnekovės, motinystė ėjimą verslo keliu gal ir apsunkino, bet tikrai neprivertė atsižadėti gėlių. „Stumiu vežimėlį su vaiku. Ko gero, nesunkiai atspėsite, ko jame rasite, – juokiasi prie kavos puodelio. – Šakos, samanos, gėlės, apatiniame krepšyje – gamtos gėrybės. Vežimėlyje vaikas, o ant vaiko – puokštė gėlių.“
Sutuoktiniui Neringa yra dėkinga už kantrybę, nes su gėlėmis į jų namus atsikrausto ir skruzdžių, voriukų, kitų vabaliukų, kaipmat pradedančių šeimininkauti virtuvėje ar vonioje. Dėkinga ir už tvirtas vyriškas rankas, kurios labai padeda, kai reikia sunešti gėlių dėžes ar kitas priemones. „Floristika – sunkus darbas, reikalaujantis ne jėgos, bet ištvermės. O gėlės, kad ir kokios trapios bebūtų, sveria nemažai“, – pripažįsta moteris.
Atrasti kintančių gamtos būsenų grožį, laikinumą ir branginti jaudinančių akimirkų įspūdį – Neringos aistra. „Mano kūrinius sujungęs projektas „Pūkuotas vėjas – gėlių namai“ pomėgį pavertė darbu, o darbą – laisvalaikiu“, – džiaugiasi verslininkė.
Neringa neslepia kadaise bandžiusi savęs ieškoti ir kitur: plušo papuošalų parduotuvėje, nes norėjo konkrečių aštuonių darbo valandų, vakarų ir švenčių su šeima, draugais, tačiau toji karjera tetruko dvejus metus. „Supratau, kad tai – ne man, – prisipažįsta. – Tiesiog pasitikrinau, ar esu savame kelyje, ir grįžau prie gėlių.“

Skatina keisti požiūrį į gėles
Su prekių ženklu „Pūkuotas vėjas“ dirbanti floristė tikina, kad jokių iš anksto apgalvotų sprendimų jos versle nėra. „Copy-paste“ stiliumi, anot Neringos, gėles štampuoja turgus, bet tai – joks menas, tik nuobodūs, šalti ir bejausmiai sprendimai.
Tikras floristas, įsitikinusi ji, dviem žmonėms niekada nesukurtų vienodų puokščių: skirtųsi jų spalvos, tekstūra, kvapas. Būtent todėl versli mama prisipažįsta daug laiko skirianti papildomai informacijai apie klientą ir progą, kuria teikiamos gėlės, susirinkti.
„Pirkdami gėlės žiedą ar puokštę, gauname papildomą vertę – emocijas, kvapą ir net draugiją. Gaila, kad daugelis gėles dar traktuoja primityviai. Linkėčiau plėsti požiūrį, nes gėlė yra gyvas organizmas, kuris taip pat jaučia ir reaguoja, kvėpuoja ir skleidžia energiją. Dažnai matau, kaip gėlės nešamos nepagarbiai, plikais kotais, netinkamai supakuotos, jos glęžta ir trokšta. O juk gėlės – dovanos, kurias reikia rinktis be galo atidžiai, iš širdies“, – svarsto Neringa.
Vestuvininkus, pagrindinius Neringos klientus vasarą, žiemop keičia išsiilgusieji namų jaukumo. Artėjant Kalėdoms klientų ratas dar labiau prasiplečia: norima puošti biurus, įmonėms aktua­lu pakuoti dovanas. Versli mama sako besistengianti planuoti viską taip, kad liktų laiko ir dizainui gerai apgalvoti, ir apsilankyti vietose, kurias reikės puošti, ir pabendrauti su klientais, kad įgyvendinamas užsakymas jiems patiktų.

Iš gėlių mišrainės gimsta menas
Verslas be iššūkių – ne verslas. Pasitaikė jų ir versliai mamai Neringai – užsakymas papuošti vienos organizacijos gimtadienį virto tikru kūrybingumo išbandymu. Iki pat šventės išvakarių nežinojusi, iš kokių gėlių gaus kurti kompozicijas, išvydusi atvežtą medžiagą – kaip paramą renginiui paaukotas gerberas, chrizantemas, tulpes, frezijas šiek tiek rožių ir eustomų, Neringa suprato: čia tai bent užduotėlė…
„Apėmė stresas. Kaip iš tos gėlių mišrainės išgauti efektą?“ – dabar jau juokiasi, o tada ne juokais suko galvą. Galiausiai didžiuliais gerberų burbulais dekoravo patalpą, o chrizantemomis – prieigas lauke. „Viskas pavyko gerai, nors dirbti su tokia medžiaga ir dar paskutinę dieną – tikras iššūkis“, – sako kruopščiai planuoti mėgstanti verslininkė.
Neringa džiaugiasi, kad Lietuvoje auga floristinė kultūra, didėja žinių sklaida, atvažiuoja daugiau dėstytojų iš užsienio. „Keičiasi ir klientai. Kai pradėjau dirbti su gėlėmis, žmonės labai norėjo visokių karoliukų, plunksnelių ir kitokių priedų. Šiandien jie suprantami kaip visiškai nereikalinga, neskoninga ir dar pinigus kainuojanti šiukšlė, nes gamta pati yra graži, turtinga – profesionalui tereikia visas gėrybes tinkamai sukomponuoti ir pateikti“, – sako gėlių namų savininkė.
Antrojo vaiko auginimo metus Neringa vadina skirtais pamąstymams: stengiasi susivokti, kur nori eiti ir ką toliau veikti. Floristiką esą sunkoka derinti su šeima, nes gėlių meistrai dirba tada, kai visi švenčia. Daugelis grožiui kurti aukoja visus savaitgalius, vakarus, naktis, šventadienius.
Šeimynykščių toks darbo ritmas nedžiugina, todėl artimiausiu metu versli mama svarsto daugiau dėmesio skirti edukacijai, sukauptas žinias ketina perduoti kitiems. Jos planuose – vaikų ir suaugusiųjų kūrybiniai užsiėmimai, kuriuose būtų galima išmokti taisyklingai merkti gėles, susirišti puokštę, pakuoti dovanas, gaminti kompozicijas.
Popietėmis vesdama tokias kūrybines dirbtuvėles, lengvo kaip pūkas ir laisvo kaip vėjas pasaulio kūrėja svajoja lengviau prisiderinti prie šeimos poreikių, kol vaikai ūgtelės, taps savarankiškesni.

Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė

Laimučio Brundzos ir Neringos Paukštytės-Simonavičės asmeninės nuotraukos