Parama parklupdys

Žemės ūkio ministerija trimituoja, jog nuo Rusijos embargo nukentėję Lietuvos pieno gamintojai gaus didžiausią ES paramos dalį, daugiausia tarp Baltijos šalių, tačiau pasirodė, jog tai muilo burbulas. „Ne parama pieno gamintojams, o smūgis žemiau juostos“, – apie ES skirtąją 13,3 mln. Eur paramą vienu balsu tvirtina 35 tūkst. šalies ūkininkų, laikančių daugiau nei 300 tūkst. karvių. Už toną pieno jiems teks po 8,96 Eur. Latvių pieno gamintojų beveik dešimt kartų mažiau, tačiau jie gaus po 12,01 Eur/t, estų ūkininkų 30 kartų mažiau – jie gaus po 10,07 Eur/t. Tad mūsų šalies žemdirbiai gaus ne didžiausią, bet pačią menkiausią paramą iš visų Baltijos šalių! Su prancūzais, vokiečiais, olandais lietuviams nesusilyginti – jie ir pieno gamybą didina, ir išmokas solidžias gauna. Be to, pagal nacionalinę tradiciją, vos tik mūsų pieno gamintojų sąskaitas pasieks minėtieji eurai, atitinkama suma bus sumažinta pieno supirkimo kaina. Politikai bus tik ką pro duris išleidę pieno perdirbėjų atstovus.

Kas ką melžia
– Karves likviduosime, o pačius priglaus kurios nors kaimyninės šalies fermerių organizacija, – sako Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininko pavaduotojas, Biržų r. ūkininkas Vytautas Stankevičius.
LPGA duomenimis, per praėjusius metus šalies pieno gamintojai prarado apie 80 mln. Eur. Kiekvieną šių metų mėnesį pieno supirkimo kainos, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, buvo mažesnės vidutiniškai 20 proc.
– Iš visų ES šalių Lietuvoje pieno gamintojų padėtis sunkiausia, – tvirtina Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos nacionalinio pienininkystės komiteto vadovas Bronius Markauskas, – tačiau Briuselio parama nedžiugina.
Viešojoje erdvėje sklando optimistiniai politikų pažadai: Lietuvos pienininkai gaus keturgubai daugiau nei pagamina. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė liepos 21 d. „ŪP“ teigė: – Mums rūpi, kad pieno gamintojai galėtų atsiskaityti su bankais, sumokėti mokesčius.
Kitaip sakant, ūkininkas melžia karves, politikai – ūkininkus.
– Parama politizuojama, – rėžia B. Markauskas, – be to, ji kompensuos tik dalį pieno gamintojų praradimų.
Pasak ŽŪR vicepirmininko B. Markausko, keisčiausia, jog skirstant ES paramą į pasitarimą ŽŪM nebuvo pakviestas LPGA vadovas Jonas Vilionis. Būtent jis važiavo į Europos pieno tarybos susirinkimus, dalyvavo protesto akcijose Liuksemburge ir Briuselyje.
– Esant krizinei situacijai, ministerija turi ieškoti bendro sutarimo, o ne priešinti pieno gamintojus su kooperatyvų atstovais, – teigia B. Markauskas.
Jo turimais duomenimis, į ŽŪM buvo pakviesti žmonės, neprisidėję prie reikalavimų skirti ES ir nacionalinę paramą pieno gamintojams.
B. Markausko pastebėjimu, šiandien šalies pieno gamybos sektorius priartėjęs prie pavojingos ribos ir reikia drąsos ir politinės valios gautąją paramą skirti pagal pagaminamo pieno kiekį. Vokiečių, olandų, prancūzų, airių ūkininkai beveik po 10 proc. padidino pieno gamybą.
– Žemdirbystė – tautos išlikimo pagrindas, – sako LPGA tarybos pirmininko pavaduotojas V. Stankevičius. – Pienininkystės atsisakyti negalime, nes tai socialiai reikšmingas verslas. Kitas dalykas – politikų siekis ūkininkus supriešinti, tarp lygių išskirti dar lygesnius.
– Briuselio skaičiuotėje lietuviams pieno gamintojams skirtoji parama nusileidžia latvių ir estų gaunamajai, – apgailestauja B. Markauskas. – Nors visuotinai žinoma, jog kaimyninėse šalyse pieno sektorius kuklus, – priduria pašnekovas

Mažiau ūkių – didesnė parama
B. Markausko turimais oficialiais duomenimis, Lietuvoje yra 34 841 pieno gamintojas, laikantis 301 586 karves, Latvijoje – 4 339 pieno gamintojai, laikantys 162 463 piendaves, Estijoje – 1 269 pieno gamintojai, laikantys 94 946 karves. Lietuvos pieno gamintojams skirta 13,3 mln. Eur paramos, latviams – 9,7 mln. Eur, estams – 8 mln. Eur. Skaičiuojant pagal šalyse pagaminamo pieno kiekį, lietuvis už toną pieno gaus 8,96 Eur, latvis – 12,01 Eur, estas – 10,07 Eur. Skaičiuojant pagal laikomus galvijus, vienai Lietuvos ūkininko karvei tektų 44 Eur, latvio – 60 Eur, esto – 88 Eur.
Lietuvos pieno gamintojus ypač nustebino ŽŪM siekis kooperatyvams skirti 10 proc. didesnę paramą.
– Tai klaidingas žingsnis, – sako B. Markauskas. – Iki šiol nėra aiškumo, kuris kooperatyvas tikras, o kuris tik naudojasi įstatymo spragomis.
– Prie pieninės vartų už visą pieno žaliavą mokama ta pati kaina, – pastebi LPGA tarybos pirmininko pavaduotojas V. Stankevičius. – Tik vėliau kooperatyvų vadovai pieno gamintojus išskirsto pagal savo patiriamus kaštus. Bet ar tai skaidru?..
V. Stankevičiaus nuomone, ES paramos skirstymas lygiems ir lygesniems susijęs su artėjančiais rinkimais į Seimą. Jei kooperatyvo vadovai simpatizuoja ŽŪM atstovaujamai politinei jėgai, galimi ir 10 proc. „arbatpinigiai“.
Visuomeniški, žinomi šalies ūkininkai B. Markauskas ir V. Stankevičius teigia, jog naudojantis ES ir mūsų valstybės parama nuo krizės nukentėjusiems pienininkams būtina stiprinti vertikaliąją kooperaciją, investuoti į ūkių konkurencingumą. Mažinti pieno gamybą ir už tai gauti Briuselio pinigėlių lietuviams būtų ne tik pragaištinga, bet ir amoralu.
– Jau šiandien pastebiu, kad ne tik miestiečiai, bet ir kaimo gyventojai pamiršę natūralaus pieno skonį, – pasakoja V. Stankevičius. – Prekybos centrai siūlo pusę metų negendančio pieno gaminio, tačiau jo vertė – kiek balos vandens.
Europos Komisija, tikėtina, įsiklausiusi į mūsų ir kitų ES šalių politikų perduodamas žinias, parengusi paramos pieno gamintojams skirstymo projektą. Rekomenduojama už gautas subsidijas mažinti pieno gamybą, remti smulkius ūkius, ekstensyvius, draugiškus aplinkai gamybos metodus, įgyvendinti kooperacijos projektus, kokybės schemas, mokytis finansinių priemonių ir pan. Plati paramos paletė, bet kai pateks ant nacionalinių dalijimo sietų, užteks tik „lygesniems už lygius“.
Šalyse, kur politikų pažadai ūkininkams verti tiek pat, kiek ir ES parama už pieno toną, menka viltis tikėtis pagerėjimo sektoriuje.

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas