Per pusryčius – ir vakarienė

Karvė kaip maisto šaltinis pažįstama viso pasaulio gyventojams.

– Šalies pieno ūkiai per aštuonis šių metų (embargo) mėnesius patyrė apie aštuoniasdešimt milijonų eurų nuostolių, tačiau deramų kompensacijų ūkininkai gali ir nebesulaukti, – teigia Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, – parama pieno gamintojams mokama pagal 2006–2007 kvotos metų duomenis apie parduotą pieną ir turėtą pieno gamybos kvotą, įregistruotą informacinėje sistemoje!
Pasak LPGA vadovo J. Vilionio, nuo 2006–2007 metų šalies pieno sektorių paliko apie 10 tūkst. pieno gamintojų, tačiau išmokas už kvotinį pieną jie toliau gauna. Asociacijos tarybos nariai ne kartą informavo Žemės ūkio ministeriją apie šią padėtį, tačiau sulaukė paaiškinimo, jog toks ES reglamentas. Nors kakta į sieną!
J. Vilionio teigimu, per kone dešimtmetį įvyko milžiniški pokyčiai pieno gamintojų struktūroje. Vieni pasitraukė iš pieno gamybos, kiti ją padidino, treti pradėjo pieno gamybos verslą.
– Dar neseniai ministerijos atstovai iš tribūnų perspėjo pieno perdirbimo įmonių atstovus, jog šie nepirktų pieno iš ūkių, kuriuose nelaikomos karvės, – prisiminė J. Vilionis.

Nuostoliais nesidalijama
Susitikimuose su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi LPGA vadovas J. Vilionis išgirdo, jog Lietuva per dešimtmetį iš ES fondų nacionalinio žemės ūkio gamybos plėtrai gavo apie 23 mlrd. Eur. Tačiau, pasak J. Vilionio, agrarinis sektorius – ne tik pieno, mėsos, javų ar daržovių ūkiai, bet ir jų veiklą kontroliuojančios valstybės tarnybos, organizacijos. Ar jos dalijasi su pieno gamintojais šių patirtus ekonominius nuostolius?..
Pastaruoju metu šalyje pieną perdirbti parduoda 28 tūkst. pieno gamintojų. Pasak J. Vilionio, per dešimtmetį pieno ūkiai kito, ūkininkai plėtė karvių bandas, investavo į melžimo ir šaldymo įrangą, statė naujas fermas.
– Šiandien konkurencingas 300 piendavių ūkis, tačiau jo savininkas išmokas gauna už dešimt karvių, nes tokią bandą laikė 2006–2007 metais, – kalba J. Vilionis, – daugelio atsakingų pareigūnų klausiau, kiek dešimčių milijonų taip „sutaupoma“ ir kur jie paskui prašampa, bet visi atsakė tyla. Esu įsitikinęs, jog dėl visų žemės ūkio sektoriaus nuostolių esame kalti patys. Prieš dešimtmetį nesugebėjome išsireikalauti didesnių tiesioginių išmokų, atsirinkti gamybos prioritetų, pasitikėjome gražbyliaujančiais politikais.

Sotus alkano neužjaučia
Pasak J. Vilionio, iš susitikimų su Lietuvos ūkininkais ir Pasaulio pienininkystės kongreso dalyviais klostosi nuomonė, jog laikas optimizuoti pieno ūkius, išvalyti kooperacijos judėjimą nuo trumparegiško „pigiau perku – brangiau parduodu“ verslo, stiprinti žemdirbių derybinius gebėjimus.
LPGA tarybos pirmininko žiniomis, Kanados ūkininkas už pieno žaliavos kilogramą gauna 47 euro centus, suomis – 37 euro centus, lietuvis – iki 20 euro centų. Supirkėjų kooperatyvai (šalyje jų yra apie 70) pieno gamintojams vidutiniškai moka iki 10 euro centų. Kiekvieną mėnesį ŽŪM skelbia praėjusio laikotarpio pieno supirkimo kainų suvestinę, kuri, sprendžiant iš ūkininkų atsiliepimų, šiek tiek prasilenkia su tikrove.
– Premjeras, ministrė važiavo į Briuselį derėtis dėl paramos šalies pieno gamintojams, tačiau gautoji, net ir su nacionaline dalimi, pieno ūkių nuo griūties neišgelbės, – įsitikinęs J. Vilionis.
Jo teigimu, jau dabar verda diskusijos, kaip padalyti gautuosius 12,63 mln. Eur. Siūloma neremti ūkininkų, laikančių iki 5 karvių, ir turinčiųjų daugiau nei 300 piendavių. Vieni atsisakys verslo ir be paramos, o kiti ras vidinių rezervų. Kaip sakė vienas ŽŪM pareigūnas, „pieno gamybos nuosmukis veda į struktūrinius pokyčius“.
LPGA tarybos pirmininkas J. Vilionis asociacijos įgaliotas kreipėsi į ŽŪM vadovę Virginiją Baltraitienę, prašydamas skirstant paramą pieno gamintojams naudoti 2014–2015 pieno kvotos metų duomenis. Jeigu to neleidžia Europos Komisijos reglamentai, prašoma kreiptis į ją ir gauti atitinkamą leidimą.

Mokėti leidžiama
Lietuvoje išrinktas Europos Parlamento narys Bronis Ropė (EP Žaliųjų frakcija) „Ūkininko patarėjui“ sakė, jog, vadovaujantis LR žemės ūkio ministro 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D–663 patvirtintomis 2015 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pieną mokėjimo taisyklėmis, išmokos už pieną bus mokamos tiems pieno gamintojams, kurių vardu 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. liepos 31 d. laikotarpiu Ūkinių gyvūnų registre buvo registruotos pieninės karvės.
Pasak EP nario B. Ropės, kadangi tai pereinamojo laikotarpio nacionalinė pagalba, kurią valstybės narės gali skirti sektoriams, kuriuose ši pagalba buvo skirta 2013 m., ji turi būti skirstoma pagal tas pačias sąlygas, kaip reglamento (EB) 73/2009 132 straipsnyje numatytos sąlygos (2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013). Tačiau asmenims, kurių vardu pirmąjį šių metų pusmetį nebuvo registruotų pieninių karvių Ūkinių gyvūnų registre, pereinamojo laikotarpio išmoka už pieną nebebus mokama.
Prieš porą savaičių Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM išplatino pranešimą, jog pieno gamintojams planuojama išmokėti apie 17,8 mln. Eur – po 15,98 Eur už 2006–2007 kvotos metais į rinką patiekto pieno toną. 2015 metų pereinamojo laikotarpio valstybės parama už pieną turėtų pasiekti beveik 34 tūkst. ūkininkų (VĮ „Pieno tyrimai“ duomenimis, 2015 m. rugpjūčio mėn. pienas buvo superkamas iš 28 tūkst. ūkių).
ŽŪM pranešimu, didžiausia paramos už pieną suma (985,1 tūkst. Eur) pasieks Šakių r. ūkininkus (1 026 pareiškėjus). Daugiausia paramos gavėjų yra Šilalės (2 090), Kelmės (1 781), Alytaus (1 645), Vilkaviškio (1 547), Raseinių (1 405 pareiškėjai) rajonuose.
Pasak LPGA tarybos pirmininko J. Vilionio, tai nacionalinės lėšos, kurios turėjo būti išmokėtos kitais metais.
– Jeigu aš per pusryčius suvalgiau ir pietų, ir vakarienės davinį, nakties sulauksiu tuščiu pilvu, – šmaikštauja J. Vilionis. – Panašu, jog kitais metais šalies pieno gamintojų laukia rimti „struktūriniai pokyčiai“.

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.