Pilna valstybės piniginė žemdirbių nenudžiugins

Pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo Seimui pateiktas svarstyti nedeficitinis kitų metų nacionalinis biudžetas. Pirmą kartą istorijoje žadama įvykdyti ir įsipareigojimus sąjungininkams – skirti krašto gynybai ne mažiau kaip 2 procentus bendrojo vidaus produkto. Kartu, pasak šio svarbiausio šalies finansinio dokumento rengėjų, tai bus socialiai jautriausias valstybės biudžetas. Gana palankiai šį biudžetą vertina ekonomikos ekspertai. Kur kas santūriau – žemdirbiai, nes juos užgrius ir didesni mokesčiai, ir didesnės dyzelino kainos. Atspindi finansines galimybes Iš tiesų valstybės biudžetas ir kitais metais bus deficitinis. Tačiau prie jo pridėjus „Sodros“ ir savivaldybių biudžetus nacionalinis biudžetas tampa perteklinis. Tokio lygio Lietuva iki šiol nebuvo pasiekusi. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, sparčiausiai kitąmet augs finansavimas socialinei ir sveikatos apsaugai bei gynybai. Tačiau ministras akcentavo ir tai, kad būtina kaupti rezervus ne tokiems palankiems ekonomikos laikotarpiams, kurių pranašas – didėjanti infliacija ir brangstantis nekilnojamasis turtas. Kritikos visoms vyriausybėms ir jų parengtiems biudžetams paprastai nešykštinti Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį kartą pripažino, kad biudžeto projektas daugmaž atspindi finansines valstybės galimybes ir tokį ji pasirašytų, jeigu tik Seimas jo nesugadins ir drastiškai nepakeis. Suvienodins su kitu verslu Iš pirmo žvilgsnio gana optimistiškai atrodantis kitų metų valstybės biudžetas greičiausiai nelabai nudžiugins žemdirbius. Finansų ministras V. Šapoka neslėpė, kad pokyčių tikrai čia bus. Tik ne visi jie bus malonūs. „Žemės ūkio sritis bus įvesta į bendrą mokestinę sistemą, numatytas pereinamasis laikotarpis, o mokesčiai – tiek individualiems ūkininkams, tiek juridinės formos ūkiams – suvienodinami su kitomis verslo šakomis“, – sakė ministras. Be to, žadama didinti akcizą dyzeliniams degalams, taip pat ir ūkininkams skiriamiems lengvatiniams, žymėtiesiems. Dėl tokių mokestinių pakeitimų litro dyzelinių degalų kaina padidės 2 ct, o žymėtųjų – net 4 ct. Ši žinia gerokai nuvylė augalininkyste užsiimančius ūkininkus ir žemės ūkio bendroves. Jų išlaidos žemės ūkio gamybai neabejotinai padidės. Nematyti didesnių finansinių prošvaisčių gelbstint vis labiau nykstančią melioracijos sistemą. Mažiau asignavimų numatyta ir pačiai Žemės ūkio ministerijai. Palyginti su šiais metais, jie sumažės 25 mln. eurų. Kur slypi biudžeto jautrumas? Kodėl Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis ir finansų ministras V. Šapoka ateinančių metų biudžetą vadina socialiai jautriausiu? Kas čia jautriau, palyginti su ankstesniais metais? Pasak ministro, socialinei atskirčiai mažinti kitų metų biudžete numatyta daugiau kaip pusė milijardo eurų. Tai gerokai daugiau negu anksčiau. Nuo sausio 1-osios bus didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinė alga šoktels iki 400 eurų. Turintiesiems 30–55 proc. darbingumą šis dydis sieks 390 eurų, o 0–25 proc. – iki 450 eurų. Tokiu būdu siekiama, kad mažiausiai uždirbantieji ir neįgalieji mokėtų mažiau mokesčių. Po 30 eurų bus skiriama mėnesinė išmoka vaikui, kurią gaus visi, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. V. Šapokos teigimu, šio pakeitimo tikslas – mažinti skurdą ir padėti mažiausias pajamas gaunantiems asmenims. Nepriklausomai nuo gaunamų pajamų bus mokamos papildomos išmokos auginantiesiems tris ir daugiau vaikų. Pasak finansų ministro V. Šapokos, palyginti su 2017 m. sausio 1 d., 63 eurais per mėnesį padidės pensijos. Viltingi pažadai medikams ir pedagogams Kitąmet turėtų pagerėti ir dabar daugelio keiksnojama sveikatos apsaugos sistema. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą žadama padidinti iki 173 mln. eurų. Anot finansų ministro, tai leis pakelti atlyginimus medikams, pradėti finansuoti naujas iki šiol nekompensuotas gydymo paslaugas, daugiau dėmesio skirti sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, reabilitacijai ir prevencijai. Nuo 2018 m. turėtų didėti pedagogų atlyginimai, nes palaipsniui per dvejus metus bus pereinama prie etatinio apmokėjimo. Tam valstybė papildomai skirs 93 mln. eurų. Kitais metais – 20 mln. eurų, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams kelti – 22,6 mln. eurų. Žadama, kad iki 2020 m. mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų. 2018–2022 metais numatyta sudaryti prielaidas didinti dėstytojų, mokslininkų algas, gerinti jų darbo sąlygas. Taip pat 4 mln. eurų padidės neformalaus vaikų švietimo finansavimas ir 5 mln. eurų – nemokamas aukštasis mokslas bakalauro studijose pagal valstybės poreikį. Pajamos iš keturių pagrindinių mokesčių Prognozuojama, kad 2018 m. nacionalinio biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sieks 9,072 mlrd. eurų, kitaip tariant, bus 6,9 proc. didesnės, palyginti su šiems metams patvirtintu planu. Kokie aitvarai žada sunešti tokias pajamas? V. Šapokos teigimu, pajamos turėtų suplaukti iš 4 pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno. Šie mokesčiai sudarys liūto dalį, apie 89 proc. valstybės biudžeto pajamų be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų. Planuojama, kad jų bus gauta apie 6,014 mlrd. eurų, arba 6,7 proc. daugiau nei šiais metais. Daugiausia įplaukų tikimasi gauti iš pridėtinės vertės mokesčio. Kitais metais jos turėtų siekti apie 3,540 mlrd. eurų, tai yra apie 52,6 proc. visų valstybės biudžeto pajamų, be ES lėšų. Beveik 1,817 mlrd. eurų pajamų tikimasi gauti iš gyventojų pajamų mokesčio. Akcizai valstybės biudžetą turėtų papildyti daugiau kaip 1,452 mlrd. eurų, apie 21,6 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES). Daugiausia kritikos – iš opozicijos Seime pristatytas kitų metų biudžeto projektas daugiausia kritikos sulaukė iš konservatorių frakcijos. Nors po pateikimo parlamente paprastai jis nevertinamas, tačiau opozicija jį galėjo šturmuoti klausimais ir tuo pasinaudojo. Kodėl neįvardyti galimi kitų metų pabaigos skurdo, švietimo kokybės ir ekonomikos konkurencingumo rodikliai? Kodėl nieko neužsiminta apie jautrius progresinių mokesčių klausimus? Ar tikrai bus toliau didinamas finansavimas krašto apsaugai? Tėvynės sąjungos lyderis Gabrielius Landsbergis kitų metų biudžeto projektą yra pavadinęs netgi pavojingu, keliančiu daug abejonių. Po pateikimo valstybės biudžetas bus nagrinėjamas Seimo komitetuose. Pirmasis svarstymas Seimo plenariniame posėdyje turėtų vykti lapkričio 23 d., antrasis – gruodžio 7 dieną. Biudžetas turi būti patvirtintas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki kitų metų pradžios. Žingsnis į priekį, bet valdininkų nesumažės Kitų metų nacionalinio biudžeto projektas yra unikalus jau vien dėl to, kad Lietuvoje per 27 metus jis nebuvo planuotas perteklinis. Skeptikai, žinoma, tikriausiai pasakys: „Pamanykit, viršys nevisu procentu, ekonominio perversmo tai vis vien nepadarys.“ Nenorėkime visko iš karto. Reikėtų nepamiršti: kai pajamos didesnės už išlaidas, jau galima kaupti tam tikrą rezervą, mažinti skolų naštą, mokėti už jas mažesnes palūkanas. Tai jau žingsnis į priekį. Be to, šis biudžetas iš tiesų yra gana reikšmingai socialiai orientuotas – socialinei ir sveikatos apsaugai žadama atseikėti kur kas daugiau lėšų negu ankstesniais metais. Turėtų pagerėti mažiausias pajamas gaunančių žmonių gyvenimas, nes didinamas neapmokestinamųjų pajamų dydis, minimali mėnesinė alga. Tačiau kai kurie dalykai gali kelti šiek tiek nerimo. Valstybės valdymo išlaidas numatoma ne mažinti, o 5,4 proc. didinti. Tai reiškia, kad valdymo reforma yra įklimpusi ir vargu ar kitąmet bus kokių nors didesnių permainų. Toks valdymo išlaidų padidėjimas rodo, kad būtent tiek lėšų reikės dabar esančių valdininkų atlyginimams padidinti. Radikalesnės pertvarkos čia buvo galima tikėtis ne didinant valdymo išlaidas, o leidžiant valstybės institucijoms tiek kelti atlyginimus, kiek jos sutaupys. Taip jos būtų priverstos pačios reformuotis, mažinti darbuotojų skaičių, ieškoti vidinių rezervų. Dabar, atrodo, viskas bus kaip ir anksčiau – gyvensime su tokiu pat dideliu valdžios aparatu. Valdininkų skaičius tūkstančiui gyventojų ir toliau didės, nes šalyje pastaruosius keletą metų žmonių vis mažėjo. Tačiau apskritai šį biudžeto projektą vertinčiau pozityviai. Galbūt tai ir nėra svajonių biudžetas, bet vis dėlto jis turėtų sudaryti prielaidas makroekonominiam stabilumui Lietuvoje. Gitanas NAUSĖDA SEB banko vyriausiasis ekonomistas Lipti ant to paties grėblio nereikėtų Džiugu, kad pagaliau mūsų valstybės pajamos viršys išlaidas, kad galėsime krašto apsaugai skirti seniai planuotus 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kad bandoma apčiuopiamai mažinti socialinę atskirtį, gerinti pensininkų padėtį. Tačiau ir toliau problema Nr. 1 lieka emigracija, darbingo amžiaus žmonių mažėjimas. Nepastebėjau, kad šio biudžeto projekte būtų numatyta kokių nors reikšmingesnių priemonių šiai situacijai pakeisti. Tebelieka aukštas vidurinio sluoksnio žmonių apmokestinimas. Neišspręstos sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos problemos. Numatomas atlyginimų padidinimas yra nepakankamas, kad pagerėtų šių profesijų prestižas, kad šiems žmonėms nereikėtų lakstyti po kelis darbus ir galėtų gyventi oriai. Seimo opozicijos kritika ir nuogąstavimai, kad šio biudžeto projektas yra pernelyg optimistinis, manau, irgi neturi svaresnio pagrindo. Šie metai ekonomikos požiūriu buvo gerokai geresni, negu prognozuota. Daugelyje sričių gautos perteklinės pajamos. Akivaizdu, kad šiuo metu ekonomika auga, mokesčių surinkimas gerėja, pajamos didėja, todėl biudžete užsibrėžti tikslai, manau, yra pasiekiami. Šiek tiek grėsmės kelia tai, kad Seime ir Vyriausybėje kartais atsiranda tokių silpnumo akimirkų, kai, neatsilaikius tam tikrų visuomenės sluoksnių spaudimui, puolama dalyti lengvatas, daryti išimtis, finansuoti ir remti abejotinas iniciatyvas, įvairias organizacijas, institucijas. Tokių dalykų yra buvę, todėl lipti ant to paties grėblio nereikėtų. Žinoma, ateinantys metai gali būti ne tokie geri kaip šie, bet didelio kritimo, jei nebus kokių nors apokalipsinių scenų, nematyti. Tam tikras lūžis galbūt įvyks 2020 m., kai bus nutraukta arba smarkiai sumažės Europos Sąjungos parama, ir tam turėtume ruoštis. Žygimantas MAURICAS „Luminor“ banko vyriausias ekonomistas Stasys JOKŪBAITIS