Pjaunamo veršio sindromu jau persirgta

Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis perdavė kaliošus parlamentarei, labiausiai, pasak jo, nekenčiančiai kaimo.

„Kaimo žmogus žino: veršis turbūt vienintelis gyvulys, kuris pjaunamas tyli. Akys išpūstos, ašaromis pasruvusios, bet tyli. Mūsų kaimo situacija šiandien tokia pat“, – birželio 16 d. vykusiame išplėstiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdyje apibūdino Vilhelminas Janušonis, Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, ragindamas nebediskutuoti, o aiškiai pasakyti „ne.“ Nebesvarstyti, kompromisų beieškant, o pasipriešinti abejotinoms mokesčių reformoms, neteisingam trūkstamų lėšų perskirstymui, žemės ūkio valdymo nekompetencijai ir trumparegiškumui.
Po posėdžio svečių kalbų, kilusių diskusijų ir komentarų nutarta: Lietuvos ūkininkai pjaunamu veršiu nebebus.

Neteisingiems sprendimams nutarta priešintis
Išklausę Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Jasiaus pranešimo apie probleminę ir greito sprendimo reikalaujančią situaciją dėl lėšų išmokoms trūkumo 2018–2020 metams, įvertinę siūlomus trūkstamų 136 mln. eurų ūkininkauti mažiau palankių žemių ir 30 mln. eurų ekologiniams ūkiams „atradimo“ variantus, LŪS prezidiumo nariai pasipiktino: kodėl ūkininkai turi atsakyti už ŽŪM specialistų negebėjimą ar nenorėjimą skaičiuoti nuo pat 2015 metų KPP įgyvendinimo pradžios? Nesutiko ūkininkų atstovai nei dėl KPP paramos lėšų perkėlimo iš I ramsčio į II, nei dėl atskirų KPP programų lėšų perskirstymo ar sąlygų teikiant paraiškas gauti paramą pakeitimo. Tuo labiau kad LŪS tarptautinių ryšių koordinatorės Jolitos Motiejūnienės pateiktus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento neatitikimus, nurodančius, jog dėl paramos lėšų perkėlimo iki 2019 m. Lietuva turėjo apsispręsti dar 2014 m., ŽŪM atstovas traktavo gana neapibrėžtai, tad nutarta per europarlamentarą Bronį Ropę kreiptis į Europos Komisiją dėl reglamento nuostatų išaiškinimo.
Po posėdyje dalyvavusių Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininko Jono Vilionio, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovo Jono Sviderskio, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Kazio Starkevičiaus ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko kalbų ir raginimų nepasiduoti „skaldyk ir valdyk“ metodikai, priešintis neteisingiems sprendimams LŪS prezidiumas nutarė nepritarti planuojamam KPP paramos lėšų perkėlimui; reikalauti padidinti valstybės kofinansavimą žemės ūkiui iki 25 proc. nuo dabartinių 15 proc.; nepritarti rengiamai mokesčių reformai, kurios esmė, pasak posėdžio dalyvių, – atimti lengvatas iš kaimo, neliečiant kitų šalies ūkio subjektų.

Ūkininkams mokesčių sistema nekeistina
Su planuojamais mokesčių pakeitimais LŪS prezidiumo narius supažindino Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) prof. Astrida Miceikienė, pateikusi išsamią studiją apie valstybėje planuojamos mokesčių ir socialinės sistemos „tobulinimo“ pasekmes ūkininkams. Išnagrinėjusi sumodeliuotus įvairaus pelningumo ūkių apmokestinimo variantus ir apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo būdus, prof. A. Miceikienė dėl ūkininkų apmokestinimo sistemos pateikė savo nuomonę, pagrįstą galiojančiais teisės aktais ir išsamia analize. Pasak jos, kad kaimas išliktų, būtini dviejų tipų ūkiai – gyvybingi (smulkūs ir vidutiniai, išlaikantys savo šeimą, nereikalaujantys paramos ir socialinių išmokų) ir konkurencingi, užsiimantys prekine gamyba didelėmis apimtimis. Gyvybingieji nėra PVM mokėtojai, todėl mokesčių našta tokiems ūkiams išauga, nes jie neturi teisės į PVM atskaitą.
Prof. A. Miceikienės teigimu, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ataskaitą atlikta mokestinių lengvatų Lietuvoje analizė rodo, jog 2014–2015 metais lengvatos žemės ūkiui sudarė tik 12–13 proc. visų suteiktų mokesčių lengvatų.
Be to, ūkininkai turi prastesnes nei juridiniai asmenys mokestines sąlygas investuoti į savo verslą: neturi galimybės pasinaudoti lengvata sumažinti apmokestinamąsias pajamas dėl vykdomo investicinio projekto, negali mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų triskart įskaityti į leidžiamus atskaitymus; jiems neledžiama diversifikuoti verslo; tegali 50 proc. reprezentacinių sąnaudų įskaityti į leidžiamus atskaitymus; įsigyta žemė taip pat nėra laikoma sąnaudomis, leidžiamomis įtraukti į atskaitymus, nors 2010–2014 metų laikotarpiu didesni nei 150 ha ūkiai per metus žemei įsigyti skyrė vidutiniškai 18 tūkst. Eur, mažesni ūkiai (iki 10 ha) – 168 Eur. Ūkininkai taip pat negali susimažinti mokesčių, teikdami paramą ar labdarą, nors juridiniams asmenims tai leidžiama dvigubinant sumą; nėra sulyginti pelno ir gyventojų pajamų mokesčiai ir t. t.

Teisingumas ir teisybė – ne sinonimai
Prof. A. Miceikienės pateikti argumentai dėl ūkininkų mokesčių sistemos išlaikymo sustiprino LŪS narių ryžtą nepritarti nuo liepos 1 d. planuojamai mokesčių reformai, nors į ūkininkų posėdį atvykęs Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Aurimas Gaidžiūnas ir tikino, jog viešai aptarinėjami planai „dar nereiškia, kad taip ir bus.“
Pripažinusiam, jog valdantieji nebesilaiko pažado nekelti mokesčių, A. Gaidžiūnui teko dar daugiau „namų darbų“ – dėl ūkininkams nerimą keliančių valdžios ketinimų naikinti savivaldybių žemės ūkio skyrius; dėl nekilnojamojo turto mokesčio, vienodai traktuojančio ir ištisus metus pelną nešančius verslininko logistikos sandėlius, ir ūkininko grūdų saugyklą, naudojamą trumpą periodą; dėl taršos mokesčių pagal kvadratūrą.
Iš tribūnos raginimais kovoti už juo patikėjusių kaimo žmonių interesus palydėtas Seimo narys A. Gaidžiūnas įpareigotas atlikti dar vieną misiją – įteikti garsiajai kolegei A. Maldeikienei kaliošus, kuriuos jai perdavė Pasvalio rajono ūkininkų sajungos vadovas V. Janušonis, teigdamas, kad „teisingumą, t. y. teisinę bazę, valstybėje turim, bet teisybės – toli gražu ne“.
Artėjant LŪS visuotiniam rinkimų suvažiavimui, vyksiančiam liepos 18 d. Anykščiuose, išplėstinio LŪS prezidiumo narių posėdžio metu buvo patvirtinta Jono Talmanto, dabartinio ūkininkų sąjungos vadovo, kandidatūra rinkimuose kitai LŪS pirmininko kadencijai.

Gintarė VAICIEKAVIČIŪTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka