Prie gėdos stulpo – skirtingi standartai Rytams ir Vakarams

Po žinomais prekių ženklais slypi dvejopų kokybės standartų tikrovė.

Pagaliau į aikštę iškilo vieša paslaptis, kad Rytų ir Vidurio Europos rinkai tarptautinės korporacijos taiko kitokius kokybės standartus nei Vakarų šalims. „Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšių vartotojų. Man nepriimtina, kad vienose Europos šalyse vartotojams parduodami prastesnės kokybės maisto produktai nei kitose“, – metinėje kalboje rugsėjo 13 d. pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris. Atėjo bendros rinkos vertybių patikros laikas.

Įtarimus patvirtina tyrimai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atliko apklausą, iš kurios aiškėja, jog daugiau nei 77 proc. vartotojų mano, kad to paties prekės ženklo maisto produktai, parduodami Lietuvoje ir kitose ES valstybėse, yra skirtingos kokybės. Tik 3 proc. respondentų pareiškė, kad tai jiems nesvarbu.
Taip pat VMVT atliko apžvalginį tam tikros grupės produktų tyrimą. Pasak Tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotojos Loretos Mačytės, į situaciją buvo gilinamasi ne vieną mėnesį. Pradžioje buvo nagrinėjama internetinėje prekyboje siūlomų produktų sudėtis, vėliau gaminiai tiriami laboratorijoje (tirti 28 rodikliai), vertinant kavos ir panašių gėrimų kokybę pasitelkti ir jusliniai tyrimai.
Trumpai drūtai – pasitvirtino vartotojų įtarimai ir kai kurių kitų ES šalių kokybiniai tyrimai aiškinantis dvejopų standartų taikymą. Tenka apgailestauti, kad problema egzistuoja, nors ES bendroje rinkoje esame jau dvylika metų.
Palyginamajam tyrimui Lietuvoje ir Vokietijoje buvo atrinkti 33 pavadinimų maisto produktai: žuvies, pieno ir mėsos gaminiai, sausi pusryčiai, kava ir arbata, majonezas, bulvių traškučiai ir kt.
Paaiškėjo, kad nors visi tirti maisto produktai yra saugūs ir kokybiški, dauguma jų (23) skiriasi savo sudėtimi ir kitomis savybėmis. Vokietijoje galima įsigyti natūralesnės sudėties produktų, su mažesniu maisto priedų kiekiu.

VMVT direktorius Darius Remeika pastebi: daugelyje tirtų produktų buvo nustatyta skirtumų.

Pakerta vartotojų pasitikėjimą
VMVT direktorius Darius Remeika pastebi: „Formaliai teisiškai visi šie produktai atitinka jiems keliamus sudėties ir ženklinimo reikalavimus. Tačiau tai, kad beveik 70-yje proc. tirtų produktų buvo nustatyta skirtumų, rodo, kad šis klausimas privalo būti ir toliau nagrinėjamas, o tyrimai plečiami.“
Nors prie kokybės prikibti negalima, vartotojai vis tiek klaidinami. Rinkdamiesi žinomo prekės ženklo produktą žmonės linkę pasitikėti kokybe, tad yra nuviliami.
Sausainiuose „Milka choco coo­kies“, kurie parduodami Vokietijos parduotuvėse, yra 3 proc. daugiau pieniško šokolado nei parduodamuose Lietuvoje. Šaltoji persikų arbata „Nestea“ ar gėrimas „Lipton“ Vokietijos rinkai saldinami cukrumi, o Lietuvos – be jo, ir fruktoze, steviolio glikozidu. Bulvių traškučiai „Lay’s salted“ Vokietijai gaminami su saulėgrąžų aliejumi, o Lietuvai – dalis jo keičiama pigesniu palmių aliejumi. Jogurtas „Activia“ su braškėmis skiriasi ir skoniu, ir spalva, nes į mūsų rinkai skirtą jogurtą dedama 0,8 proc. mažiau braškių, yra papildomų priedų: tirštiklių, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų ir dažiklių…
Sudėties skirtumai išduoda siekimą produktus atpiginti, nors gamintojai linkę nurodyti kitas priežastis – neva skirtingus vartotojų lūkesčius, pamėgtus skonius.
„Keičiasi vartotojų įpročiai, jie labiau išprusę, didesnių finansinių galimybių“, – dėl vartotojų teisių pažeidinėjimo apgailestauja VMVT direktorius D. Remeika. „Jau nesame šalis, kur vartotojai negalėtų įpirkti gero ir kokybiško produkto“, – antrina L. Mačytė.
Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pastebėjimu, bulvių traškučiai „Lay’s“, kremas „Nutella“, jogurtas „Activia“ ir panašūs gaminiai nėra pirmojo būtinumo. Dvejopi kokybės standartai vartotojams turėtų būti paskata rinktis šviežius, natūralesnius, su mažiau priedų produktus. „Vartotojas yra karalius. Pirkdamas kompanijos produktus arba jų nepirkdamas gali daryti įtaką“, – ministras viliasi, kad ir mažesnės rinkos gali paveikti gamintojus.

Europos Komisija imsis tyrimo
Pirmoji dvejopų kokybės standartų problemą, dar 2011 m., pradėjo kelti Slovakija, vėliau prisijungė ir kitos šalys. Prieš porą mėnesių vieningą nuomonę pareiškė Slovakijos, Čekijos, Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos ir Slovėnijos žemės ūkio ministrai.
Pakeisti situaciją nebus lengva, nes tarpvalstybinės korporacijos turi didelę įtaką politikai.
Ž. K. Junkeris žada suteikti daugiau galių nacionalinėms institucijoms, tačiau sunku įsivaizuoti, kaip, tarkime, mūsų VMVT galėtų paveikti vienos ar kitos korporacijos sprendimus.
Kad aukščiausiu lygiu pradėta kalbėti pie nesąžiningą komercinę praktiką, kai skirtingų šalių vartotojams pateikiami dvejopų standartų to paties prekės ženklo gaminiai, vertintina kaip lūžio taškas.
VMVT tyrimų rezulatai bus pateikti EK Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo ekspertų susitikime.
Ateinančiais metais EK ketina atlikti plataus masto tyrimą, kuris turėtų apimti ne tik maisto, bet ir buitinės chemijos, kitus produktus. Bus padarytos išvados, priimti sprendimai, gamintojus įpareigosiantys paisyti vienodų kokybės standartų, numatantys jų atsakomybę.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos