Šoko terapija verslams: kokios prognozės žemės ūkiui?

Karantino sąlygos ekonomikai yra šokas. Vyriausybė imasi operatyvių sprendimų, dėl to sulaukia sveikinimų iš verslininkų pusės. Ekspertai daro prielaidą, kad šis šokas trumpalaikis, turėtų trukti apie tris mėnesius, o jam pasibaigus ekonomika turėtų sparčiai atsigauti. Tam yra daugelis priežasčių, tačiau svarbiausia yra ta, kad šiandien Lietuva nepalyginti stip­resnė nei 2008-aisiais, nes ekonominio augimo metu spėjo sukaupti finansinę pagalvę. Atsparumo atžvilgiu mūsų šalis netgi yra stipresnė nei daugelis kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Vis dėlto kiekviena krizė skatina išmokti tam tikras pamokas. Tai aktualu ir plačiam žemės ūkio sektoriui, nors karantino situacija jį iš visų verslų palies mažiausiai.

Turėtų nukentėti mažiausiai

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vadovas, tyrėjas Albertas Gapšys įsitikinęs: žemės ūkis nuo viruso nukentėti turėtų mažiausiai. Gyventojų aprūpinimas maistu yra strateginis dalykas, pagal svarbą jis antroje vietoje po energetinių išteklių.

Kai kurių produktų pagaminame daugiau, nei reikia vietos rinkai. Antai pieno reikia apie 1 mln. t, o primelžiame 1,5 mln. t.

Kviečių reikia apie 620 tūkst. t, o išauginama daugiau nei keturis kartus tiek. Rugių poreikis siekia apie 28 tūkst. t – jų derlius beveik dvigubai didesnis.

Mėsos sektoriuje, pasak A. Gapšio, taip pat iš esmės didelių problemų nėra: „Šiek tiek trūksta kiaulienos, bet jos trūkumą gali kompensuoti jautiena ir paukštiena, kurios gaminame per daug.“ Be to, kiaulienos tiekimo galima tikėtis iš ES, kurioje susidarė šios mėsos perteklius, mat daug jos buvo išvežama į Kiniją. Šiuo atžvilgiu problema tik viena – prekių tiekimo ES viduje, nepaisant užsidariusių sienų.

„Nematau pagrindo panikuoti, – svarsto pašnekovas. – Svarbiausia yra darbdaviui saugoti savo darbuotojus, kad jie turėtų kuo mažiau kontaktų ir nesusirgtų, lygiai taip pat ir patys darbuotojai turėtų saugotis. Tikimės, kad šis virusas ilgai pas mus nesisvečiuos.“

Kruopščiai laikosi visų rekomendacijų

Kaip ŪP patikino kalbinti pašnekovai, ūkiuose besąlygiškai yra laikomasi visų rekomendacijų. Kaime taip pat yra žmonių, kuriems teko save izoliuoti.

Antai Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje du žmonės izoliavosi savo iniciatyva, dar dviem buvo pasiūlyta izoliuotis paaiškėjus, kad jie bendravo su ką tik iš užsienio grįžusiais, pasienyje kelias paras praleidusiais vairuotojais. Bendrovės vadovas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis džiaugiasi, kad ekstremaliomis sąlygomis darbuotojai, specialistai labai supratingi, patys pastebi ir perspėja tuos, kurie elgiasi neatsakingai. Žemės ūkio bend­rovėje jau nuo kovo pradžios buvo rekomenduota nesilankyti pašarų priedus ir kitas prekes siūlantiems vadybininkams, paskui ir įsakymu uždrausta bendrauti su ūkio lankytojais. Visi darbuotojai aprūpinti dezinfekavimo skysčiais. 

Žmonių sveikata dabar yra svarbiausias rūpestis ir sąlyga, kad gamyba galėtų vykti sklandžiai. Pavasario darbai jau ant nosies, jau tręšiamos ganyklos, ateinančią savaitę prasidės pasėlių priežiūros darbai. O pieno fermose darbai turi vykti tiksliai pagal numatytas valandas. Technikai, operatoriai per kelias dienas ar savaitę neparuošiami. Atsiradus užkrato židiniui, kiltų rimtų problemų.

Pasisiūdino ir apsauginių kaukių

Panašiais rūpesčiais šiandien gyvena ir kitos žemės ūkio įmonės. Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) pirmininkas, bendrovės „Kietaviškių gausa“ akcininkas Donatas Montvila ŪP pasakojo, kad „Kietaviškių gausos“ darbuotojams suteiktos instrukcijos, matomose vietose pakabintos elgesio taisyklės. Darbuotojai reguliariai dezinfekuoja rankas, yra aprūpinti buteliukais asmeniniam naudojimui, papildomos dezinfekcinės priemonės yra visose pagalbinėse patalpose.

Pagalvota ir apie pietų pertraukas, kad žmonės galėtų sėdėti saugiu atstumu vieni nuo kitų. Vienu metu pietauti renkasi ne daugiau kaip po 7–8 asmenis.

Šiomis dienomis šiltnamių darbuotojams išdalytos ir veido kaukės. Nors ir teigiama, kad kaukės nuo užkrato neapsaugo, tačiau ir nepakenks, o psichologiškai yra svarbios. Taigi, nors bendrovėje dirba apie tris šimtus žmonių, pasisiūdinta 500 kaukių.

Šiltnamiuose skinami ne tik agurkai, kasdien vis daugiau sunoksta ir pomidorų. Visą produkciją stengiamasi fasuoti. O lietuviškos gėrybės paklausa nesiskundžia. Karantino sąlygomis, kaip pastebi D. Montvila, paklausa yra padidėjusi.

Vietinis produktas vertingesnis

LŠA vadovas džiaugiasi tuo, kad šiuo metu žemės ūkio ministras Andrius Palionis visuomenei siunčia aiškią žinutę. Buvo ir anksčiau kalbų apie tai, kad vietos rinkoje turi vyrauti lietuviški produktai. „Tai skatina Lietuvos ekonomiką, ir sveikatos atžvilgiu vietinis produktas yra vertingesnis“, – sako D. Montvila.

Dabartinės krizės sąlygos tuo abejojusiems žmonėms yra geriausias argumentas. Rinka yra saugi tiek, kiek ją sugeba aprūpinti vietos gamintojai. Prekybos tinklai lietuviškiems produktams taip pat yra uždegę žalią šviesą.

Šeimos ūkis iš dalies saugesnis

Smulkusis ir vidutinis ūkiai netikėtumams yra atsparesni, mobilesni.

Ukmergės rajono ekologinio ūkio šeimininkas, duonos kepėjas Nerijus Kriaučiūnas tvirtina, kad ūkininkų turgeliai yra pag­rindinis jo prekybos kanalas. Karantino metu pirkėjų gerokai padaugėjo.

„Žmonės pabėga iš prekybos centrų. Supranta, kad prekyba lauke saugiausia. Kaunas buvo uždaręs turgelį, bet jį vėl atidarė“, – po sėkmingos prekybos dienos Vilniaus Užupio rajone įspūdžiais dalijosi ūkininkas. Jis svarsto, kad šiomis dienomis žmonės priima svarbius sprendimus.

Atsigręžę į ūkininko produktą vartotojai, labai tikėtina, ir ateityje negrįš prie gausaus prekybos centrų pasirinkimo ir pigesnės produkcijos. Veikiausiai jau bus pripratę prie geresnės kokybės. „Didžiausią sveikatą mums duoda maistas, ne maisto papildai. Visada tą žinojome, bet buvome pametę savo kryptį“, – pažymi N. Kriaučiūnas.

Jo kepama duona, pyragas, ragaišis paklausa nesiskundė ir anksčiau. Ūkininkas mato, kad būtų racionalu plėsti veiklą. Tačiau jaučiasi tarsi surištomis rankomis. Negali investuoti į kepyklą – neturi tam pakankamai lėšų, negali pasinaudoti ir Europos Sąjungos parama. Šiemet patyrė ir didelį finansinį smūgį: negavo išmokų už ekologinį ūkį.

Nuoširdžiai dirbančiam mišraus ekologinio ūkio šeimininkui apmaudu, kad atsiduria užribyje dėl absurdiško reikalavimo sėti dobilus: „Apie tai visur rašyta, kalbėta. Nuo pat to reikalavimo įvedimo pradžios sakiau, kad negaliu sėti dobiliukų, nes iš dobiliukų duonos nekepsiu – reikia rugių, kviečių. O man sako, kad dobilais turiu žemę pagerinti, nors auginu gyvulius, turiu mėšlo. Nelogiški sprendimai gal ne šios valdžios, bet jie niekada nebuvo atšaukti. Išgyvename tik dėl to, kad yra ūkininkų turgeliai!“, – pasakoja jis.

Ką galime laimėti šioje situacijoje

Šiomis dienomis turbūt ne vienam teko girdėti pasakymą, kad iš šios krizės išeisime kitokie. Kiekvienas verslas turi progą padaryti tam tikras išvadas, žengti žingsnelį į priekį.

Lietuva yra stipri informacinių technologijų srityje. Internetinę parduotuvę dabar galima atidaryti per vieną dieną. Labai pagyvėjo elektroninė prekyba, ir apstu miestuose gyventojų, kurie dabar kaip tik ieško tokių kanalų, nors iki šiol galbūt nėra su jais susidūrę. Labai išaugo lankomumas LAEI sukurtos virtualios vartotojų ir gamintojų bendravimo platformos „Kaimas į namus“. Ją dabar administruoja Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. Didžiausias yra mėsos ir jos gaminių poreikis, nors ieškoma ir kitokių produktų. Atsirado ir logistikos firma, kuri imasi būti tarpininku tiekimo vartotojui grandinėje.

Į pagalbą smulkiajam verslui ateina „Versli Lietuva“. Ji kviečia įregistruoti internetines parduotuvėles – galbūt kažkam tai gali tapti vartais, viliantis rasti pirkėjų užsienyje.

LAEI tyrėjas A. Gapšys visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad karantinas mums bus gera pamoka, kaip reikia elgtis ekstremaliomis situacijomis, užtikrinti gyventojų ekonominį saugumą. Siūloma prisiminti ekonominę blokadą. Tada, prieš trisdešimt metų, sugebėjome išgyventi net ir patirdami degalų trūkumą. Nenuvylė ir apsirūpinimas maistu. Dabar taip pat vyks savotiškas pasitikrinimas, ar sugebame suvaldyti maisto srautus, išgyventi be panikos.

A. Gapšiui antrina Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus – dabar turime progą pademonstruoti, koks svarbus yra žemės ūkio sektorius. „Maistas – gyvybės šaltinis. Malonumai ir visi kiti dalykai yra paskui. Žemės ūkis yra labai svarbus ir valstybės kontekste. Matome, kad per kelias dienas beveik sugriuvo vienas iš pagrindinių ES principų – laisvo judėjimo. Tampame ne ES piliečiais, o tik savo šalies piliečiais. Kiek­viena valstybė kelia skirtingas sąlygas. Turime mokytis iš šių pamokų, iš kitos pusės, galvoti apie vidinę struktūrą: ko trūksta, kad užtikrintume gyventojų aprūpinimą būtiniausiais produktais“, – įžvalgomis dalijasi ŽŪR pirmininkas. Matant, ko dabar trūksta, vertėtų labiau paremti tų produktų grandinę: kiaulių auginimą, grikių sėją, sodininkystę, daržininkystę.

Proga pademonstruoti stiprybę ir pilietiškumą yra galimybė prisidėti prie pagalbos skurstantiesiems. Dėl karantino sumažėjo produktų aukojimas, tiekimas sunkiai besiverčiančioms šeimoms. ŽŪR rengiasi kartu su kitomis organizacijomis (šauliais, „Maisto banku“) prisidėti prie savanoriškos veiklos, padėti aprūpinti būtiniausiais produktais silpniausius visuomenės narius.

Šeimos ir vidutinius ūkius karantino situacija gali paskatinti savitarpio pagalbai. Pasak A. Svitojaus, tokių iniciatyvų jau yra – kaimynai tariasi dėl pagalbos, jei jos prireiktų ištikus bėdai. Užsienyje savanoriška neformali pagalba veikia Švedijoje, Italijoje. Austrijoje tai net formalizuota, yra specialus fondas, ūkininkai vieni kitiems gelbsti ne tik kritiniais momentais, net ir išleidžia atostogų. „Bendradarbiavimas vietos lygiu išsprendžia labai daug klausimų. Negalime tikėtis, kad čia pagelbės valdžia, – sako ŽŪR pirmininkas. – Planavome gegužės mėnesį pasikviesti švedus (gal dar pavyks), kad jie papasakotų, kaip sprendžia vietinių ekologiškų produktų tiekimą mokykloms, darželiams. Jie šimtu procentų taiko tik vietinius produktus. Tai nauda ūkininkams. Pagal juos tiekimo atstumas saugant gamtą ir klimatą turi būti ne didesnis kaip 20–30 km.“

Nėra priežasčių kelti kainas

LAEI tyrėjas A. Gapšys pažymi, kad, bent jau kovo 13 d. duomenimis, kainos parduotuvėse per pastarąjį mėnesį nekito. Išimtis tik mėsos konservai, kurie pabrango 6 proc. Galima daryti prielaidą, kad mėsos pramonė iš dalies pasinaudojo situacija, o gal patiria kokių nors medžiagų tiekimo sunkumų.

Tačiau žaliavų supirkimo kainos, žemės ūkio ir maisto rinkos eksperto įsitikinimu, neturėtų keistis. Neturėtų keistis ir žaliavinio pieno kainos. Perteklinį pieną, jeigu toks susidarytų, galima panaudoti fermentiniams sūriams, kurių gamyba užtrunka ne vieną mėnesį, sūrius realizuoti po tam tikro laiko.

„Kitas dalykas, kad tarp perdirbėjų ir žemdirbių nuolat vyksta nesusipratimai dėl supirkimo kainų. Jei tik yra proga, stengiasi jas mažinti… Pavasarį pieno žaliavos supirkimo kainos mažėja dėl didesnio jo kiekio, rinkoje justi sezoniškumas. Balandžio mėnesį, jei ir pasireikš supirkimo kainų mažėjimas, jis neturėtų viršyti praėjusių metų mažėjimo tempų. Virusas niekuo dėtas“, – pabrėžia A. Gapšys.

Deja, ir šį kartą atsiranda norinčiųjų pasipelnyti iš situacijos. LŽŪBA prezidentas P. Puskunigis apgailestauja – tokie signalai ateina iš visos Lietuvos: „Kai kam jau pasakyta, kad supirkimo kainos bus mažinamos nuo kovo 15 d. Mes, žemdirbiai, turbūt vieninteliai, kuriems yra nustatomos pardavimo kainos – už pieną, mėsą, grūdus.“

Ir anksčiau yra buvęs ne vienas atvejis, kai jokiais argumentais nepaaiškinta savanaudiško elgesio faktų. P. Puskunigio įsitikinimu, įstatymu turėtų būti įtvirtinta galimybė valstybei krizių metu reguliuoti kainas, kad nuostoliais būtų dalijamasi solidariai.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė