Tėvų žemė lyg akmuo po kaklu

Jurbarko savivaldybė viena iš paskutiniųjų patvirtino ateinančių metų žemės mokesčių tarifus. Išsireikalavus iš Registrų centro vidutinės žemės rinkos vertinimo prognozes, paaiškėjo, kad beveik visų paskirčių žemė smarkiai brangsta, taigi ir žemės mokesčiai ateinančiais metais bus gerokai didesni. Jau ir šiemet daliai Jurbarko gyventojų teko imti greituosius kreditus mokesčiams susimokėti, nes Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė tūkstantines žemės mokesčio sąskaitas.

Ūkininkai lengvatų atsisakė
Visą rudenį Jurbarko politikų vienybę skaldo diskusijos apie žemės mokesčius. Dar spalį savivaldybės vadovai pasiūlė tarybai suteikti 10 proc. žemės mokesčio lengvatą ūkininkams, šiais metais rajone deklaravusiems žemės ūkio pasėlius, – taip norėta paskelbus ekstremaliąją situaciją sumažinti žemdirbių patirtus nuostolius.
Savivaldybėje žemės ūkio paskirties žemė sudaro beveik 60 proc. Kasmet penktadaliu didėjant žemės mokesčiui, 2013–2016 m. surenkama žemės mokesčių suma padidėjo apytiksliai trečdaliu – nuo 310 iki 392 tūkst. Eur.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2017 m. Jurbarko savivaldybės gyventojams iš viso priskaičiuota 534 tūkst. Eur žemės mokesčio, pensininkams už 10 arų mieste ir 2 ha žemės kaime suteikta 95 tūkst. Eur žemės mokesčio lengvatų.
Kiek žemės mokesčio sumoka rajono ūkininkai, savivaldybė duomenų neturi, tačiau pasiūlymo autoriai suskaičiavo, kad, dešimtadaliu sumažinus žemės ūkio paskirties žemės mokesčius, rajono biudžetas netektų 50 tūkst. Eur, o parama pasinaudotų apie 2,5 tūkst. žemdirbių.
Atrodė, kad reikia tik džiaugtis savivaldybės draugiškai ūkininkams tiesiama pagalbos ranka. Tačiau gerais valdžios norais suabejojo ne tik dalis jai oponuojančių politikų, bet ir patys ūkininkai. UAB „Dainiai“, auginančios per 30 tūkst. kiaulių, direktorius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Jurbarko savivaldybės taryboje Kasparas Jurevičius pirmasis pareiškė, kad jei savivaldybė nori išties padėti ūkininkams, mokesčius reikia sumažinti bent 50 proc.
Jo partijos kolega, ūkininkas Donatas Jackis pripažino, kad iniciatyva sveikintina, bet juokinga, nes ūkininkai gautų vos penkiais, dešimt, geriausiu atveju – 30 Eur mažesnes žemės mokesčio sąskaitas. D. Jackis suabejojo, ar 10 proc. mažesnis mokestis galėtų taip smarkiai sumažinti biudžeto pajamas. Ūkininko skaičiavimais, savivaldybė netektų toli gražu ne 50 tūkst. Eur, o tik apie 10 proc.
„Jei jau 40 tūkst. Eur biudžetui tokia našta, tai nereikia išvis jokių nuolaidų“, – antrino kolegoms ir ūkininkas Egidijus Giedraitis, išrinktas į savivaldybės tarybą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų šalininkų.
Politikoje dalyvaujančius ūkininkus palaikė ir Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Jovarauskas. Jis viešai pareiškė, kad jiems jokių socialinių nuolaidų nereikia, nes jie yra atsakingi piliečiai ir nesiruošia skriausti rajono biudžeto.
„Nesame prašytojai, susimokame tą mokestį. Mano ūkiui būtų suteikta 20 Eur parama. Ar tai pinigai, kai patiri tiek nuostolių? Pagalba būtų tuomet, jei visiškai ūkininkams nereikėtų jo mokėti“, – sakė tarybos nariams R. Jovarauskas.

Pasiūlė už dyką pasiimti žemę
Jurbarko politikai suprato, kad ūkininkams biudžeto trupinių nereikia ir sprendimo sumažinti žemės mokestį spalio mėnesį nepriėmė. Nepalyginamai blogiau yra tai, kad jie nepadėjo prašantiesiems pagalbos.
Lapkritį savivaldybės taryba gavo net 14 prašymų sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti. Beveik visi jie paveldėjo tėvų žemę Jurbarko miesto pakraštyje ir dabar ta žemė jiems tapo akmeniu po kalu.
Į atsargą išėjęs Lietuvos kariuomenės kūrėjas Česlovas Šlėgaitis už savo 4 ha sklypą prieš keletą metų mokėjo 27 Lt žemės mokesčio, o šiemet gavo 1 726 Eur sąskaitą. „Tai yra visa mano žmonos, taip pat atsargos karininkės, metų pensija. Daug kas klausia, kodėl tos žemės neparduodu. Todėl, kad daugiau nei pusė sklypo užlieja ištvinusi Mituvos upė, net avių negaliu auginti, nes per potvynį vanduo nuneša tvoras. Bet sklypas yra komercinės paskirties, Registrų centro įkainotas 165 tūkst. Eur, todėl už jį reikia mokėti tiek pat kiek už nuosavybę miesto centre. Iš tikrųjų sklypo vertė dešimt kartų mažesnė, bet Registrų centrui įrodyti tą tiesą neįmanoma – nė vienas nekilnojamojo turto vertintojas nesutinka atlikti vertinimo, nes bijo prarasti licenciją“, – aiškino savivaldybės politikams Č. Šlėgaitis.
Jo kaimynė Jovita Butkienė, 2006 m. sumokėjusi 34 Eur žemės mokesčių, šiemet gavo kone 40 kartų didesnę, net 433 Eur sąskaitą. Moteris nuolat įvairiuose skelbimų puslapiuose skelbia parduodanti žemę, tačiau jos paveldėto sklypo niekas nenori pirkti. Prie pat girios gyvenantis Leonas Atkočaitis, kurio dalį sklypo sudaro miškas, oficialiai irgi yra miestietis, todėl už savo žemę turi sumokėti 200 Eur mokesčių.
Kad galėtų sumokėti žemės mokesčius, Antano Urbučio žmona važinėja į Vokietiją prižiūrėti senelių – 1 000 Eur šiai šeimai yra didžiuliai pinigai. Greta žemę paveldėjusios jo seserys moka po 600 Eur, abi taip pat skelbia parduodančios žemę, tačiau realaus pirkėjo dar nė karto nebuvo sulaukusios. Visi tik pasidomi, kiek reikia mokėti žemės mokesčių, ir dingsta. J. Butkienė pasiūlė Jurbarko politikams už dyką pasiimti jos žemę, kad tik nereikėtų mokėti mokesčių.
Žmonės supranta, kodėl taip smarkiai padidėjo jų turimos žemės vidutinė rinkos vertė. Greta nuosavybę turėję verslininkai pardavinėjo savo turtą sklypais. Jurbarkiečiai brangiai juos pirko, nes tikėjosi, kad bus atvestos visos komunikacijos, tačiau apsigavo – daug metų dėl griežtų aplinkosauginių reikalavimų laukai dirvonuoja ir tikriausiai dar ilgai dirvonuos.

Mokesčių mažinti nesutiko
Savivaldybės vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė teigia, kad prie kelio į Smukučius yra 31 miesto teritorijai priklausantis žemės sklypas. Beveik visiems asmenims ten buvo atkurta nuosavybė į žemės ūkio paskirties žemę, tačiau savininkų prašymu kai kurių sklypų paskirtis buvo pakeista į gyvenamąją, kitų – į komercinės ar rekreacinės paskirties žemę. „Žemės savininkai tą darė savo iniciatyva, o problema atsirado tada, kai žemės mokestis buvo pradėtas skaičiuoti nuo vidutinės rinkos vertės“, – tvirtino vyriausioji architektė.
G. Gadliauskienė siūlė išeitį – jos manymu, reikėtų keisti bendrąjį miesto planą. Nuo jo patvirtinimo jau praėjo dešimt metų, todėl pribrendo būtinybė koreguoti dokumentą – kitaip ir gyventojams nebus galima padėti.
Tačiau plano keitimas – nepigus malonumas, tam gali prireikti keliasdešimties tūkstančių eurų. Be to, procedūros gali užtrukti ne trumpiau kaip metus.
Jurbarkiečių prašymai sukėlė tikrų tikriausias politines batalijas. Vieni tarybos nariai reikalavo mažinti visus žemės mokesčius, nes Jurbarkas nėra joks didmiestis ir žemė čia nėra tokia brangi kaip sostinės centre, kad už ją reikėtų mokėti tūkstančius. Tarybos narė Zita Sorokienė reikalavo ne tik atleisti įstatymų ir politikos įkaitais tapusius gyventojus nuo neprotingai nustatyto žemės mokesčio, bet ir kuo greičiau rasti būdą pakeisti smarkiai padidėjusią žemės rinkos kainą – galbūt kreiptis į Vyriausybę ar Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad inicijuotų įstatymų pataisas.
Tačiau ne visi politikai degė entuziazmu padėti gyventojams. Pikčiausias pasirodė K. Jurevičius, tiesiai šviesiai paklausęs, ko jie eina prašyti į savivaldybę. Norėjo verslą kurti, todėl keitė žemės paskirtį, o kad nepavyko – patys kalti. „Ir kiti mieste gyvendami moka didelius žemės mokesčius. Kodėl juos vienus turime remti?“ – piktinosi „valstietis“.
Kaip kalėdinę dovaną keturiems iš keturiolikos priemiesčio gyventojų taryba žemės mokesčius sumažino, bet tik penktadaliu. Iš posėdžio išėję žmonės jautėsi pažeminti. „Tai, kad jie išrinkti ir gali priimti sprendimus, nėra jų nuopelnas. Už tokią garbę turėtų mums padėkoti“, – sakė paskolą žemės mokesčiui sumokėti pasiėmusi moteris.

Teks mokėti dar daugiau
Jurbarko savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausiosios specialistės Gražinos Ilgevičienės duomenimis, ateinančiais metais vidutinė žemės rinkos vertė didėja apie 27 proc. Daugiausia, net 30 proc., didėja komercinės paskirties žemės rinkos vertė, žemės ūkio paskirties žemės vidutinė rinkos vertė kyla 27 proc., gyvenamųjų teritorijų – 22 proc., o pramonės ir sandėliavimo – 13 proc.
Gelbėti nuo didėjančių mokesčių ir ūkininkus, ir verslininkus, ir gyventojus savivaldybės turi tik vienintelį būdą – mažinti žemės mokesčio tarifus. Jurbarko valdžia pasirinko sprendimą mažinti tarifus tiek, kad mokesčiai nebūtų didesni nei šiemet, todėl pasiūlė tarybos nariams žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifą sumažinti apytiksliai ketvirtadaliu – nuo 1,5 iki 1,15 proc. vidutinės žemės rinkos vertės.
Panašiai tiek pat sumažinti ir kitų paskirčių žemės mokesčio tarifai. Ūkininkų pageidavimu buvo siūloma mažinti tarifą dar dešimtadaliu, tačiau tokiam norui politikai nepritarė.
Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Jovarauskas sakė esąs nusivylęs. Tikėjosi, kad savivaldybės politikai bent šiemet, kai žemdirbiai patyrė tiek nuostolių, atsigręš į kaimą ir supras, jog ateinantys metai bus kaip niekada anksčiau sunkūs.
„Mes manome, kad elgiamės pilietiškai, todėl tikėjomės, kad ir savivaldybė elgsis taip pat. Deja, kyla ne tik žemės mokesčiai, ūkininkai dar niekada nemokėjo tiek daug rinkliavos už atliekų tvarkymą – apmokestinti mūsų sandėliai, fermos, dirbtuvės, lyg jose šiukšlintų traktoriai ir karvės“, – neslėpė nuoskaudos rajono ūkininkų lyderis.
Regis, Jurbarko politikai pamiršo, kad, saugant biudžeto pajamas, galima netekti žmonių, kurie tą biudžetą savivaldybei sukaupia.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto Snarskio piešinys