Tonos neparduotų daržovių – tarsi kilpa po kaklu jų augintojams

Daržovių augintojai dėl koronaviruso pandemijos ir karantino sukeltos krizės patiria didžiulių nuostolių. Užsidarius kavinėms, kitoms viešojo maitinimo įstaigoms tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, į kurias ūkininkai eksportuodavo savo produkciją, tonos pernykščio derliaus burokėlių, bulvių, kitų daržovių liko neparduotos. Dalį pradėjusių gesti burokėlių teko net perdirbti į biodujas. Daržovių augintojai labai laukia valstybės paramos, nes priešingu atveju baiminamasi, jog finansinių bėdų prispausti ūkininkai atsisakys daržininkystės, kol galutinai neištiko bankrotas. Visgi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomame paramos plane kol kas pagalba daržovių augintojams nenumatyta.

Fresh red beet at hands of farmerNuostolių mastas – didžiulis

„Jei nebus įvertintas daržovių sektoriaus dėl pandemijos ir karantino patiriamų nuostolių mastas, neskirta kompensacijų, daržovių augintojams bus sunku. Juo labiau kad pastarieji treji metai dėl gamtos sąlygų buvo sudėtingi, daržovių sektoriaus resursai baigia išsekti. Sunku vykdyti gamybą negavus planuotų pajamų“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė. Lietuvos daržovių augintojų asociaciją jungia 112 narių – 98 augintojus ir 14 įmonių, šis sektorius sukuria per 15 tūkst. darbo vietų, sezono metu – dar daugiau. Lietuvos daržininkystės ūkių saugyklose susidarė dideli neparduotos produkcijos kiekiai, nors įprastomis sąlygomis daržovių produkcijos šiuo laikotarpiu ankstesniais metais jau trūkdavo.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Kazio Starkevičiaus nuomone, daržovių sektorius yra itin svarbus, nors ir sudaro tik apie 5 proc. visos Lietuvos žemės ūkio produkcijos. Jis ne tik aprūpina vidaus rinką pagrindinėmis šakniavaisinėmis daržovėmis, bet ir eksportuoja nemažą dalį bulvių ir burokėlių.

„Dėl koronaviruso pandemijos užsidarius kavinėms, restoranams, kitoms viešojo maitinimo įstaigoms tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse, į kurias buvo eksportuojama dalis lietuviškos produkcijos, daržovių augintojai nebeturi kur realizuoti „Horeca“ sektoriui skirto praėjusių metų derliaus. Dar daug daržovių, kurios buvo rezervuotos Lietuvos viešajam maitinimo sektoriui ir ES perdirbimo įmonėms, tebėra sandėliuose. Kiek galėjo, dalį ūkininkai pardavė per prekybos cent­rus, išdalijo labdarai, dovanojo „Maisto bankui“, – teigė LDAA vadovė.

Sandėliuose – tonos pernykščio derliaus

Šakių rajone ūkininkaujančio Martyno Laukaičio sandėliuose – kalnai neparduotų burokėlių, kurie turėjo būti eksportuoti, patiekti perdirbimo įmonėms, prekybos centrams.

„Kol burokėlių kokybė gera, dar bandome pardavinėti, tačiau likę jų kiekiai – dideli. Burokėliai, kurių laiku nepavyks realizuoti, ims gesti, teks juos naudoti kompostui arba perdirbti į biodujas. Jau teko dalį gendančių burokėlių sunaudoti biodujoms“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė M. Laukaitis.

Pasak ūkininko, naikinamos gendančios daržovės, kurių nenupirko klientai tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Netrukus naujas sezonas, naujas derlius, o sandėliuose – dar tonos pernykščio. Akivaizdu, kad jo parduoti iki naujo sezono nėra galimybių.

A large pile of beets in a cart on a summer cottage„Pagalbos kreipėmės į valdžią, tačiau kol kas – jokių rezultatų. Daug metų normaliai dirbame ir nereikėjo pagalbos. Dabar yra situacija, kuri nuo ūkininkų nepriklauso“, – sakė M. Laukaitis.

LDAA direktorė Z. Cironkienė teigė, jog ūkininkai nemažai burokėlių, bulvių ir kitų daržovių jau atidavė labdarai. „Priklausomai nuo regiono, „Maisto bankas“ daržovių galėjo paimti nuo trijų iki dešimt tonų dviejų savaičių laikotarpiui, o saugyklose pernykščio bulvių, burokėlių ir kitų daržovių likę tūkstančiai tonų. Šios daržovės buvo skirtos viešojo maitinimo sektoriui ir perdirbimo įmonėms, iš jų produkcija toliau keliaudavo taip pat į viešojo maitinimo įstaigas – tai vakuumuoti burokėliai, bulvytės gruzdinti ir kt. Daržovių augintojai buvo sudarę ilgalaikes sutartis, bet užklupus pandemijai sutartys buvo nutrauktos dėl force majeure aplinkybių, ir produkcija lieka neparduota“, – sakė Z. Cironkienė.

Pavasarį Lietuvos viešojo maitinimo sektoriuje populiariausios daržovės – bulvės, burokėliai, nes prasideda šaltibarščių sezonas, tačiau dabar šios daržovės likusios sandėliuose.

„Priklausomai nuo ūkio dydžio, kai kurių ūkininkų sandėliuose liko kelios dešimtys tonų neparduotų pernykščio derliaus daržovių, o kai kurių, orientuotų į užsienio rinką, – ir tūkstančiai tonų. Smulkesniems daržovių augintojams, kurie aprūpindavo rajono mokyklų, darželių maitinimo įstaigas, neparduotos 100–200 tonų daržovių yra didelis praradimas“, – tvirtino LDDA direktorė.

Daržovės pradeda gesti

Daržovių augintojai skaičiuoja dėl pandemijos krizės patirtus nuostolius. Nepardavus pernykščio derliaus trūksta apyvartinių lėšų sėkloms, trąšoms pirkti ir darbuotojams samdyti. Nemažai viešojo maitinimo įstaigų prieš karantiną kelis mėnesius vėlavo atsiskaityti su ūkininkais už pristatytas daržoves, o kai dėl įvesto karantino pamatė, jog netenka pajamų, visai nutraukė atsiskaitymus su daržovių augintojais.

Vilkaviškio rajono ūkininkas Darius Matijošaitis augina bulves, burokėlius, tačiau ir jis neteko galimybių parduoti pernykščio derliaus. „Turime didelį galvos skausmą – daug liko pernykščių burokėlių, bulvių, šiek tiek jau ir sugedo. Stengiamės kuo daugiau išsaugoti ir kuo daugiau parduoti, bet daržovė – ne grūdai, negali ilgai būti gera. Ateina laikas, ir ji sugenda. Dar kažkiek išlaikysime, bet jau dabar dideli nuostoliai. Šiuo metu turėjo būti parduodami paskutiniai burokai ir bulvės, nes kovą, balandį – pati didžiausia prekyba. Paprastai per dieną atiduodavome dvi tris mašinas burokėlių, o dabar geriausiu atveju per savaitę atidavinėjome vieną mašiną. Pardavimai sustojo nuo pat karantino pradžios. Net nesap­navome, kad tokie kiekiai liks neparduota ir suges“, – pasakojo D. Matijošaitis.

Širvintų rajono ūkininko Rimanto Darvydo sandėliuose likę apie 700 tonų pernykščio derliaus burokėlių. „Pardavimai visai sustoję. Jei mano ūkis būtų tik daržovių, tai būtų tikra tragedija. Uždaryčiau ūkį ir viskas pasibaigtų, nes toks kiekis neparduotų daržovių grėstų bankrotu. Realizacija net išlaidų nepadengia, apie kokias nors pajamas tokiu atveju nėra ko nė kalbėti. Dar auginu javus, kad būtų atsvara burokėliams – jei vienas sektorius pražūva, tai iš kito dar kažkaip išgyveni, neduoda visiškai numirti“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė R. Darvydas.

Neparduotus burokėlius, ko gero, ūkininkui teks panaudoti kaip trąšą. „2017 metai buvo labai žiaurūs – daug daržovių liko lauke. Apskritai pastarieji treji metai ūkininkams dėl gamtos sąlygų buvo labai sunkūs, o dabar jau ketvirti metai tokie, tik šie – dėl pandemijos. Nelinksma. Jei valdžia nepadės, tai negi pasikarsi. Gyvensime, ką darysi… Likusius burokėlius išvešiu į lauką ir bus trąša, jeigu jų niekam nereikia. Net pašarui burokėlių nelabai išeina naudoti. Gyvulių negali daug šerti burokais, nes po to jie turės problemų. Be to, aplinkui net nėra gyvulių augintojų“, – pasakojo ūkininkas.

LDAA vadovė Z. Cironkienė tvirtino, jog ūkininkai nenori naikinti nerealizuoto pernykščio derliaus, bet tokių kiekių labdara nepaims.

„Kadangi produkcija prastesnėse saugyklose ar kapčiuose ilgai nebeišsilaikys, neturėdami kitos išeities, dalį produkcijos augintojai išvežė perdirbti į biodujas, kažkiek paima labdaros organizacijos, ūkiai sutinka paimti daržovių gyvulių pašarui. Čia pat naujas sezonas, reikia ruoštis naujam derliui, jau prasideda salotos, smidrai, kitos daržovės, o jų didžioji dalis taip pat buvo parduodama maitinimo ir apgyvendinimo sektoriui tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse. Augintojams jau dabar būtina ruošti sandėlius kitam derliui, o likusią neparduotą pernykščio derliaus produkciją reikia kuo greičiau neatlygintinai išdalyti. Už šią produkciją ES šalių Vyriausybės skiria augintojams kompensacijas. Su tokiu prašymu ir mes kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją“, – teigė Z. Cironkienė.

Dar tikisi valdžios paramos

Seimo nariai Rasa Petrauskienė ir K. Starkevičius, reaguodami į Lietuvos daržovių augintojų nuogąstavimus, kad gali tekti užkasti didelius kiekius neparduotos produkcijos, kreipėsi į ŽŪM, prašydami atsižvelgti į daržovių augintojų prašymą nustatyti kompensavimo už susikaupusią produkciją tvarką, vertinant tai, kad neparduotą produkciją ketinama išdalyti įvairioms organizacijoms, globos ir slaugos įstaigoms, žmonėms ir gyvulininkystės ūkiams.

„Lietuvos žemės ūkio gelbėjimo planas yra diskriminuojantis mažesnių sektorių atžvilgiu. Visi mėgstame kvepiančias ir šviežias daržoves, bet, neįvertinus šio sektoriaus patiriamų nuostolių masto ir neskiriant kompensacijų už išdalijamą produkciją, gali būti, kad greitai valgysime tik abejotino šviežumo, iš kitų šalių atvežtas daržoves“, – teigė R. Petrauskienė.

 „Žemės ūkio ministerijos siūlomas pagalbos planas numato efektyvias priemones dideliems žemės ūkio ir maisto sektoriams, tačiau neįvertinama, o gal ir nutylima, kad tokie sprendimai ypač skaudžiai atsilieps smulkesniems ūkiams, kurių produkcijos tiekimas buvo orientuotas į rajonų mokyklas, darželius ir kitas biudžetines įstaigas“, – tvirtino  K. Starkevičius.

Atidarius lauko kavines, augintojai nepajuto suaktyvėjusios prekybos minėtame sektoriuje ir nors daržovių augintojai visais būdais stengiasi daržoves parduoti, gaunamos pajamos nekompensuos patiriamų nuostolių, o didelę dalį maistui išaugintos kokybiškos produkcijos gali tekti sunaikinti.

„Latvijoje numatoma taikyti tiesioginių dotacijų paramą ir daržovių augintojams, kurie susikaupusią produkciją išdalys paramos ir pagalbos organizacijoms, zoologijos sodams. Niekaip nesuprantu, kodėl Žemės ūkio ministerija į pagalbos planą neįtraukia visų nukentėjusių sektorių. Ar Lietuvos daržovių augintojai prastesni už Latvijos?“ – klausia R. Petrauskienė.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė