Tūkstančiams – špyga, o saujelei – viskas

Vieni aktyviausių šeštadienį vykusio Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos išplėstinio tarybos posėdžio dalyvių: Tomas Kerinas iš Pyplių, Kauno r., Jonas Zaborskis iš Velžio, Panevėžio r., Edmundas Šiudeikis iš Skuodo, šios sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis, Nerijus Kriaučiūnas iš Mikėnų kaimo, Ukmergės r., Marijus Čekavičius iš Ramonų, Raseinių r., Valerijonas Kleinauskas iš Gesalų, Skuodo r.

Lietuvoje niekaip neįsigali Europos Sąjungos nuostata, kad prioritetas – ne stambus, o smulkus ir vidutinis žemės ūkis.
Mūsų šalyje tik deklaruojama, kad remiami smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Iš tiesų ES parama prieinama tik stambiems ūkiams. Dėl to kaimai tuštėja. Jie visiškai ištuštės, jei nebus pakeista ES paramos bei išmokų žemės ūkiui skyrimo tvarka.
Genami tokio rūpesčio, į išplėstinį tarybos posėdį Kaune praėjusį šeštadienį rinkosi Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) nariai iš Skuodo, Ukmergės, Anykščių, Prienų, Panevėžio, kitų rajonų.
„Kodėl mes, turėdami 3–20 ha žemės, vargstame, baimindamiesi dėl savo ūkių bei šeimų ateities, o tiek pat žemės valdantys šveicarai, danai, kitų senųjų Europos Sąjungos šalių žmonės gyvena oriai?“ – retoriškai klausė susirinkusieji, seniai žinodami atsakymą, kurio šalies valdžia nenori girdėti. Tad jie nutarė dar kartą kreiptis į Prezidentę, Ministrą Pirmininką, kitus valdžios atstovus, rezoliucijoje pateikdami konkrečius reikalavimus ir atkreipdami dėmesį, jog „tik smulkus ir vidutinis šeimos ūkis išsaugos gyvybingą kaimą, o Lietuvos gyventojus aprūpins kokybiškais ir sveikais maisto produktais“.

Gauti paramą turi visas kaimas
Posėdį pradėjęs LŠŪS pirmininkas Vidas Juodsnukis vylėsi, jog šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas išgirs jo vadovaujamos organizacijos prašymą pasinaudoti galimybe smulkių ir vidutinių ūkių naudai pakeisti nuo 2017 metų ES taikomas kaimo plėtros priemones. Į minėtus asmenis LŠŪS kreipiasi praėjusį šeštadienį priimtoje rezoliucijoje.
Posėdis vyko greta ūkininkų turgelio Kauno senamiestyje esančiame pastate. Į jį susirinko nemažai čia prekiaujančių LŠŪS narių.
Pasak V. Juodsnukio, iš šalyje esančių 113 375 smulkių, valdančių iki 20 ha žemės, ūkio subjektų ES parama pasinaudojo tik 3 proc. Tuo metu šalyje yra 14 ūkių, valdančių daugiau nei po 500 ha žemės, ir ES paramą iš jų gavo net 97 proc.
Bepigu stambiam žemės ūkio subjektui pasinaudoti ES parama, kai jis turi galimybę investuoti į techniką ar kitą ūkio vystymo priemonę, už kurią vėliau susigrąžins 50 proc. lėšų. O ar tokią galimybę turi smulkus ūkininkas?

Skurdų lengviau valdyti
Jonavos rajono Žeimių ūkininkė Rita Legetavičienė pasakojo atsidūrusi aklavietėje, kai stambus ūkininkas pasiūlė didesnę kainą už jos nuomotą 3 ha žemę, kurią jos savininkė nutarė parduoti. Tik du hektarus turinti ir iš jų gyvenanti trijų asmenų ūkininkės Ritos šeima negalėjo gauti paskolos papildomai žemei įsigyti dėl per mažų pajamų. R. Legetavičienei trūko 10 tūkst. litų iki stambaus ūkininko padidintos sumos už parduodamą trihektarį. Iš viso jis kainavo 46 tūkst. litų. Laimė, dangus išklausė Ritos maldų atsiųsdamas gerą svetimą žmogų, kuris pasiūlė paskolinti trūkstamus 10 tūkst. litų. „Dabar turime penkis hektarus, penkias karves. Gaminame sūrius, varškę, juos parduodame ūkininkų turgelyje. Sūnus Linas grįžo į namus – nebevergauja darbdaviui mieste, nebėra ten pastumdėliu“, – netikėtai išsisprendusia problema džiaugiasi R. Legetavičienė, vildamasi, kad ir valdžia taps širdinga kaimo žmonėms.
Kol kas ji – blogiau nei abejinga, pastebėjo Jonas Zaborskis, braškių augintojas iš Velžio kaimo, Panevėžio r. „Valdžiai patogiau, kai liaudis biedna. Jei liaudis bus turtingesnė, susiorganizuos ir valdžią pakeis. Dėl to valdžia ir nenori padėti mums, smulkiems ir vidutiniams ūkininkams, – nenori, kad ją pakeistume. Jei valdžia mums padėtų, kaimas būtų gyvas – nereikėtų uždarinėti mokyklų, ambulatorijų. Turbūt sąmoningai nuo žemės esame stumiami…“ – samprotavo velžietis. Kiti posėdžio dalyviai teigė, jog valdžia jų neišgirs, kol susivieniję daugiau nei 100 tūkst. smulkių ir vidutinių ūkininkų traktoriais nenuvyks prie Seimo ar Prezidentūros.
V. Juodsnukis ramino: „Elkimės civilizuotai“ ir kvietė tikslinti rezoliucijos punktus, už kiekvieną balsuoti.

Prašo stiprinti smulkų ir vidutinį ūkį
„Smulkūs ir vidutiniai ūkiai Lietuvoje pagamina didžiąją dalį žemės ūkio produkcijos. Tačiau ES parama kaimui dalijasi labai siauras – apie 3 proc. – ūkinių subjektų ratas. Daugiau nei 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų ūkininkų ūkių nepasinaudojo jokia investicine parama, – taip prasideda praėjusį šeštadienį, vasario 20 d., priimta LŠŪS rezoliucija. – Prie ko tokia žemės ūkio politika privedė Lietuvos kaimą, jau dabar akivaizdžiai matyti. Žmonės, patikėję, kad smulkūs ūkiai neturi perspektyvų, kad jie neremiami ekonomiškai, masiškai emigruoja, tampa išlaikytiniais iš pašalpų, kaimai tuštėja. Kiek tai kainuoja valstybei? Kodėl visas kaimas turi būti stambiųjų ūkininkų ir žemės ūkio akcinių bendrovių įkaitais ir samdomais darbuotojais? Ankstesnės ES paramos teikimo sistemos keistinos iš pagrindų. Gaunamą paramą turi jausti visas kaimas, o ne pavieniai nuolatiniai paramos gavėjai. Labai sunku smulkiems ūkiams gauti kreditus žemės ūkio technikai įsigyti.“
Rezoliucijoje teigiama, kad 2014–2020 metų ES paramos laikotarpis gali būti paskutinė galimybė reorganizuoti Lietuvos kaimą ir visą žemės ūkio gamybą. LŠŪS nariai visų Lietuvos valdžios institucijų prašo „nukreipti visą teisinę, intelektualinę ir ekonominę paramą stiprinti smulkų ir vidutinį šeimos ūkį, skatinti smulkų ir vidutinį kaimo verslą“.

Šveicarai orūs nuo penkių hektarų
V. Juodsnukis pasidalijo įspūdžiais iš tris dienas Varšuvoje vykusios Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) konferencijos. Joje diskutuota ir apie lenkų emig­raciją. Visas tris dienas konferencijoje dalyvavo Lenkijos valdžios atstovai – ne taip, kaip Lietuvoje: panašiame renginyje valdžia pabūna kelias minutes, geriausiu atveju – valandą ir sprunka.
Toks Lenkijos valdžios elgesys davė smulkiems ir vidutiniams ūkininkams palankių rezultatų. Ji nutarė pirmiesiems 30 ha taikyti 30 proc. didesnę tiesioginę išmoką visą 2014–2020 metų laikotarpį bei tiesioginių išmokų nemokėti turintiesiems daugiau nei 300 ha.
„Galbūt ir mes eikime lenkų keliu?!“ – kvietė V. Juodsnukis, sektinu pavyzdžiu laikydamas ir Šveicariją, Italiją. Pastarojoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba liberalesnė – smulkiems ūkininkams nedaro dirbtinių kliūčių kaip Lietuvoje. Ten netoli ūkininko tvarto – ir jo gyvenamasis namas, ir parduotuvė. O šalia automagistralės esančio ūkio pienas prie jos atiteka vamzdžiais. Šveicarijoje gausybė nedidelių, maždaug 5 ha dydžio ūkių ir jų savininkai oriai gyvena! Deja, Lietuva, Slovakija pirmenybę atidavusios stambiems ūkiams, todėl tik mažuma jų gyventojų gyvena pasiturimai.

Tarp reikalavimų – sumažinti PVM maistui
Štai ko reikalaujama LŠŪS narių priimtoje rezoliucijoje.
2014–2020 metų programiniu laikotarpiu valdų modernizavimo priemonėje smulkiems ir vidutiniams ūkiams iki 100 ha skirti atskirą lėšų krepšelį (ne mažiau kaip 80 proc. visos ES paramos) nustatant maksimalią vieno projekto paramos sumą iki 80 tūkst. Eur.
Sudaryti palankias kreditavimo sąlygas smulkiems ir vidutiniams ūkininkams suteikiant 15 metų paskolą su ne didesnėmis kaip 3 proc. palūkanomis. Pasinaudojant ES reglamento teikiama galimybe iš 2-ojo paramos ramsčio į 1-ąjį pervesti 25 proc. lėšų. Pirmiesiems 30 ha taikyti 30 proc. didesnę tiesioginę išmoką visą 2014–2020 metų laikotarpį.
Turintiesiems daugiau nei 300 ha nemokėti tiesioginių išmokų. Paramą ūkiams modernizuoti iki 80 tūkst. Eur 2014–2020 metų laikotarpiu teikti supaprastinta tvarka, prioritetą nustatant paramos negavusiems ar gyvulininkystę ir sodininkystę bei daržininkystę vystantiems ūkiams bei taikant didesnį paramos intensyvumą iki 70 proc.
Leisti pirkti valstybinę ar privačią žemę, suteikiant pirmumo teisę ūkininkams, turintiems iki 150 ha.  Padidinti paramą tausojančios žemdirbystės ūkiams, gaminantiems išskirtinės kokybės produktus. Sudaryti galimybę smul­kiems ir vidutiniams ūkininkams perdirbti savo užaugintą produkciją, kooperuotai sandėliuoti ir realizuoti, kuriant Lietuvos logistinį žemės ūkio produkcijos terminalą.
Sudaryti galimybę smulkiems ūkininkams priimtinomis sąlygomis gauti konsultantų ir žemės ūkio specialistų aktualią informaciją, reikalingą ūkių plėtrai, modernizavimui ir paramai įsisavinti.
Iš esmės peržiūrėti ir atnaujinti kooperacijos plėtros programas. Iki 5 proc. sumažinti PVM pag­rindiniams maisto produktams. „Tokį PVM turintys lenkai tikrai mums, lietuviams, paminklą pastatys, kad Lenkijoje perkame maistą“, – neabejojo Raseinių r. ūkininkas Marijus Čekavičius.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.