Ūkininkai priversti griebtis paskutinio gelbėjimosi šiaudo

Visą šį rudenį Šilalės savivaldybėje netyla diskusijos dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių paramos žemėlapio. Iki šiol jame nebuvo tik Didkiemio ir Tenenių seniūnijų, o dabar išimti ir Kaltinėnai – jiems pritrūko vos pusės balo. Spalį kalbėti su ūkininkais Šilalės meras Jonas Gudauskas pakvietė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Andriejų Stančiką. Praėjusią savaitę Šilalėje lankęsis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasiūlė Kaltinėnų ūkininkams paskutinį gelbėjimosi šiaudą – iš naujo atlikti žemės našumo tyrimus.

Pasijuto ignoruojami
Apie nederlingų žemių žemėlapį, pagal kurį nepalankiose ūkininkauti vietovėse dirbantiems ūkininkams skiriama papildoma parama, kalbama jau mažiausiai dvejus metus. Žemėlapis ilgai buvo slepiamas, jo nematė nei žemdirbiai, nei jų savivaldos organizacijų atstovai, nei savivaldybės. Prieš porą metų su Šilalės ūkininkais susitikusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė tvirtino, kad žemėlapis iki galo dar neparengtas, dėl jo ministerijoje tariamasi, tai bus ilgų konsultacijų su žemdirbiais tema.
Ministrai pasikeitė, tačiau tvarka nepakito – žemėlapis kaip buvo, taip ir liko paslėptas nuo žemdirbių, nors ministerijos klerkai jau aiškina, kad pridavė dokumentą Europos Komisijai.
Tokia žinia Kaltinėnų ūkininkams sukėlė nemažai nerimo. Kaltinėnų seniūnas Antanas Bartašius, pats ūkininkaujantis ir daug bendraujantis su kitais seniūnijos ūkininkais, ėmėsi analizuoti visai bendruomenei skaudžią problemą.
Seniūnijoje yra penkios kadastrinės vietovės ir tik vienintelės Kaltinėnų, užimančios didžiausią plotą, dirvožemiai įvertinti 35 balais. Visose kitose kadastrinėse vietovėse žemės prastesnės – įvertintos 30–32 balais.
„Jei ribą skiria keliukas, tai nereiškia, kad už jo žemė geresnė. Pavyzdžiui, Bijotų seniūniją nuo Kaltinėnų skiria tik melioracijos griovys, bet kažkam atrodo, kad vienoje pusėje tokia žemė kaip Marijampolėje ar Vilkaviškyje, o kitoje – didelio nepalankumo. Taigi tos žemės juk niekas nepersijojo, niekas smėlio į vieną pusę nepernešė ir nesupylė“, – piktinosi seniūnas.

Bijo tapti nekonkurencingi
A. Bartašiaus nuomone, tikslių duomenų apie derlingumą nebus, kol „sofos ūkininkams“ bus leidžiama deklaruoti pasėlius. Dabar susidarė tokia padėtis, kad žmogus dirba 100 ha, o deklaruoja 30 ha ir jo žemės derlingumas formaliai išauga tris ar net keturis kartus.
Kaltinėnų seniūnijoje grūdus augina vos keli ūkininkai, dauguma užsiima pienininkyste. Seniūnijoje ūkininkai laiko 2 400 karvių ir apie 1 400 telyčių – daugiausia Šilalės rajone. Pagal auginamų mėsinių galvijų skaičių kaltinėniškiai yra antri savivaldybėje.
„Suprantame, kad mūsų ūkius užsimota sumažinti – netekę paramos, prarasime ūpą dirbti ir nebepirmausime rajone“, – skundėsi A. Bartašius, rudenį prašęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko A. Stančiko įtikinti ministerijoje veikiančios darbo grupės narius, kad Kaltinėnų žemės tikrai nėra tokios geros, jog galėtų derlingumu konkuruoti su Joniškio ar Vilkaviškio. Jau vien tai, kad seniūnijoje yra aštuoni piliakalniai, rodo, jog žemdirbystei ši vietovė niekada nebuvo palanki.
Pasikeitus vietovės statusui, Kaltinėnų ūkininkai praras konkurencingumą, surinks mažiau balų, dalyvaudami programose, dėl to sumažės paramos intensyvumas ir, aišku, pajamos.

Nepalankumas įrodytas moksliškai
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialo Kaltinėnų bandymų stotyje dirbanti biomedicinos mokslų daktarė Irena Kinderienė kelis dešimtmečius atlieka dirvožemio erozijos tyrimus kalvotose vietovėse. Pasak mokslininkės, Kaltinėnų apylinkėse per metus iškrinta apie 700–900 mm kritulių – maždaug 200 mm daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Lietus išplauna iš dirvožemio fosforą, kalį, azotą. Nuo šlaitų bėgantis vanduo sudaro palankias sąlygas dirvožemio erozijai. Blogėjant dirvožemio struktūrai, netolygiai sudygsta, blogiau auga augalai, sunkiau nuimti derlių, jo gaunama mažiau. Ūkininkams tenka naudoti didesnį kiekį trąšų.
„Žemaitijos aukštumos turi stačiausius ir ilgiausius šlaitus, banguočiausią reljefą. Mūsų šlaitai net 7–13 laipsnių statumo. Visi tyrimai ir duomenys rodo, kad šlaituose netenkama 10–20 t derliaus, o ekstremaliais atvejais – net ir dešimtį kartų daugiau“, – tvirtina I. Kinderienė.
Vienas iš Europos Komisijos pasirinktų vertinimo kriterijų yra žema temperatūra. Šis rodiklis, pasak mokslininkės, visiškai tinka Kaltinėnų apylinkėms vertinti.
Ūkininkės Vilijos Bušinskienės, turinčios didžiulį pienininkystės ūkį Iždonų kaime, žemės našumas įvertintas 22–24 balais. Ūkininkė ten gano karves, bet pašarų joms nėra kur auginti. Kukurūzai neauga, nes aukštai požeminiai vandenys, šaltiniuota, dėl to žemė apaugusi šalpusniais.
Norėjo auginti liucernas, bet kai apie tai prasitarė Dotnuvoje, iš jos tik pasijuokė. „Sako, ar nežinai, kad Šilalėje liucernos net nedygsta. Net ir svidrės žiemoti nenori. Tik dėl to išlaikome gyvulius, kad daug investuojame – kasmet nuperkame po 160 t koncentruotų pašarų. Ir tokia žemė dabar bus pripažinta palankia ūkininkauti?“ – stebėjosi ūkininkė.

Nukirto kaip kirviu
Šilalės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra neslepia nusivylimo ministerijos specialistų darbu. Vedėjas tvirtino matęs žemėlapį tada, kai tik jis buvo sudarytas. Tuomet apie vietovės palankumą ūkininkauti buvo sprendžiama pagal išaugintą standartinės produkcijos kiekį.
„Jei dabar taip skaičiuotų, iš nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapio būtų išbrauktas visas Šilalės rajonas. Supratome, kad kuo daugiau dirbsime, tuo mažiau būsime verti paramos. Bet paskui buvo apsispręsta sudaryti nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapį pagal žemės našumo balą. Niekaip negaliu suprasti, kodėl Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ir Žemės ūkio ministerijos specialistai nusprendė, kad iki 32 balų žemė turi būti priskirta didelio nepalankumo, o 32–34 balų – mažo nepalankumo vietovėms. Toks požiūris – kaip kirviu nukirsti, labai blogas. Gal turėtų būti kitokia riba: ne 34, o 35 ar 36?“ – svarstė Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Kaltinėnų seniūnijai priklauso Bilionių, Bytlaukio, Iždonų kadastrinės vietovės. Bilionių dirvožemiai įvertinti 33, Bytlaukio 30, Iždonų – 32 balais, tik Kaltinėnų 35. Išvedus vidurkį, gauta 34,56 balo. Ir tas 0,56 balo, pasak A. Olendros, lėmė, kad Kaltinėnų ūkininkai nebegaus mažesnio palankumo vietovėse ūkininkaujantiesiems skirtos paramos.
„Logiškai galvojant, 32 ar 35 – nėra didelio skirtumo, dėl kurio smarkiai išaugtų derlingumas. O Kaltinėnų seniūnija – Žemaitijos plokščiakalnė, nepalankus net ir reljefas. Važiuodamas per lauką ir molio, ir smėlio rasi, o galulaukėje dar ir durpynas. Nėra tolygumo tręšti – daug argumentų turime. Dirbo specialistai, dirbo darbo grupės, bet pridirbo tiek, kad dabar visoj Lietuvoj vien tik pyktis“, – su šilališkių argumentais sutiko ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas.
Paaiškinęs, kad žemėlapis buvo peržiūrimas dėl to, jog baigėsi pinigai, žadėjo šaukti Kaimo reikalų komiteto posėdį ir kalbėti apie nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapį.
„Nemanau, kad Kaltinėnai iš to žemėlapio turėtų iškristi. Visi supranta, be to, tyrimai rodo, kad čia ūkininkauti sunkiau nei kitur. Manęs įtikinėti nereikia. Bandysime išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko, kodėl niekas su jumis nediskutavo, o kažkur nutarė, su niekuo nepasitarę. Specialistai, o ne politikai tuos argumentus turi dėlioti. Matyt, pažiūrėjo į lubas ir nusprendė, kad bus gerai. Kaip jums ūkininkauti, niekas nežiūri“, – išsijuosęs ministerijos valdininkus Šilalėje pliekė A. Stančikas.

Ministras nepažadėjo nieko tikro
Diskusijos apie mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį Šilalėje nepavyko išvengti ir žemės ūkio ministrui B. Markauskui. Kaltinėnų bendruomenės atstovai su juo panoro kalbėtis atskirai.
Pasak ministro, iki šiol nepalankios ūkininkauti vietovės visoje Europoje buvo nustatomos pagal daugybę kriterijų. 2015 m. atlikus auditą, buvo nurodyta pereiti prie vienodų kriterijų, todėl nuspręsta orientuotis į žemės našumo balą ir vidutinį vietovės derlingumą, o mažiau palankiomis ūkininkauti vietovėmis laikyti tas seniūnijas, kur žemės našumas ir vidutinis derlingumas penktadaliu mažesnis nei šalies vidurkis.
„Mes pateikėme žemėlapį, kuriame pažymėjome tas vietoves, kuriose pasiekiama 85 proc. šalies derlingumo, bet nežinome, ar pavyks apginti šią poziciją Europos Komisijoje. Mūsų galimybės menkos įbraižyti į žemėlapį ar išimti iš jo kurią nors seniūniją, nors suprantame, kad tose seniūnijose, kurios iškrinta, kilo didžiulis nepasitenkinimas“, – aiškino B. Markauskas.
Ministras pripažino, kad žemės našumas vertintas labai seniai, rodikliai gali būti pasikeitę, bet pasiūlė ūkininkams tik vieną išeitį: jei kyla abejonių dėl dirvožemio kokybės, reikia atlikti naujus žemės našumo tyrimus. Tam iš kaimo paramos lėšų ateinančiais metais numatyta skirti 200 tūkst. Eur.
Būtent tokia išeitis po susitikimo ir buvo pasiūlyta Kaltinėnų ūkininkams. Jie neslėpė sutinkantys ir patys savo lėšomis atlikti žemės našumo tyrimus. Padėti organizuoti visos seniūnijos žemės našumo ištyrimą pažadėjo Šilalės meras J. Gudauskas.
Ministro nuomone, jei pasitvirtins, kad žemės našumas mažesnis nei dabar nustatytas 34,5 balo vidurkis, Kaltinėnai po metų ir vėl galėtų patekti į papildomą paramą ūkininkams garantuojantį žemėlapį.
Bet jis turėtų įsigalioti nuo Naujųjų metų ir vargu ar Europos Komisija leis Lietuvai tą žemėlapį kasmet kaitalioti.

Daiva BARTKIENĖ
ŪP korespondentė