Urėdijų reforma: skubos darbą velnias renka

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Po aršių batalijų ir politinių mainų, kai Seime „valstiečiai“ pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui iškeitė į konservatorių balsus už miškų valdymo reformą, ant plauko pakibo valdančiosios koalicijos likimas, niūrios nuotaikos sklando ir urėdijose. Rugpjūčio pradžioje Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui prijungti 42 miškų urėdijas prie Valstybinio miškotvarkos instituto, kuris vėliau būtų pervadintas į Valstybinių miškų urėdiją. Tačiau visą pusmetį aistras visuomenėje kaitinusi miško urėdijų pertvarka kol kas atrodo ganėtinai įklimpusi. Anot liaudies patarlės, skubos darbą velnias renka.

Nei tarėsi, nei prašė patarimo

„Ūkininko patarėjo“ pakalbintas Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius optimizmu netryško: „Tokia buvo politinė valia. Miškininkų sąjungos nuomonės, nei kokių nors patarimų reformatoriai neprašė. Turime Aplinkos ministerijos parengtą reformos variantą ir jį analizuojame, pateiksime savo siūlymus, ką galima būtų padaryti geriau. Bus į juos atsižvelgta ar vėl bus pervažiuota per juos buldozeriu, matysime.“

E. Bartkevičių nustebino reformatorių ketinimas būsimą Valstybinių miškų urėdiją įkurdinti Panevėžio rajone, šalia greitkelio Vilnius–Panevėžys esančioje Katinų gyvenvietėje.

„Tai visiškai netinkama vieta tokiai įmonei. Joje turėtų dirbti patyrę, aukštos kvalifikacijos specialistai. Tokių aplinkiniuose kaimuose tikrai nėra. O kas į tą plyną lauką Lietuvos pakraštyje važinės? Vieta neišvaizdi, pelkėta, apleista, specialistų nėra kur apgyvendinti. Gerą profesionalią komandą ten surinkti būtų sudėtinga“, – svarstė miškininkų sąjungos vadovas.

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas prof. dr. Edmundas Bartkevičius.

Naujieji Vasiukai Katinų kaime

Pasak E. Bartkevičiaus, kad šioje vietoje galėtų veikti Lietuvos miškus valdanti įmonė, reikia labai didelių investicijų, nes nieko iš esmės ten nėra, susisiekimas su šalies regionais labai nepatogus.
„Kam be reikalo švaistyti valstybės pinigus, kai Lietuvoje apstu tikrai geresnių vietų, puikiai įrengtų urėdijų, kitokių pastatų Lietuvos viduryje. Pagaliau ta įmonė galėtų įsikurti kad ir Aleksandro Stulginskio universiteto miestelyje, kur dirba daug specialistų, miškininkų, mokslininkų, netoli Kauno veikia miškininkus rengianti kolegija“, – vardijo šios vietos privalumą E. Bartkevičius.

Jo teigimu, miškininkų sąjunga raštu kreipėsi į premjerą ir aplinkos ministrą nepritardama planams Lietuvos miškus valdančią įmonę įkurdinti Katinuose.

Gal vis dėlto bus apsigalvota kurti Ilfo ir Petrovo išgarsintus Vasiukus Katinų kaime?

Kaip po revoliucijos Rusijoje

Kita bėda, anot E. Bartkevičiaus, priverstinis kai kurių urėdų, gerų, patyrusių specialistų vijimas iš pareigų.

„Dirbtinai ieškoma įvairiausių, kad ir mažiausių kabliukų ir po to siūloma trauktis iš darbo. Kai kurie kaltinimai tiesiog kelia juoką. Pavyzdžiui, urėdams rimtu veidu priekaištaujama, kad kai kuriose urėdijose tarnybiniai butai išnuomojami ne rinkos kaina. Bet tokių butų nuomos kaina yra nustatyta ne urėdų, o Vyriausybės nutarimu. Prieš paleidžiant tokią antį gal kai kuriems viceministrams reikėjo pasižiūrėti į dokumentus. Arba ko verti kaltinimai, kad urėdijos tarnybiniame bute, mirus vyrui miškininkui, liko gyventi, nebuvo išmesta lauk jo našlė. Akivaizdu, kad daug kas daroma siekiant visuomenės akyse pasiteisinti, kad ta drastiška urėdijų reforma buvo tikrai būtina“, – sakė E. Bartkevičius.

Jo teigimu, kai kurie urėdai neišlaiko įtampos, numoja į viską ranka ir rašo prašymus trauktis. Juo labiau kad Aplinkos ministerijos parengtame reformos variante aiškiai pasakyta: visi urėdai nuo kitų metų sausio 1 d. netenka darbo. Jiems net neketinama pasiūlyti kokių nors kitų pareigų.

„Čia kaip Rusijoje po Spalio revoliucijos užsimota sunaikinti visą klasę, tik dabar ne buržuaziją, o urėdus. O juk iš tų labiausiai patyrusių, dorų urėdų kaip tik reikėjo sudaryti darbo grupę, kuri padėtų protingai reformuoti Lietuvos miškų valdymą“, – įsitikinęs miškininkų sąjungos prezidentas.

„Mes nesusitaikėme su tuo, kas vyksta, ir nenuleidome rankų. Dabar žadame aktyviai dalyvauti visuose reformos procesuose, daryti jai įtaką“, – sakė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Namų darbai nepadaryti

E. Bartkevičiaus nuomone, kol kas užsimotai reformai deramai nepasirengta, nepadaryta daug namų darbų, nėra informacinės sistemos, nieko nepasistūmėta centralizuojant ir kompiuterizuojant įvairius dokumentus, važtaraščius.

Reformos plane vietoje 42 miškų urėdijų numatyta palikti 26 padalinius. Dabar, kai užsimota viską valdyti iš vienos įmonės, mokslininko manymu, tų padalinių skaičius didesnės reikšmės neturi. Kas kita, jei jos būtų likusios savarankiškos, turinčios juridinį statusą.

„Šiuo metu pirmiausia reikėtų įdiegti informacinę sistemą, centralizuotą buhalterinę apskaitą, o antrame etape jau būtų galima galvoti apie tų padalinių ar filialų skaičių. Viskas priklausys nuo to, kaip bus vykdomi miško darbai. Jei kaip dabar urėdijose, labai stambinti jų nereikėtų, o jei funkciniu principu, kaip šiuo metu yra Latvijoje, tada jos turėtų būti stambinamos. Tokiu atveju vietinių miškininkų reikšmė labai sumažėtų. Šiuo metu aiškumo, kuris kelias bus pasirinktas, nėra. Miškininkai sunerimę. Lengva juos suprasti. Po keturių mėnesių visi urėdai bus atleisti, koks čia dabar gali būti jų darbas“, – aiškino E. Bartkevičius.

Susitaikyti neketina

Prieš buldozerinę urėdijų reformą protestavę miškininkų profsąjungų atstovai buvo surengę įspėjamąjį streiką, grasino, jei nebus atsižvelgta į reikalavimus, skelbti visuotinį. Tačiau dabar, kai reformą į savo rankas perėmė Vyriausybė ir Aplinkos ministerija, viskas lyg ir aprimo.

„Ne, netiesa, mes nesusitaikėme ir nenuleidome rankų. Dabar žadame aktyviai dalyvauti visuose reformos procesuose, daryti jai įtaką. Tada ir pamatysime, ar bus atsižvelgta į mūsų siūlymus, ar ne. Jei nebus bendradarbiaujama, imsimės anksčiau žadėtų priemonių“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Jos teigimu, šiuo metu miškininkų profsąjungų atstovai nagrinėja Vyriausybės pristatytą urėdijų reformos variantą, rengia savo pasiūlymus. Pasak I. Ruginienės, būsimojoje centrinėje miškus valdančioje įmonėje, kurią užsimota įkurdinti senoje kaimo mokykloje, numatyta per daug darbuotojų.

„Tokio sprendimo mes nesuprantame. Kalbama, kad reforma leis sutaupyti milijonus, o čia švaistoma. Sklando gandai, kad šiuo žingsniu „valstiečiai“ nori sustiprinti savo įtaką Panevėžio rinkimų apygardoje. Kol kas mūsų niekas nekvietė ir nieko neaiškino, mes patys vis turime apie save priminti. Rengiame raštą ministerijai, kad mus realiai įtrauktų į reformos procesus, o ne būtų tik knaisiojamasi praeities smulkmenose ir vaikomi geri specialistai. Žmonės urėdijose suerzinti, nerimauja dėl savo ateities, o Aplinkos ministerija jų nenuramino“, – piktinosi profsąjungų federacijos vadovė.

Renka ir siuntinėja duomenis

Raseinių miškų urėdas, Miškų urėdų tarybos valdybos pirmininkas Antanas Kilčauskas, „Ūkininko patarėjo“ paklaustas, kaip šiuo metu vyksta reforma, atsakė be entuziazmo: „Niekas nevyksta. Jau kuris laikas tik renkame ir siunčiame duomenis, kiek ir kokio turto turime, kokias sutartis esame sudarę su medienos pirkėjais ir pan. Matyt, vyksta kažkokie pertvarkos paruošiamieji darbai, kurių mes nežinome. Niekas mums neaišku. Kartą prisiprašėme atvykti generalinį miškų urėdą, tačiau ir tada ne kažin kas paaiškėjo. Tik tai, kad visiems bus pasiūlyta dirbti naujoje įmonėje, išskyrus urėdus. Tarsi būtume raupsuotieji. Dabar tariamės su teisininkais, ar toks sprendimas vykstant reorganizacijai yra teisėtas.“

Urėdas neslėpė: dirbančiųjų nuotaikos slogios. „O iš kur jos gali būti smagios? Jau dabar jaučiame, kad kai kurie pažadai liks tik pažadais. Kaip neatleidinės žmonių, jei urėdijoms nereikės užsiimti miško medienos ruoša, kitais darbais? Darbo sutarties pratęsimas nuo kitų metų sausio 1 d. – laikinas dalykas“, – sakė A. Kilčauskas.

Viską buvo galima padaryti nuosaikiau

Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos urėdo Kęstučio Šakūno nuomone, dabar patys jos reformos iniciatoriai nežino, ką daryti, ko imtis.

„Pirmiausia buvo skubiai priimta įstatymo pataisa, o dabar sukama galva, kaip ją įvykdyti, nes nepasitelkti nei specialistai, nei praktikai. Taip ir gimsta tokios nesąmonės kaip miškus valdančios įmonės kūrimas Katinų kaime. Viską buvo galima padaryti nuosaikiau, logiškiau, be tokių drastiškų žingsnių, apie kuriuos girdime dabar“, – nevyniojo žodžių į vatą K. Šakūnas.

Jis paneigė gandus, kad šiuo metu, kol dar nepanaikinta urėdija, Dubravos miškuose skubama kirsti medžius, tarp kurių esama ir ąžuolų.

„Šis darbas, kai kertant paliekamas plynas miško plotas, vyksta ištisus metus. Kiek numatyta iškirsti, tiek ir iškirsime – nei daugiau, nei mažiau. Tokiuose plotuose lengviau paruošti medieną, po to geriau atkurti visavertį mišką negu kertant medžius atrankos būdu. Iki rugpjūčio 1 d. negalima kirsti ugdomųjų miškų, perint paukščiams, kai miškas kertamas ne ištisai. Su urėdijų reforma tai visiškai nesusiję“, – teigė eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos vadovas.

Įtampa, nežinomybė dėl ateities niekam nereikalinga

Viktoras RINKEVIČIUS
Seimo narys

Svarstant urėdijų reformą Seime aš pasisakiau už tai, kad ji nebūtų daroma skubotai, deramai nepasirengus ir negriaunant visos nusistovėjusios sistemos, o ją modernizuojant ir palaipsniui pertvarkant. Maniau, kad Vyriausybė ir Aplinkos ministerija imsis šios reorganizacijos ramiai, nuosaikiai ir pragmatiškai, todėl Seime palaikiau pateiktą projektą.

Tačiau dabar matau, kad urėdijose dirbantiems žmonėms trūksta informacijos, su jais iki šiol mažai buvo bendraujama, todėl sklando įvairūs gandai, miškininkai sutrikę, nes nieko konkretaus nežino. Tokia įtampa, nežinomybė dėl ateities niekam nereikalinga, negerina urėdijose mikroklimato ir vaisingam darbui tikrai nenuteikia. Žmonės turėtų žinoti, kokia bus šių įmonių strategija, struktūra, kokios konkrečios permainos laukia.

Manau, visai be reikalo kaitinama situacija dėl dabartinių urėdų atleidimo. Juk jie, kaip ir visi piliečiai, turės teisę dalyvauti būsimuose konkursuose į padalinių vadovų vietas. Niekas negali jiems to uždrausti, kitaip būtų pažeisti įstatymai, tam tikros visuomenės grupės diskriminacija.

Algimanto SNARSKIO piešinys
Autoriaus nuotraukos