Usėnai – naujoji Lietuvos Venecija? (nuotraukų galerija)

Turbūt ne vienam žodis „Usėnai“ labai panašus į sąvoką „užsienis“. Trūksta gal tik vienos raidelės „ž“. Tikriausiai todėl šioje gyvenvietėje yra kitaip nei kitose Šilutės rajono vietovėse – sodybos lyg užsienyje, šiltuose atogrąžų kraštuose, skęsta vandenyje, kuriame tik ryžiai dar neauga... Tad nenuostabu, kad gali ateiti diena, kai žmonės ne tik į savo namus nebegalės parkeliauti, o pas kaimynus, kaip tikroje lietuviškoje Venecijoje – Mingės kaime, – teks valtimis plaukti.

Net užtvanka nesulaiko vandens Vos pasukus iš pagrindinio plento Usėnų gyvenvietės link kairėje gatvės pusėje pasitinka sodyba, visa telkšanti vandenyje. O sodybos šeimininkas net betoninę užtvanką sukonstravo, kad nuo vandens apsaugotų namo rūsį. Lauke atrodo, kad ji sulaiko vandenį, bet rūsyje vis tiek jo pilna – ištisą parą ten burzgia siurblys... Mireta Beržinienė, gyvenanti Vytauto g. 26, pasakojo, kad jau treti metai jos sodyba skęsta vandenyje. „Kažkada buvo atlikti melioracijos darbai, – teigė moteris. – Bet tuomet pasitaikė sausi metai, mums buvo gerai, o kai lyja, skęstame ir skęstame. Pumpuojame vandenį iš rūsio – ir dieną, ir naktį dirba siur­blys. Rudenį siuntėme raštus su nuotraukomis ir Usėnų seniūnui Algirdui Raukčiui, ir buvusiam Seimo nariui Kęstui Komskiui. Seniūnas pažadėjo sutvarkyti, bet tuo viskas ir baigėsi – sakė, kad šiais metais nebėra lėšų, jos visos jau išnaudotos. O pas mus čia pati žemiausia vieta – subėga vanduo iš visur... Įrengė kanalizaciją, o nuolaidų – jokių, visur grioviuose laikosi vanduo.“ Miretos vyras Rimas Beržinis sakė, kad buvo atvažiavę valdininkai iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos, kurie patvirtino tą patį – nėra lėšų. R. Beržinis prisiminė, kad sodybą jau prieš šešerius ar septynerius metus buvo apsėmę, tada iškasė ir patiesė naują drenažą, nuo to laiko šulinys niekada tuščias nebūna. „O kai veikdavo senasis drenažas, net per didžiausias liūtis daugiausia tris dienas šulinyje vanduo tebūdavo pakilęs. Dabar pagrindinė trasa paklota blogai – sukišo berods pusantro milijono, o tereikėjo tik per kelią perkasti, kur buvo trasa sugedusi. Tokį galiuką sutvarkyti būtų kainavęs ne daugiau kaip 50 tūkstančių“, – pasakojo R. Beržinis. Jis piktinosi, kad valdžia dejuoja, jog vėl nebėra lėšų, kad jų ieškos po Naujųjų metų... „O jeigu vėl taip pat padarys? – stebėdamasis klausė sodybos šeimininkas. – Šiemet, rengiant lietaus kanalizaciją, kai išvalė vamzdynus, mano šuliniai buvo pilni molio. Prašiau sutvarkyti šulinius, išplauti juos, bet atsakė tik padejuodami, kad neturi tokios mašinos, kuri tai galėtų padaryti. Vamzdis po mano keliuku į sodybą buvo paklotas normaliai, remontininkai padarė jo nuolydį į kitą pusę, o griovį – gerokai seklesnį. Argi taip galima?“

Akį „džiugina“ fontanas kieme... Nemuno gatvės 11-ame name gyvenantis Saulius Čižauskas jį aplankiusiam žurnalistui sakė, kad jo sodyba skęsti pradėjo praėjusių metų rudenį. Pasak jo, taip atsitiko tada, kai valdžia sutvarkė kanalizaciją fekalijoms, įrengė naują sistemą ir uždarė senąją. Nebeliko, kur nubėgti lietaus vandeniui. „Rudenį dažniau lyja, esame žemesnėje vietovėje, todėl ir skęstame, – piktinosi S. Čižauskas. – Seniūnas važiuoja pro šalį gal dešimt kartų per dieną, bet niekada nėra sustojęs ir paklausęs: „Gal reikia kokios nors pagalbos?“ Kartą paskambinau ir papasakojau apie šią problemą, o jis atsakė: „Čia ne mano bėdos.“ Nežinau, kur besikreipti.“ Vienoje namo patalpoje yra per sprindį vandens. Nors ir teigiama, kad betonas vandenyje dar labiau tvirtėja, bet, S. Čižausko manymu, namo pamatams tai tikrai ne į gera. Deja, šiandien yra kaip yra. Atvažiavo didesnis sunkvežimis, nutraukė vandenį, o kitą dieną jo vėl pilna. Kieme pririšti šunys ieško sausesnės vietos – juk ne vasara, kad pliuškentųsi šiltame paplūdimyje. Čia nelabai panašu į kurortą, nors vienas dalykas ir bando pradžiuginti „puošniu“ vaizdeliu – tai retkarčiais kieme po didesnio lietaus ištrykštantis fontanas...

Valdininkas už galvos susiėmė O štai S. Čižausko kaimynė prieš trejus metus irgi skendo. Bet vos tik ji paskambino ir išsikvietė pagalbą iš televizijos bei apie jos bėdą parašė spauda, iškart atvažiavo – sutvarkė, iškasė griovius. It skęstantysis šiaudo Gražina Vilkaitienė griebėsi žiniasklaidos, mat jau dvidešimtmetį ,,kariaujanti“ su sodybą pačiame gyvenvietės centre vis užliejančiu vandeniu, kentėti nebenorėjo. Tuomet G. Vilkaitienė šią situaciją aiškino taip: ,,Pagrindinė priežastis, dėl kurios nuolat jau 20 metų mano kieme vis pakyla vanduo – sodo teritorijoje esantys du kanalizacijos šuliniai. Vienas šulinys užsikimšęs jau nuo to laiko, kai tik pradėjome čia gyventi, o antrasis – tik dabar užako. Bent jau aš taip suprantu šią situaciją. Prie veikiančio kanalizacijos šulinio mes patys buvome nukloję vamzdžius vandeniui nubėgti, ilgą laiką tai padėjo, bet dabar kažkas atsitiko. Kol gyvenau su vyru, viskas buvo gerai. Jis šia problema pasirūpindavo, tačiau dabar likau viena, prižiūriu neįgalią mamą ir vieną neįgalią mergaitę. Pati šia problema pasirūpinti negaliu. Nesitikėjau, kad vanduo taip pakils. Pirmą kartą per visus tuos metus vanduo pakilo tiek, kad jau siekia net namo pamatus.“ Nors Gražinos sodybos teritorija prieš trejus metus buvo apsemta vandens – matyti, kad aplinka kruopščiai tvarkoma. Čia gyvenanti moteris darė viską, kad tik kuo gražiau būtų gyventi. Vos prieš mėnesį, padedant vaikams, buvo atliktas namo remontas, sutvarkytas sodas, prisodinta gėlių, dekoratyvinių sodinukų, vaismedžių. Visa apsėmė vanduo, vaisius jau sunokinę medžiai savo šakas sumerkė į vandenį. Žiūrėdama ir nieko padaryti negalėdama moteris vos tramdė ašaras. ,,Kiek visa tai man kainavo, o dabar – viskas perniek... Vaikai norėjo, kad aš gražiai pasitikčiau senatvę. Gražiai ir ramiai, bet... gyvenu baimėje, nuolat jaučiu nerimą, kad atsikėlusi ryte kieme vėl pamatysiu vandenį“, – pasakojo usėniškė. Dabar G. Vilkaitienės nuotaika – jau kitokia. Korespondentui ji kalbėjo išties emocingai: „Būdavo ašaros, bemiegės naktys, vos neišprotėjau. Kur tik besikreipiau, visur kaip į sieną... Bet kai pamatė nuotraukas savivaldybės Kaimo reikalų skyriuje, tuomet vedėjo pavaduotoju dirbęs, melio­racijos reikalus kuravęs Povilas Budvytis už galvos susiėmė: „Ar taip gali būti Usėnų centre, prie seniūnijos?“ Kartą grįžau iš Šilutės ir pamačiau kieme jau visą komisiją. Paskui darbininkai triūsė savaitę – rado užlūžusį vamzdį. Ir sutvarkė. O kaip būdavo – žmonės, važiuodami pro šalį, sustodavo, fotografuodavo – graudu buvo pro langus tai stebėti. Dabar ir braškių, ir gėlyčių kieme pasisodinu, o tiek metų jokios pagalbos iš niekur nesulaukiau.“

Pačių skęstančiųjų reikalas? Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys sakė tą patį, kaip ir S. Čižauskui – melioracijos įrenginių problemos seniūnui nepriklauso, tuo rūpinasi savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyrius. Todėl dėl Usėnų gyventojų problemos kalbėjomės su dabar jau Kaimo reikalų skyriaus vedėju P. Budvyčiu. Jis sakė, kad neseniai su Usėnų seniūnu A. Raukčiu buvo nuvykę į R. Beržinio sodybą ir situaciją apžiūrėjo vietoje. „Ten reikia daryti rekonstrukciją, o mes neturime tiek pinigų, – paaiškino P. Budvytis. – Arba jie, sukūrę melioracijos sistemų naudotojų asociaciją, galėtų rašyti projektą ir gauti lėšų iš Europos Sąjungos. Savivaldybė gali dalyvauti tik viename projekte, mes daugiau dėmesio skiriame polderinei sistemai tvarkyti.“ P. Budvytis teigė, kad kitas Usėnų gyventojas S. Čižauskas lyg ir nėra parašęs jokio prašymo. „Jeigu jis būtų, atvažiuotų specialistai, kurie pasidomėtų, ar ten įmanoma ką nors padaryti. Ir, aišku, tai būtų ne šiandien ir ne rytoj, nes šiemet iš viso jau pinigų nebeturime, dar ir skoloje likome rangovams, kurie sutvarkė skęstančią Laučių gyvenvietę. Taip pat skendusią Šylių gyvenvietę susitvarkė patys gyventojai, nes jie buvo prisivedžioję kanalizacijų. Jas atsikasė ir problemos nebėra“, – teigė P. Budvytis. Dar kartą pakalbintas S. Čižauskas patikslino, kad jokio prašymo savivaldybei dar neparašęs, kalbėjęs tik su seniūnu. O išgirdęs, kad P. Budvytis patarė R. Beržiniui sukurti melioracijos sistemų naudotojų asociaciją, tik garsiai nusijuokė: „Juokinga... Kada visa tai įvyks? Baisu pagalvoti – jau būsime nuskendę. Juk ne taip greitai viskas vyksta. Reikia dabar kažką daryti, o ne po metų.“

Sovietinio palikimo bėdos Naujai išrinktas Seimo narys, daugelį metų vadovavęs savivaldybės Kaimo reikalų skyriui Alfredas Stasys Nausėda sakė, kad tokioms problemoms skiriamos lėšos yra labai jau mažos. Pasak jo, prieš keletą metų buvo pavykę iš tuometės žemės ūkio viceministrės Leokadijos Počikovskos išsikovoti daugiau pinigų. „Dabar reikėtų melioracijos įrenginius sistemingai, metodiškai, nuosekliai tvarkyti, o šiuo metu yra tik gaisrų gesinimas, – pasakojo A. S. Nausėda. – Pernai jokių problemų nebuvo, nes pasitaikė sausas ruduo, o jeigu šiemet prasidės lietingasis periodas, žmonės vėl kentės. Juk melioracija vyko apie 1970-uosius metus, įrenginiai per beveik 50 metų yra visiškai pasenę, drenažo vamzdeliai sutrūniję, kiti užlūžę. Reikia iš naujo projektuoti ir daryti, o lėšų tam nėra ir niekas jų nenumato. Kai kurie valdžios žmonės, sėdintys mieste, melioraciją įvertina kaip sovietinį palikimą – prideda visokių epitetų, o pinigų nenori skirti. O iš tikrųjų mūsų laukia labai liūdna ateitis, jei netvarkysime tų įrenginių. Kentės ir žmonės, ir žemės ūkis.“

Stasys BIELSKIS Autoriaus nuotraukos