Užimtumo įstatymo pataisos gelbės varguolius ar augins dykaduonius?

Pagal praėjusį antradienį Seimo patvirtintas Užimtumo įstatymo pataisas, nuo kitų metų bedarbiais galės tapti nedaug žemės dirbantys ir kitų pajamų neturintys darbingo amžiaus asmenys, kurių ūkis mažesnis nei 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV). Tokio ūkio pajamos per metus negali būti didesnės nei 8,7 tūkst. Eur.

Smulkieji ūkininkai, kurių ūkis mažesnis nei 4 EDV ir kurie per paskutiniuosius 30 mėnesių bus dirbę ir mokėję mokesčius ne trumpiau nei 12 mėnesių, gaus bedarbio pašalpą. Į ją negalės pretenduoti mažai žemės dirbantys asmenys, kurie neturės pakankamo darbo stažo. Tačiau jie gaus bedarbio statusą, suteiksiantį galimybę naudotis tam tikromis lengvatomis.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, rengusi minėtas Užimtumo įstatymo pataisas kartu su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju Algirdu Butkevičiumi, anksčiau yra sakiusi, jog jos aktualios ir mažų miestelių gyventojams, kurie, netekę darbo, tačiau turėdami dirbamos žemės, negali gauti bedarbio statuso.

Kaip Užimtumo įstatymo pataisas sutiko smulkieji ūkininkai – džiugiai ar nelabai?

Situaciją komentuoja Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas JUODSNUKIS.

„Šios Užimtumo įstatymo pataisos – nesąmoningas žingsnis, apie kurį stengiuosi šiurkščiau nepasakyti. Tokios pataisos dar labiau augina biurokratijos armiją, didina bedarbių gretas ir iškreipia rinką, nes žmogui nesudaro sąlygų pačiam užsidirbti. Tai dar viena atvejis, kai bus dalijami dyki pinigai, uždirbti mokesčių mokėtojų. Niekada nebus gera valdžia, kuri, iš vienų atėmusi, duoda kitiems.

Kur yra kita valstybė, kurioje žmonės gyventų vien iš pašalpų?! Juokiasi pasaulis iš pašalpų dalintojos Lietuvos. Bendrauju su Lenkijos žmonėmis, jie, turėdami galvoje mūsų šalies bedarbystę, skurdą ir pašalpas, „vaučerius“, stebėdamiesi klausia: „Kas pas jus darosi?“

Ne ta linkme einama! Ne bedarbius reikia auginti, o kaimo, miestelių žmonėms sudaryti sąlygas užsidirbti – suteikti jiems paramą, kad galėtų ūkininkauti. Toji parama turi būti ne tik piniginė, taigi ne tik Europos Sąjungos (ES) lėšos. Būtina žmones paskatinti ir paruošti šiuos pinigus įsisavinti. Taigi parama smulkiesiems ūkininkams turi būti ir moralinė, ir informacinė. Deja, Lietuvoje ES lėšos ūkininkams buvo išdalintos nesąžiningai. Jas daugiausia gavo labai siauras ratas – žemės ūkio bendrovės ir stambieji ūkininkai. Žemės ūkio rūmuose paskaičiuota, kad jiems per kiekvieną programinį laikotarpį ES paramos išdalyta maždaug po 50 tūkst. Kodėl nebuvo atsižvelgta į ES nuostatas, kad paramą privalu skirti turintiesiems ir mažus ūkius – valdantiems apie 10 ha žemės, reikėtų paklausti buvusių Lietuvos politikų, valdžios vyrų.

Maždaug 125 tūkst. šalies ūkininkų nesuteikiama informacija apie ES galimybę pasinaudoti parama. Be abejonės, daugelis jų, perėmę kolūkinių laikų nuostatas, mano, kad viskas jiems turi būti paruošta – kiti už juos turi viską padaryti. Vis dėlto būtina buvo sukurti administravimo ir konsultavimo tarnybą, skirtą padėti smulkiesiems ūkininkams įsisavinti ES paramą. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos paslaugos orientuotos tik į stambiuosius ūkininkus!

Su žmonėmis reikia dirbti. Kiekvienoje seniūnijoje turi būti žmogus, kuris patartų vietos gyventojams, į kokią žemės ūkio sritį geriausia investuoti, paskatintų pasinaudoti ES parama ir pamokytų, kaip tai padaryti.

Valstybė labai neatsakingai elgiasi kaimo atžvilgiu. Vykdydami tokią politiką, kai remiami tik stambieji ūkiai ir žemės ūkio bendrovės, grįžtame į viduramžius. Antai dirbančiųjų žemės ūkio bendrovėse amžiau vidurkis – 60 metų. Daugelis bendrovių baigia sunykti, gyvena tik iš išmokų.

Nė vienas sąmoningas žmogus, uždirbantis pinigus, nesistengs griebti dykų pinigų, šiuo atveju – bedarbio pašalpų, žinodamas, kad tokiu atveju sumažės investicijos į ūkį. Prieš 2008 metų ekonominę krizę tuometė valdžia – Vyriausybės vadovu tuomet buvo asmuo, kuris dabar pretenduoja į Seimo pirmininko postą, – prieš rinkimus pakeldama algas, pensijas, šalį atvedė vos ne iki bankroto. Pati sudarė dirbtinę krizę, kai neliko pinigų algoms ir pensijoms.

Šios Užimtumo įstatymo pataisos, kai bus dalijami dyki pinigai, prisidės prišaukiant panašią krizę. Be to, jos skatina kitų visuomenės sluoksnių, tarkime, gaunančiųjų minimalią algą miestiečių, nepasitenkinimą, mat jų metinės pajamos nėra didesnės nei 8,7 tūkst. Eur.“

Parengė ŪP korespondentė Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ