Valdžia ūkininkų žaizdą barsto druska

Lietuvos žemdirbiai visada nurodo dvi priežastis, trukdančias jiems sėkmingai varžytis su Vakarų Europos ūkininkais – ne procentais, bet kartais mažesnės europinės tiesioginės išmokos ir vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje (ES) lietuviškas pridėtinės vertės mokestis (PVM) pagrindiniams maisto produktams. Dėl tiesioginių išmokų nepapurkštausi – mūsų politikai tiek tesugebėjo išsiderėti Lietuvai stojant į ES. O PVM – kiekvienos šalies vidaus reikalas.

Bado akis kaimynų kainomis
Dešimt metų mūsų ūkininkų, ypač daržininkų, prašymus suteikti PVM lengvatą vis palaidodavo Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra arba pasaulinė krizė. Tačiau šiemet švystelėjo vilties spindulėlis. Iš paties Briuselio.
„Laukiame nesulaukiame PVM lengvatos. Dabar „Maximos“ prekybos tinklo atstovai man nuolat primena lenkų ir latvių produkcijos kainas, nors ir pats žinau, kad jos mažesnės dėl smarkiai padidinto lietuviško PVM“, – „Ūkininko patarėjui“ karštai kalbėjo žinomas Lietuvos daržovių augintojas, Kelmės r. ūkininkas Algimantas Vaupšas.
Norėdami, kad jų morkos, burokėliai, rauginti kopūstai, svogūnai patektų į Lietuvos prekybos centrus, mūsų ūkininkai faktiškai turi susimokėti tuos vadinamuosius įėjimo, lentynų mokesčius, kuriuos oficialiai panaikino 2010 m. įsigaliojęs Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (privalo iš savo kišenių padengti lietuviškų ir užsienietiškų daržovių PVM skirtumą).

Tik naminės idėją atmetė dažniau
Visi finansų ministrai, ne išimtis ir dabartinis – Vilius Šapoka, jau dešimt metų kalbėjo ir tęsia tą pačią mantrą (maldelę), kad dėl PVM lengvatų duonai, makaronams, kruopoms, sūriams, sviestui, šviežiai mėsai ir žuvims, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams ir cukrui valstybės biudžetas netektų vos ne poros šimtų milijonų eurų. Gal tik naminės degtinės gamybos kaimo turizmo sodybose idėją valdžia atmetė dažniau už maisto PVM lengvatą.
Tačiau praėjusią savaitę visuotinio žemdirbių suvažiavimo dalyviai vėl paragino Vyriausybę nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą šviežiems maisto produktams, įsigyjamiems tiesiogiai iš ūkių ir agrarinių kooperatyvų.
Siūlytojai – ne kokie nors ekonomikos mažaraščiai ar piktavaliai, sugalvoję trukdyti Finansų ministerijai rinkti biudžeto pajamas. Tiesiog Lietuvos ūkininkai atsiliepė į Briuselio ženklą.

Į pagalbą smulkiesiems
Sausio mėnesį Europos Komisija (EK) leido ES valstybėms nustatyti palankesnius smulkiajam ir vidutiniam verslui PVM tarifus. ES euro reikalų ir socia­linio bendradarbiavimo komisaras, buvęs Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pasakė, kad nuo 1993 m. galiojančios (nors buvo laikinos!) Bendrijos PVM taisyklės paseno, trukdo vystyti verslus, numato lengvatas tik keletui sektorių ir produktų.
Net 98 proc. ES įmonių – smulkios. Europos Komisija žada per metus 18 proc. sumažinti joms PVM naštą. Dabartinį sudėtingą prekių ir paslaugų, leistinų apmokestinti lengvatiniais tarifais, registrą Briuselis įsipareigojo pakeisti nauju produktų, kuriems visada privalo būti uždėtas standartinis 15 proc. arba didesnis PVM, sąrašu. Pavyzdžiui, ginklams, svaigalams, lošimo prietaisams („vienarankiams banditams“) ir rūkalams. Briuselio nuomone, ES valstybės puikiausiai sudarys savo biudžetus nusistačiusios vidutinius 12 proc. PVM.
Dabar šį EK siūlymą svarsto Europarlamentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, o patvirtinti turės ES Taryba.

Keistas dėsningumas
„Mūsų reikalas, kaip susitarsime. Bet dažnai lengvata numatoma vieniems, o ja pasinaudoja kiti. Kur garantija, kad naudodamiesi PVM lengvata ar galėdami pagal laisvosios prekybos sutartis be muitų parduoti sūrius kanadiečiams, japonams mūsų prekybininkai, perdirbėjai pasidalys pelnu su ūkininkais?“ – „Ūkininko patarėjui“ savo abejones išsakė Europos Parlamento narys Bronis Ropė.
Politikas priminė savotišką, keistą dėsningumą – vos valdžia padidina mokesčius, prekių ir paslaugų kainos iškart pašoka, o apkarpius mokesčius jos dar ilgai išsilaiko tokios pačios.
Daugelis jau ir pamiršo, kad lengvatinis PVM maisto produktams – ne naujiena ir Lietuvoje. 2002 m. liepą nustatyta 5 proc. PVM lengvata ekologiškiems maisto produktams galiojo iki 2008 m. pabaigos „naktinės“ mokesčių reformos. Nuo 2002 m. liepos iki 2008 m. gruodžio 31 d. gyvavo 5 proc. lengvatinis PVM tarifas šviežiai atšaldytai mėsai, paukštienai, gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims. 2009 m. sausio 1 d. jis išaugo iki 19 proc. Nors kitos aplinkybės nepasikeitė, žaliava nepabrango, iš karto, Žemės ūkio rūmų duomenimis, turguose kainos pakilo 5 proc.

Pirmenybė savai šviežienai
„Mes Europos Parlamente svarstome, kad visoje Bendrijoje galėtų būti viena, bendra PVM sistema. Verslininkai mokesčius turėtų mokėti ten, kur dirba (taigi ir aplinką teršia), o ne kokiame nors „mokesčių rojuje“, kuriame įsiregistravę. Štai iš „Maximos“ Lietuva negauna pelno mokesčio. Jį ši bendrovė moka šaliai, kurioje registruota. Dabar net nežinau, kokioje. PVM schemų gali būti įvairių. Svarbiausia, kad būtų pasiekti numatyti tikslai. Reikia skatinti savus maisto gamintojus. Tiems, kurie šviežesnių produktų gali patiekti, – pirmenybė ir lengvatos“, – aiškino europarlamentaras B. Ropė.
Lietuvos valdžia labiausiai susirūpinusi, kiek nuostolių dėl PVM lengvatos patirtų šalies biudžetas. Bet sunku suvaldyti šešėlinę ekonomiką, kol Lietuvos PVM taip smarkiai praaugęs ES vidurkį.

Vaidenasi nuostoliai
Airijos Respublikoje, Jungtinėje Karalystėje daržovėms, mėsai PVM iš viso nėra. Britai panaikino PVM savo maisto produktams, kad apsaugotų savąją rinką, nes kažkada kentėjo nuo prancūzų, kaip lietuviai nuo lenkų (Lietuvos maisto produktų PVM – 21 proc., Lenkijos – 5 proc.).
Finansų ministeriją kausto baimė paleisti kipšą iš butelio – esą suteikiant PVM lengvatas vieniems, paskui kitiems, kad šie nesijaustų nuskriausti, vėliau tretiems, nepavyks sudaryti šalies biudžeto. Bet pieno gamintojai, perdirbėjai nelabai jaudinasi dėl pridėtinės vertės mokesčio dydžio, nes pieno produktų prekybos apyvarta – dešimtys milijonų eurų. Dėl PVM neįkyri valdžiai ir grūdų augintojai. PVM veiksnys ypač svarbus mėsos gamintojams, vaisių, daržovių, uogų augintojams.

Latviai nutarė pabandyti
„Premjeras Saulius Skvernelis kaip kirviu nukirto, kad dėl PVM lengvatos mėsa ir daržovės neatpigs, ūkininkų pelno dalis iš maisto tiekimo grandinės nepadidės. Neva visokie auditai, rinkos tyrimai parodė. Iš piršto laužti argumentai! Norint iš tikrųjų įsitikinti, ar kainos nukris, o žemdirbių pajamos padidės, reikia sumažinti PVM. Nors pusei metų. Patvirtinkime tokį įstatymą. Štai Latvijos Saeima net trejiems metams, nuo šių metų sausio iki 2020 m. gruodžio 31 d., latviškiems vaisiams, uogoms ir daržovėmis nustatė sumažintą 5 proc. PVM. Bet mūsų valdžia nenori nieko panašaus daryti. Bijo!“ – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Petras Čimbaras.

Žemdirbių reikalavimas pagrįstas

Ričardas GARUOLIS
Ekonomistas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narys

Vienas didžiausių Europos Sąjungoje Lietuvos PVM mėsai, žuvims, vaisiams, daržovėms (21 proc.) tapo rimta kliūtimi mūsų maisto gamintojams konkuruoti su kaimyninių šalių ūkininkais ir prekybos centrais. 2013–2014 m. Lietuvos valdžia įtikinėjo visuomenę, kad būtina įsivesti eurą vietoj nacionalinės valiutos lito, nes negalime išsiskirti iš Baltijos kaimynų, latvių, estų, kurie anksčiau įstojo į euro zoną. Kodėl šis principas staiga nebetinka mūsų valdžios mokesčių politikai? Juk lenkų ir latvių PVM – 5 proc. Aplink mus – bendroji rinka. Turime prisitaikyti prie jos žaidimo taisyklių. Bent patys nesuteikime kitiems pranašumų. Nustatę degalų, tabako gaminių akcizus pagal Vakarų Europos pavyzdžius, bet neatsižvelgę į kaimyninių šalių kainodarą tik paūmėjusios kontrabandos susilauksime. Prekybos centrai kiekvieno mėnesio pabaigoje apytuščiai – žmonės pinigus jau būna išleidę maistui per pirmąsias savaites. O jeigu nori sutaupyti, priversti važiuoti į Suvalkus, Seinus.
Nuspręskime, kas mums naudingiausia. Visos šalys taip daro.
Skandinavijos kraštai nutarė skatinti visuomenę, ypač vaikus, gerti pieną – sumažino jo kainas. Kitos valstybės agituoja savo piliečius rinktis ekologiškus maisto produktus – jų gamintojams suteikia lengvatų. ES reglamentams tai neprieštarauja.
Lietuvos ūkininkų reikalavimai pagrįsti. Mūsų valdžiai laikas atsistoti ant žemės.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
ŪP korespondentas