Valdžios eksperimentas, kurio bandomieji triušiai – žemdirbiai

Lietuvos žemės ūkiui gresia dar vienas eksperimentas, kurio pasekmių neįsivaizduoja net ir pati jų sumanytoja Vyriausybė. Anksčiau ministrų kabinetai planuodavo didžiulę pagalbą gyvulių, ypač mėsinių galvijų, augintojams, ekologiniams ūkiams, žemdirbiams, parduodantiems ne žaliavas, bet didesnės pridėtinės vertės produktus. Tačiau viltys dėl šių agrarinių sektorių greitos ir sėkmingos plėtros išgaruodavo neišsipildžiusios. Dabar netolimos ateities aukso kalnai žadami jauniesiems ūkininkams ir vidutiniams ūkiams.

Ar neteks grąžinti Briuseliui daugiau?

Politikai pradeda eksperimentuoti ne tik po laimėtų Seimo rinkimų, bet ir prieš kiekvieną naują ES finansinio programavimo laikotarpį. Žemės ūkio ministerija  2021–2027 metais žada iš esmės keisti tiesioginių išmokų ir ES struktūrinių fondų lėšų skirstymo tvarką. Lietuvos valdžia ketina ilgiau ir daugiau mokėti ūkininkaujančiam jaunimui, labiau padėti 40–50 ha ūkiams. Nors besibaigiančiu ES finansinio programavimo laikotarpiu buvo tokių šaukimų siekti ES paramos, kai likdavo nepanaudota europinių lėšų, skirtų jauniesiems ūkininkams įsikurti, pradėti kaime verslą, modernizuoti valdas.

Ar po septynerių metų neteks dar daugiau neišleistų europinių pinigų grąžinti Briuseliui?

Nesiskundžiantys vidutiniai ūkininkai

O vidutiniai ūkiai pastaraisiais metais buvo nepastebimi – nesiskundžia valdžiai kaip smulkieji 5–20 ha ūkeliai, verčiasi iš savo lėšų, nesiveržia pirmieji prie ES lėšų fondų kaip stambieji ūkininkai. Tikriausiai nustebs dėl tokio valdžios palankumo.

Kokio ekonominio efekto tikimasi iš pakeistos tiesioginių išmokų ir struktūrinių fondų lėšų dalybų tvarkos? Ar ji padės ūkininkams lengviau, paprasčiau siekti ES paramos?

Visko reikia

„Dabar penkerius naujakurystės metus pradedantieji jauni ūkininkai gauna didesnes išmokas. Juk jiems visko reikia: žemės ūkio technikos, lengvatinių paskolų iš bankų, profesionalių patarimų. Galvojame dosnesnės paramos laikotarpį pratęsti iki 7 metų. Daugiau dėmesio vidutiniams 40–50 hektarų ūkiams nutarėme skirti todėl, kad jiems dabar sunkiausia. Tai paaiškėjo iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto darbuotojų tyrimų ir analizių. Vis dėlto kokio dydžio paramą gaus Lietuvos žemės ūkis, taigi ir kiekvienas mūsų ūkininkas, sužinosime tik tada, kai ES šalys susitars dėl Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir paaiškės, kiek lėšų mums pavyko išsiderėti“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė.

Latviai veiklesni

Ministerijos pareigūnė atmetė kai kurių ūkininkų ir jų organizacijų priekaištus, kad latviai euroderybininkai energingiau kovoja dėl didesnio ES biudžeto pyrago gabalėlio Latvijos ūkininkams, anksčiau už lietuvių kolegas nusiuntė Briuseliui savo pageidavimų sąrašą.

„Mes irgi neužmiršome savo namų darbų. Briuselis jau žino, kokie mūsų žemės ūkio poreikiai, stiprybės ir silpnybės, kiek lėšų tikimės iš būsimojo, net ir smarkiai sumažinto, apkarpyto ES biudžeto“, – pabrėžė J. Stakėnienė.

Neaiški būsena

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė paaiškino „Ūkininko patarėjui“, kodėl vidutinių ūkininkų padėtis dabar kebliausia. „Ne tik dėl pandemijos. Ne vien dėl karantino. Mūsų tyrimai apėmė ilgesnį laikotarpį. Ir iki pandemijos. Netgi stengėmės pasvarstyti apie 40–50 hektarų ūkių ateitį. Lietuvoje yra susiformavęs plonas stiprių sėkmingų ūkių sluoksnis. Jų šeimininkai šturmuoja naujas rinkas, produktyviai pasinaudoja ES ir nacionaline parama. Dabar reikia atsigręžti į vidutiniokus. Jų būsena neaiški. Gal stiprės. Bet labiausiai tikėtina, kad silps. Valstybė turi sudaryti jiems sąlygas plėsti, stiprinti, modernizuoti ūkius, kad vidutiniai žemdirbiai turėtų ką palikti įpėdiniams. Kaip politikai įsivaizduoja būsimąjį Lietuvos žemės ūkį? Du kraštutinumai – keli stambūs agrariniai kompleksai ir daug smulkių ūkių, pažangių ir sunkiai besiverčiančių? O gal vis dėlto vidutiniai ūkininkai, tęsiantys tarpukario šeimų ūkių tradicijas?“ – retoriškai klausė socialinių mokslų daktarė R. Melnikienė.

Įtikino lenkiški pavyzdžiai?

Pasak Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininko Antano Vailionio, jaunieji ūkininkai dažnai nemato nė tų lengvatų, lėšų, kurios ir dabar jiems tarsi priklausytų.

„Gerai, kad ministerija žada. Nekantriai lauksime tos didesnės paramos. Gal mūsų valdžią įtikino puikūs lenkiški pavyzdžiai? Lenkai net 73 proc. Lenkijos ūkių modernizavimo programos lėšų skiria savo jauniesiems ūkininkams. Tai teisingas kursas. Bet kodėl parama truks tik septynerius metus? Tiek laiko neužteks nė normaliai įsibėgėti. Dešimt metų jau būtų didelė paspirtis. Tas atvejis, kai liko jauniesiems ūkininkams skirtos ES paramos, – netipiškas. Atvirkščiai – mums visada pritrūkdavo europinių lėšų. Dažniausiai dėl biurokratinių kliūčių. Per mažai apie Kaimo plėtros prog-
ramos kryptis ir priemones būdavo pranešama viešai. Tašką ar kablelį ne ten padėjai paraiškos tekste ir viskas – nuplaukė tavo parama“, – „Ūkininko patarėją“ tikino A. Vailionis.

Worried female farmer standing in corn field and looking over crPasaulio biurokratizmo rekordai

Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininko nuomone, Lietuvos biurokratų priekabumas pranoksta visus tokio pobūdžio pasaulinius rekordus.

„Miestiečiams sunku būtų net įsivaizduoti, kiek nervų ES tiesiogines išmokas ir investicinę paramą gavusiems ūkininkams kainuoja nuolatinės jų ūkių patikros, ar europiniai pinigai nešvaistomi. Vienas ūkininkas skundėsi mūsų sąjungos vadovybei, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) tikrintojai kažkurią praėjusią vasarą pas jį apsilankė net aštuonis kartus. Kol tikrintojai sukiojosi žemdirbio valdose, žmogus negalėjo dirbti. Jį kamavo baimė, nerimas, kad svečiai suras kokių nors pažeidimų, dėl kurių agentūra nutrauks tolesnę paramą ir pareikalaus grąžinti jau išmokėtus pinigus“, –
pasakojo Druskininkų savivaldybės teritorijoje ūkininkaujantis A. Vailionis.

Šniukštinėja per atstumą

Ūkininkas norėtų, kad ES parama būtų administruojama „ne taip žiauriai“ „Koronaviruso pandemija ir karantinas privertė NMA valdininkus šniukštinėti mus per atstumą, šiuolaikiniais ryšių prietaisais. Tikimės ir naujuoju ES finansinio programavimo laikotarpiu tikrintojų veidus matyti vien kompiuterių ir išmaniųjų telefonų ekranuose“, – vylėsi A. Vailionis.

Kaimas gali gyventi geriau

Prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė

Sunku pasakyti, kodėl Vyriausybė išskyrė tas dvi žemdirbių grupes. 2016 m. rugsėjį Airijos Respublikos Korko mieste į naują konferenciją (pirmoji vyko 1996 m.) apie Bendrijos kaimiškų vietovių ateitį padiskutuoti susirinkę ES šalių ūkininkai ir kiti atstovai, Europos Komisijos nariai paskelbė dar vieną deklaraciją „Kaimas gali gyventi geriau“. Jos neoficialus trumpinys – „Cork 2“. Tas dokumentas skelbė, kad ateities kaimai turi būti gyvybingi. Juose vietos po saule turi užtekti skirtingų dydžių, įvairių krypčių ūkiams.

Mano manymu, labiausiai Lietuvoje pažeidžiami ūkininkai, kurie parduoda tik žaliavas arba apskritai nieko negamina.

Dėl jaunųjų ūkininkų sutinku. Kaime dabar keičiasi kartos. Valstybė turi pasirūpinti veteranų, visą savo gyvenimą paaukojusių žemės ūkiui, gražia, nevarginga senatve ir privalo padėti jaunimui įsitvirtinti. Jeigu valdžia pražiopsos šį labai svarbų laikotarpį ir paliks jaunuosius ūkininkus vienus tvarkyti savo rūpesčių, gali atsitikti baisi nelaimė – nutrūks ūkininkų dinastijos. Kaimo nebeliks.

O kaimuose tvirtai nusprendusius pasilikti jaunuosius ūkininkus reikia skatinti, agituoti žaliavas perdirbti į didesnės pridėtinės vertės maisto produktus.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas