Vasaros rūpesčiai: liaudiškos priemonės gelbėja ne visada

Juokaujama, kad Lietuvoje esama tik dviejų metų laikų – rudens ir pavasario, todėl saulės vonių išsiilgę lietuvaičiai pirmosiomis vasaros kaitros dienomis neria į gamtos glėbį mėgautis užplūdusia šiluma. Tačiau kraunantis krepšius, kad ilgai planuotų atostogų nesudrumstų nemalonūs netikėtumai, be drabužių, galvos apdangalų, avalynės, svarbu nepamiršti ir šeimos vaistinėlės.

Pirmuoju smuiku griežia vanduo
Mėgstama sakyti: geriausi vaistai – profilaktika, todėl norint užbėgti už akių vasarą būdingiems negalavimams, kaip antai perkaitimas, saulės, šilumos smūgis, pykinimas ar viduriavimas, svarbu nepamiršti savimi rūpintis visada. Kaip ir bet kokiam gyvam organizmui, taip ir žmogui pirmiausia būtinas vanduo. Tuo neabejoja Žiežmarių Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja Rasa Girdžijauskienė. „Organizmas ne visada paprašo vandens, kartais mes apskritai tingime jį gerti ir troškulį mieliau malšiname saldžiais gėrimais, iš kurių jokios naudos“, – tikina medikė, dėstydama, kad kiekvienas suaugęs žmogus per parą turėtų išgerti mažiausiai po 2–3 l vandens.
Jeigu perkaitimo išvengti nepavyksta, vėlgi, vanduo yra pirmoji pagalbos priemonė. Pirmiausia nukentėjusiajam duodama atsigerti, vėliau jis vėsinamas šaltu vandeniu suvilgytais kompresais.
„Nuo šilumos smūgio ypač nukenčia vaikai. Dirbu ir Kaišiadorių ligoninėje vaikų skyriuje pediatre, todėl žinau, kaip dažnai į medikų rankas patenka lauke ilgai per karštį žaidę vaikai. Nesvarbu, kad jie buvo pavėsyje ar su skarelėmis, kepurėmis, dėl per didelio karščio lauke vakarop jiems gali pakilti temperatūra (38–39 °C) ir išsilaikyti kelias dienas. Šiluminis smūgis gali ištikti ir suaugusiuosius, pasireikšti pakilusiu ar nukritusiu kraujospūdžiu“, – aiškina gydytoja.

Kefyras – tepti ar ne?
Norint įdegti, bet nenudegti, R. Girdžijauskienė pataria saulėje kaitintis tik tam tikromis valandomis, t. y. ryte iki 11 val. ir po pietų (saulės spinduliuotė intensyviausia nuo 11 iki 15 val.). Norint apsaugoti vaikų ir suaugusiųjų odą, neįmanoma apsieiti ir be apsauginių kremų nuo saulės. Juos reikėtų rinktis pagal savo odos šviesumo laipsnį. Išsitepti kremu nuo saulės derėtų nepamiršti ne tik deginantis paplūdimyje, bet ir einant darbuotis į daržą, sodą ar paprasčiausiai vaikštinėjant mieste.
Vis tik kartais nepriklausomai nuo to, saugomės ar ne, oda nusvyla iki raudonumo, ją ima perštėti, niežėti. Niežuliui malšinti gydytoja pataria naudoti antihistamininius vaistus, nudegusiai odai gydyti – specialius tepalus nuo nudegimo, susidarius pūslėms – tepalus, turinčius sidabro.
„Yra toks preparatas „Panthenol“, purškiamas, kai oda nudega. Tačiau vienas Lietuvos medicinos mokslų profesorius yra pasakęs, kad visus priluptų, kurie juo purškiasi, nes tai tikrai nėra geras sumanymas. Lygiai tas pats pasakytina ir apie purškiamą šaltalankių aliejų, – dėsto gydytoja argumentuodama, kad ji labiau pasitiki gerai išbandytais cheminės sudėties preparatais nei liaudiškais nudegusios odos gydymo metodais. – Teko matyti pacientų žaizdas, apsibarstytas krakmolu. Vėliau jos ima pūti, audiniai nekrozuoja. Pirmą parą nudegusias vietas pirmiausia reikia šaldyti, vėliau teptis tepalais su sidabru.“
Liaudyje plačiai paplitusi priemonė nudegusiai odai gydyti – kefyras, pasak medikės, tinka tik tuo atveju, jeigu nėra susiformavusių pūslių, žaizdų. „Tai yra pieno produktas, o piene labai mėgsta gyventi bakterijos, todėl atsivėrusias žaizdas lengvai galima užkrėsti“, – atremia R. Girdžijauskienė.

Sąnarius tepti tik namuose
Gydytoja atkreipė dėmesį ir į dar vieną svarbų momentą – tepalus nuo sąnarių skausmo, kuriais tepamasi, prieš išeinat į darbus laukuose. „Žmonės, besiskundžiantys sąnarių skausmu, vasarą skuba į daržus. Ten kiek padirbėjus, skausmai paaštrėja ir sugrįžus namo imama teptis įvairiais medicininiais tepalais. Jais išsitepus, vėl grįžtama dirbti saulės atokaitoje. Per visą savo darbo praktiką aš tokių žaizdų prisižiūrėjau! Įsivaizduokite, mėsa praktiškai lupasi nuo kaulo, oda atrodo it išvirusi vien tik dėl tokių tepalų! Geriausiai sąnarius išsitepti grįžus iš laukų, o ryte, prieš išeinant, būtina tepalą nusiplauti. Jokiais būdais negalima teptis einant į daržus“, – pabrėžia gydytoja.

Pastilės – pinigai į balą
Gydytojos pastebėjimu, jau kelios vasaros iš eilės ligoninėse tikras sergančių vaikų antplūdis. Nors manoma, kad bakterijos ir virusai suaktyvėja žiemą, pavasarį ir rudenį, daug susirgimų fiksuojama ir vasarą. Tai byloja perpildyti ligoninių skyriai. Pasak ligoninėje pediatre dirbančios R. Girdžijauskienės, šiuo metu sergančiųjų daugiau nei ligoninėje yra aktyvaus guldymo lovų, t. y. serga 14 vaikų, o lovų turima tik 10. Pusei pacientų dia­gnozuotas plaučių uždegimas. Kad ilgai lauktos atostogos nevirstų lovos režimu ligoninėje, svarbu stiprinti imunitetą, sveikai maitintis, gerai pailsėti, riboti maudynių laiką.
Vasaros metu, kai daug laiko leidžiama gryname ore, atostogas gali apkartinti ir gerklės skausmas, kosulys. „Mano apylinkės vaikai puikiai žino, kad jų gydytoja pirmiausia patars daugybę kartų gerklę skalauti su vandeniu ir druska. Tai praktiškai nieko nekainuoja ir efektyvu. Visi vaistinėse parduodami čiulpinukai viso labo pinigų švaistymas “, – įsitikinusi R. Girdžijauskienė.

Universalaus preparato nėra
Anot gydytojos, į vasaros vaistinėlę būtina įtraukti ir purškalus nuo vabzdžių. Jos teigimu, vieno universalaus kremo, pieštuko ar purškalo nuo visų kraujasiurbių nėra, todėl geriausiai rinktis atskirus repelentus (medžiaga, kurios skleidžiamas kvapas paralyžiuoja vabzdžių kraujasiurbių uoslės receptorius arba juos paprasčiausiai atbaido), atsižvelgiant į tai, ar reikia apsaugos nuo uodų, mašalų ar erkių. Vidutiniškai jie veikia 4–6 val. Jei vis tik nuo vabalų apsiginti nepavyko, niežulį, patinimą gydytoja pataria malšinti antihistamininiais vaistais. Preparatus nuo vabzdžių dažniausiai purškiame ar tepame ant kūno, tačiau norint nuo įkandimų apsaugoti veidą, patariama pirmiausia papurkšti ranką ir tik tuomet patepti veidą apeinant burnos ir akių zonas.

Geluonis – kuo arčiau širdies, tuo pavojingiau
Tuos, kurie alergiški bičių ar širšių įgėlimui, medikė ragina su savimi turėti paruoštą trijų leidžiamų vaistų komplektą – adrenaliną, Dexamethason ir Tavegyl. „Geriausiai vaistus nešiotis kartu su savimi, kad nereikėtų blaškytis ieškant nusipirkti. Juk greitoji ne visada gali greitai prisistatyti“, – pabrėžia R. Girdžijauskienė primindama, jog pernai nuo sugėlimų Lietuvoje mirė net keli žmonės.
„Būna, kad valgant medų, bitės ar širšės įgelia į lūpas, kaklą, veidą. Tokiu atveju rekomenduoju leisti vaistus, nes kuo vabzdys įkanda arčiau širdies, tuo pavojingiau“, – neprarasti budrumo ragina gydytoja.
Nenorėdama rizikuoti pacientų gyvybe, gydytoja sako injekcinius tirpalus leidžianti ir į priimamąjį atvykusiems mažiau alergiškiems žmonėms, kuriems po įgėlimo ištinsta galūnės ar kitos kūno vietos.

Padės natūralūs metodai
Keliaujant laivu, lėktuvu ar automobiliu, dažnai ypač nemaloniu kelionės palydovu tampa pykimas. Tai siejama su silpnu vestibiuliariniu aparatu, tad farmacininkai savo ruožtu prieš kelionę siūlo išgerti vaistų nuo pykinimo. Tačiau patyrusi gydytoja laikosi griežtos nuomonės šių preparatų atžvilgiu. „Tikrai nerekomenduoju vartoti pykinimą ar vėmimą stabdančių vaistų. Juk kelionėse dažniausiai supykina vaikus. Sakyčiau, vaistai nuo vėmimo yra vieni bjauriausių, nes jie veikia centrinę nervų sistemą ir netgi gali sukelti haliucinacijas“, – įspėja R. Girdžijauskienė. Jos teigimu, geriausia išeitis, kuri, beje, tinka ir nėščiosioms – imbiero tabletės. Jeigu jų kelionės krepšyje nėra, galima sučiulpti citrinos skiltelę ar ledo gabalėlį.
Skrendant lėktuvu, nemažai keleivių susiduria su sunkiai tramdomu ausų skausmu, orlaiviui leidžiantis arba kylant. Pasak gydytojos, kol kas nėra surasta efektyvesnio būdo, gerinančio savijautą skrydžio metu nei gumos kramtymas ar specialių ledinukų čiulpimas. Vaikui geriau duoti čiulpti ledinuką ant pagaliuko, kad jis neužspringtų.

Svarbu pleistrai ir tvarsčiai
Vasarą negalima pamiršti ir traumų pavojaus. Faktas, kad kas trečias nelaimingas atsitikimas nutinka namuose, jau visus įpratino po ranka turėti pleistrų, tvarsčių, dezinfekcinio skysčio, tepalų nuo sumušimų ir tinimų. Visą šią „amuniciją“ patariama įtraukti ir į vasaros kelionių vaistinėlę.
R. Girdžijauskienė dar kartą primena, kad žaizdų jokiu būdu negalima plauti su vandenilio peroksidu, geriausiai tai daryti švariu vandeniu. Įvertinus žaizdos gylį ir susižeidimo aplinkybes, reikia iškart kreiptis į traumatologus, siekiant išvengti stabligės rizikos.
Vasarą taip pat paragaujame egzotiško ar ant griliaus kepto maisto, todėl medikai rekomenduoja krepšyje turėti koncentruotos aktyviosios anglies, virškinimo fermentų, vaistų nuo viduriavimo ar vidurių užkietėjimo.

Vaikų priežiūra – po didinamuoju stiklu
„Įdienojus, apie 12–13 val., kai būna be galo karšta, patartina vaikus parvesti namo, net jeigu jie žaidžia pavėsyje. Žinoma, ir namuose būna karšta, tačiau mažieji turėtų būti kuo vėsesnėje patalpoje. Taip pat reikia jiems duoti daug skysčių, geriausiai – vandens, maitinti visaverčiu maistu, tačiau, jei vaikas nenori, nesiūlyti jėga, kad neapsinuodytų.
Vaikams vasarą būtina elementari priežiūra, apsauga nuo traumų, kad jie nelaipiotų ant stogų, dviračiais važinėtų su kelių, alkūnių apsauga, šalmu. Prižiūrėti, kad į vandenį nešokinėtų nuo tiltelių, atviruose vandens telkiniuose nesimaudytų per ilgai, neperšaltų“. Žiežmarių PSPC šeimos gydytoja ir Kaišiadorių ligoninės pediatrė R. Girdžjauskienė ragina tėvus išlikti budrius per visas vasaros atostogas.

Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė