Zenonas Vaigauskas: „Užsienyje renka ne tik merus, bet ir ugniagesių viršininkus“

2015-ieji Lietuvai įsimintini ne tik dėl pinigų reformos, bet ir dėl esminių vietos valdžios sudarymo pokyčių – miestų ir rajonų merai kovo 1-ąją bus renkami tiesiogiai. Nevykusiai euro sutiktuvių propagandai buvo skirti 2,85 mln. Eur (10 mln. Lt), o merų, savivaldybių tarybų ir vieno Seimo nario rinkimams kovo 1-ąją bus išleista 7,14 mln. Eur (25 mln. Lt). Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas VAIGAUSKAS atsako į „Ūkininko patarėjo“ korespondento Arnoldo ALEKSANDRAVIČIAUS klausimus, kodėl merai, kurie bus renkami taip pat, kaip šalies prezidentas ar parlamentarai, turės tik šiek tiek daugiau įgaliojimų negu paprasti savivaldybės tarybos nariai, ar Lietuvos visuomenė jau pilietiškai subrendusi tiesiogiai rinkti net seniūnus ir kitus vietos valdžios pareigūnus.

- Lietuvos bankas ir Finansų ministerija tvirtina, kad gerai pasirengė sutikti eurą, o ar VRK tą patį gali pasakyti apie tiesioginius merų rinkimus? - Suplanavome, ką turime padaryti. Rinkėjams bus išda­lyti informaciniai leidiniai: kandidatų į merų postus nuotraukos, programos. Tiki­mės, šie lankstinukai pateks į kiekvienus namus visose savivaldybėse. VRK internetinis puslapis, kaip įprasta, suteiks duomenų apie rinkimus. Naujiena - pretendentai turės surinkti ir gyventojų parašų, kad galėtų stoti į rinkimų kovą. Rinkėjai patys jau iš anksto nuspręs, ar kandidatus apskritai verta registruoti. Juos paremti galima ir internetu. Piliečiai galės visapusiškai pasinaudoti rinkimų teise. Paskelbėme konkursą transliuoti kandidatų į merus, vietų savivaldybėse siekiančių partijų, visuomeninių rinkimų komitetų atstovų diskusijas, laukiame TV kanalų, taip pat ir regioninių televizijų, pasiūlymų Vyriausiajai rinkimų komisijai. Tai būtų dar viena svarbi galimybė rinkėjams susipažinti su asmenimis, nusprendusiais kovoti dėl merų postų.

- Ar merai bus renkami pagal tokią pačią tvarką kaip šalies prezidentas ir Seimo nariai – jei per pirmąjį balsavimą nė vienas kandidatas negavo daugiau nei pusės rinkėjų balsų, rengiamas antrasis ratas, į kurį patenka du sėkmingiausiai pasirodę pretendentai, o meru išrenkamas tas, kuris per pakartotinį balsavimą iškovojo aritmetinę balsų daugumą? - Įstatymų leidėjai, Seimo nariai, pasirūpino, kad meru iškart nebūtų išrinktas, tarkime, kandidatas, surinkęs vos 11 proc. balsų, ir visiškai nedidele persvara aplenkęs devynis varžovus. Tokiu atveju vyks antrasis ratas, į kurį pateks pirmojo balsavimo laimėtojas ir artimiausias persekiotojas. Dviejų ratų sistema padės teisingiausiai išaiškinti nugalėtoją.

- Jeigu kandidatas į merus priklauso kokiai nors partijai, ar laimėjęs jis privalės stabdyti narystę joje? - Ne, tokio reikalavimo nėra. Dėl to būta nemažai ginčų, politikai abejojo, ar įmanoma bus merui dirbti, jeigu jis priklausys kitai partijai negu savivaldybės tarybos narių dauguma. Manoma, kad žmonės nesiblaškys, išrinks daugmaž vienodų pažiūrų tarybą ir merą. Žinoma, rinkėjai gali ir nuspręsti, kad kokios nors dominuojančios politinės pakraipos taryba turėtų labiau kontroliuoti kitokiai politinei jėgai atstovaujantį merą. Lietuvos prezidentams, pradedant Algirdu Brazausku, sudėtingiau būdavo vadovauti šaliai, kai juos rėmusios partijos pralaimėdavo Seimo rinkimus. Savivaldybėms teks pratintis bendradarbiauti su meru iš „priešininkų stovyklos“. Bet merui suteikta gana didelė galia. Savivaldybės taryba negalės jo lengvai nušalinti. Aišku, kartais tokia sąlyga sukeltų krizę, iš kurios geriausia išeitis būtų nauji rinkimai. Pagyvensime - pamatysime. Tačiau žmonės iš tiesiogiai išrinkto mero galės tikėtis daugiau, negu iš nedidelės frakcijos atstovo, kuris aplinkybėms susiklosčius tapo savivaldybės vadovu... porai mėnesių iki kitos krizės.

- Dar neįvykus pirmajam bandymui tiesiogiai išrinkti merus, nemažai politikų, net pati šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja rinkimų sistemą: neaiškūs būsimų merų įgaliojimai, nežinia, kokios jų savarankiškumo ribos, o ir, pasak Jūsų, neapibrėžta, kaip meras dirbs, jeigu priklausys kitai partijai negu rajono savivaldybės tarybos narių dauguma. Ar VRK irgi mato merų rinkimų tvarkos trūkumų? Gal jau siūlėte Seimui, kaip juos reikėtų taisyti? - Seimui nepavyko susitarti ir imtis Konstitucijos pataisų, kad meras – ne tik savivaldybės tarybos pirmininkas, bet ir vykdomoji valdžia, eina administracijos direktoriaus pareigas. Dabartinė savivaldybių tarybų pareigybių sistema apriboja mero veiklą. Jis tebebus savivaldybės tarybos narys, vadovas, tik išrinktas tiesiogiai.

- Visuomenė ragina nesustoti pusiaukelėje, dar labiau stiprinti tiesioginę demokratiją Lietuvoje, suteikti galimybę rinkti ir kaimų seniūnus. Ką apie tai manote? - Jeigu seniūnas yra paprastas tarnautojas, savivaldybės administracijos atstovas, o seniūnija, kuriai jis vadovauja, neturi savo biudžeto, tai tokį pareigūną rinkti nelabai logiška. Be abejo, sveikintina, kad mūsų žmonės taip tiki rinkimų procedūra ir palankiau vertina išrinktą, o ne paskirtą pareigūną. Kai kuriose šalyse labai daug renkamų valstybės tarnautojų. Ypač ryškus pavyzdys – Jungtinės Amerikos Valstijos. Amerikiečiai renka ne tik teisėjus, bet ir teisėsaugininkus (šerifus), mokyklų inspektorius, o kai kurių valstijų miesteliuose – net ugniagesių komandų viršininkus („brandmeisterius“). Užsienyje vietinėms bendruomenėms svarbūs klausimai dažnai sprendžiami referendumais, balsuojant. Lietuvoje tokio pobūdžio tiesioginė demokratija visiškai nustumta į šalį. Pas mus referendumai dažniausiai būna propagandiniai, juos surengti siekiančios iniciatyvinės grupės nori aprėpti daug skirtingų temų, ketina kažką nubausti, pamokyti. Kartais surenka parašus, kad tokie referendumai įvyktų, bet kai reikia balsuoti žmonės pyksta, nes nesupranta, kokį atsakymą rengėjai tikisi išgirsti. Visuotiniai balsavimai parodo, ar atsakingai valdome valstybę.

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.